- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2225-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06688-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevskij
- Ieškovas
- AB „Citadelė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžej Maciejevski ir Loretos Lipnickienės
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Citadelė“ bankas ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos dėl skolos išieškojimo,
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 7874,90 Lt skolą pagal kreditinės kortelės sutartis VCL/11167 ir Sutartį Nr. ABL/09303, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3). Ieškinyje nurodė, kad 2008-02-08 palikėjas V. M. sudarė su ieškovu kreditinės kortelės sutartį Nr.VCL/11167, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kredituoti iki 4000 Lt, o kredito gavėjas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. 2008-07-17 kredito gavėjas sudarė kreditinės kortelės Nr. ABL/09303 sutartį. Bankas atidarė kredito gavėjui sąskaitą ir įsipareigojo kredituoti iki 1000 Lt, o kredito gavėjas nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas prievoles. Prieš atsakovui priimant palikimą bankas 2011-09-28 informavo atsakovą apie kredito gavėjo prievoles. Nors informacija pateikta praleidus 3 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki palikimo priėmimo (2011-11-21), dėl to laikytina, kad 3 mėn. terminas nepraleistas. Atsakovui pareiškus poziciją, kad jis praleistas, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo pagal palikėjo V. M. įsiskolinimus pareiškė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl jo reikalavimas negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas skolos grąžinimu pradėjo rūpintis tik gavęs iš atsakovo raštą, kuriuo buvo klausiama ar nėra mirusiojo vardu banko sąskaitų, tačiau pateikęs atsakymą neinformavo inspekcijos apie palikėjo skolas ir kreditorinį reikalavimą (b.l. 31-32).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo AB „Citadelė“ bankas ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos palikėjo V. M. 3946,97 Lt negrąžinto kredito, 1359,95 Lt palūkanų, 1621,58 Lt delspinigių pagal 2008-02-28 kreditinės kortelės sutartį; 841,02 Lt negrąžinto kredito, 104,38 Lt palūkanų, 1 Lt delspinigių pagal 2008-07-17 kreditinės kortelės sutartį, iš viso – 7874,90 Lt, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto V. M. turto tikrosios vertės. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5% (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą skolos sumą - 7874,90 Lt nuo 2012-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas su V. M. 2008-02-28 sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. VCL/11167, 2008-07-17 kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. ABL/09303, skola pagal sutartis sudaro 7874,90 Lt. Pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl skolos dydžio. V. M. mirė 2010-04-19. Nežinodamas apie kredito gavėjo mirtį, ieškovas 2010-10-08 jam išsiuntė pranešimą apie kreditinės mokėjimo kortelės sutarties nutraukimą. Ieškovas 2011-05-02 kreipėsi į Kauno miesto 12-ojo notarų biurą nurodydamas, jog palikėjo V. M. skola sudaro 7035,77 Lt bei prašydamas pateikti informaciją apie mirusiojo palikimo priėmimą (b.l. 44). Palikėjo V. M. palikimą 2011-11-22 priėmė Lietuvos Respublika (b.l. 12). 2011-12-15 Palikimo perėjimo valstybei liudijimu nustatyta, kad palikimą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 45300 Lt) ir 992,30 Lt piniginių lėšų iš palikėjo pensijos kaupimo sąskaitos AB DNB banke. Pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika palikėjo kreditorių tenkinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinė byla Nr. 3K-3-63/2011), kurioje konstatuota, kad trijų mėnesių termino pratęsimas teismine tvarka reikalingas tik tam tikrais atvejais, dėl tų kreditorinių reikalavimų, apie kuriuos nebuvo pranešta nė vienu iš CK 5.63 str. 1 d. nurodytu būdu iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Nustatęs, kad ieškovas informavo paveldėtoją pateikdamas pranešimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui bei atsakovo teritoriniam skyriui apie palikėjo neįvykdytas prievoles nurodydamas jų dydį ir pobūdį, konstatavo, kad ieškovas laiku ir tinkamai pareiškė pretenzijas jo skolininko V. M. palikimą priėmusiam įpėdiniui - valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities VMI. