- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- I1-1119-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02901-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, neturtinę žalą.
Pareiškėjo R. K. skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas teismo pranešimu (b. l. 67). Pareiškėjas R. K. skunde (b. l. 4-6) ir patikslintame skunde (b. l. 15-17) nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. iš Alytaus pataisos namų neteisėtai perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, kur tą pačią dieną buvo užpultas nuteistojo, kuris irgi buvo atvežti iš Alytaus pataisos namų, o dėl sumažintų maitinimo porcijų nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d. neteko 15 kg. Be to, jam buvo sulaužytas klubo sąnarys. Nurodė, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė garbės ir orumo pažeminimą, neteko sveikatos ir tai paveikė jo nervų sistemą. Neturtinę žalą įvertino 10 000 Eur suma, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 30–34) nurodė, kad R. K. perkėlimas iš Alytaus PN į Pravieniškių PN-AK buvo vykdomas 2018-04-19 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu Nr. NN-56. Taip pat pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2018-07-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00004-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gavus Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo R. K. skundą, kuriame jis nurodė, jog 2018-04-25 Pravieniškių PN-AK jis buvo užpultas kitų nuteistųjų, dėl ko uždarytas į kamerą. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas galimybes, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar asmenis, toks asmuo/asmenys nebuvo nustatytas ir ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2018-10-16 nutarimu buvo sustabdytas. Taip pat nurodė, kad Pataisos namai 2016-02-02 sudarė maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį su VšĮ „Bruneros“ (2017-02-01 sutartis pratęsta), kuri, kaip maitinimo organizatorius, užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų bei reikalavimų. Nuteistųjų maitinimas įstaigoje organizuojamas vadovaujantis „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis“, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, pagal valgiaraščius nuteistiesiems, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, pagal maitinimo sutarties sąlygas ir jų priedus. Pagal maitinimo sutarties sąlygas ir jų priedus Nuteistųjų maitinimo paslaugos technines specifikacijas VšĮ „Bruneros“ organizavo ir vykdė nuteistųjų maitinimą, o Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nuteistųjų maitinimo procese tiesiogiai nedalyvavo. Nurodo, kad įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, taip pat byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų: neteisėto perkėlimo iš Alytaus pataisos namų, tą pačią dieną užpuolimo ir sumušimo bei maitinimo sumažintomis porcijomis nuo 2018 m. balandžio 25 iki 2018 m. birželio Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Tam, kad galėtų būti tenkintas pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. nustatyti neteisėti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmai, neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui, faktas bei priežastinis ryšys tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. iš Alytaus pataisos namų neteisėtai perkeltas į Pravieniškių pataisos namuose – atvirąją koloniją.
Iš atsakovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas R. K. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. NN-56 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo (b. l. 36). Toks nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3.2 papunkčiu, ir atsižvelgiant į Alytaus pataisos namų 2018 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 16-176. Nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, tačiau nėra jokių duomenų, jog paminėtas nutarimas nustatyta tvarka ir terminais būtų apskųstas.
Taigi, akivaizdu, kad dėl pareiškėjo perkėlimo iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nėra jokių neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. iš Alytaus pataisos namų jį perkėlus į Pravieniškių pataisos namuose – atvirąją koloniją, tą pačią dieną buvo užpultas kito nuteistojo, kuris irgi buvo atvežti iš Alytaus pataisos namų.
Iš atsakovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. liepos 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00004-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gavus Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo R. K. skundą, kuriame jis nurodė, jog 2018-04-25 Pravieniškių PN-AK jis buvo užpultas kitų nuteistųjų, dėl ko buvo uždarytas į kamerą. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas galimybes, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar asmenis, toks asmuo/asmenys nebuvo nustatytas ir ikiteisminis tyrimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės 2018-10-16 nutarimu (toliau – Nutarimas) buvo sustabdytas (b. l. 37).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime priimtame byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 29474/09), vertindama situaciją, kai pataisos namuose įvyko muštynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už spontaniškų muštinių pasekmes.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo skundo argumento pagrįstumo klausimą, turi būti vertinama, ar Pravieniškių pataisos namų – atvirosios pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir ar žala pareiškėjui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumno ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 18-6046 (b. l. 37) matyti, pareiškėjas R. K. nurodė, kad jis 2018-04-25 Pravieniškių PN – AK jis buvo užpultas kitų nuteistųjų, dėl ko buvo uždarytas į kamerą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, tai, kad galimai kilo konfliktas ir dėl to pareiškėjas galimai buvo sumuštas, rodo spontaniškas muštynes, už kurias Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai, administracija negali būti atsakinga. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai turėjo ar galėjo žinoti apie grėsmę pareiškėjui dėl kitų asmenų veiksmų ir privalėjo imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas pareiškėjo saugumas. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai netinkamai vykdė asmenų elgesio kontrolę ar kitokią priežiūrą. Pastarųjų aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas, o apsiriboja deklaratyviai nurodydamas, kad 2018 m. balandžio 25 d. buvo užpultas kitų nuteistųjų, kurie irgi buvo atvežti iš Alytaus pataisos namų.
Be to, ikiteisminiame tyrime nusikalstamą veiką padaręs asmuo ar asmenys nėra nustatyti, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnams nėra pareikšti įtarimai dėl tarnybinių pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas, jeigu ir buvo sumuštas, tai ne dėl valdžios institucijų darbuotojų neteisėtos veikos. Pažymėtina, kad valstybė negali būti patraukta civilinėn atsakomybėn už neturtinę žalą, kurią patyrė asmuo dėl kito asmens (-ų) jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl sumažintų maitinimo porcijų nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d. neteko 15 kg.
Iš atsakovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija 2016 m. sausio 26 