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymo dėl CK 5.63 str. 1 d. numatyto 3 mėn. termino pratęsimo nesvarstė. Palikėjui nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ieškovui, reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu. Pinigų sumas ieškovui iš atsakovo priteisė neviršijant valstybei perėjusio paveldėto V. M. turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone sprendimas priimtas netinkamai taikant teisės normas. Palikėjas mirė 2010 m. balandžio 19 d., o ieškovas tik 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi į notarą bei 2011 m. rugsėjo 28 d. į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, t.y. praleido daugiau nei 12 mėn. informuodamas juos apie palikėjo skolą, todėl jo reikalavimas negali būti tenkinamas (CK 5.63 str. 1 d.). Teismas pasisakė, kad palikėjo kreditoriaus teisė reikalauti, kad įpėdiniai spręstų dėl jo reikalavimų palikėjui patenkinimo susieta ne su terminu, o su pretenzijų pateikimo momentu. Apelianto nuomone toks CK 5.63 str. 1 d. normos aiškinimas yra nepagrįstas. Ši teisės norma nenumato specialių taikymo ypatumų, kai turtą paveldi valstybė, todėl valstybės ir kitų subjektų atžvilgiu galioja bendroji 3 mėn. termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti taisyklė. Ieškovas privalėjo laiku pareikšti reikalavimą, nes įmonės veiklos pobūdis yra tikslo siekimas.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, nes teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti. Banko nuomone, teismo padaryta išvada, kad „ieškovas tinkamai ir laiku pareiškė pretenzijas jo skolininko V. M. palikimą priėmusiam įpėdiniui – valstybei, todėl nėra kliūčių ieškovo reikalavimų dėl mirusiojo palikėjo prievolių, pareikštų palikėjo įpėdiniui – valstybei, patenkinimo klausimui spręsti, o ieškovo prašymas dėl CK 5.63 str. numatyto trijų mėnesių termino nesvarstytinas“ yra padaryta tinkamai aiškinant ir taikant palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančias teisės normas bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-63/2011).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra palikėjo V. M., mirusio 2010 m. balandžio 19 d. kreditorius, turintis turtinę pretenziją už palikėjo skolas pagal kreditinės kortelės mokėjimo sutartis. Po palikėjo mirties jo turtas, kaip palikimas, buvo 2011-11-22 priimtas Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybė, kaip specifinis turto paveldėtojas, priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės apimtimi (CK 5.62 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis).
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas LR Civilinio kodekso 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę Lietuvos Aukščiausias teismas inter alia yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kaip teisingai nurodo apeliantas, aiškindamas CK 5.63 str. nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad šio straipsnio nuostatomis yra siekiama ir kitų tikslų – CK 5.63 str. 1 ir 4 d. sudaro prielaidas teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui. Dėl to buvę neaktyvūs kreditoriai ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo numatytą terminą.
Taigi reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme (CK 5.50 straipsnio 2 dalyje) nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Todėl pagal kasacinio teismo praktiką tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą. Situacija, kai kreditoriaus teisei informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas ir kartu jo turtinių pretenzijų patenkinimo galimybei įgyvendinti visais atvejais būtų reikalingas teismo sprendimas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, neatitiktų palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančių teisės normų tikslų bei kitų paveldėjimo teisės normose įtvirtintų principų.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad po palikėjo mirties bankas 2011 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10.3-4/4180 informavo palikimo vietos notarą bei 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 90-2/8264 patį atsakovą apie palikėjo skolas bankui. Sutiktina su ieškovo atsiliepime nurodyta argumentacija, kad tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą.
Dėl išdėstytų argumentų yra pagrįsta teismo išvada, jog ieškovui laiku ir tinkamai pareiškus pretenzijas jo skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui – valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, nėra kliūčių ieškovo reikalavimų dėl mirusiojo palikėjo prievolių pareikštų palikėjo įpėdiniui patenkinimo klausimui spręsti, o ieškovo prašymas dėl LR CK 5.63 str. numatyto trijų mėnesių termino nesvarstytinas. Tokia išvada padaryta teisingai teisiškai kvalifikavus bylos aplinkybes ir tinkamai aiškinus bei taikius aukščiau aptartas paveldėjimą – palikimo priėmimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.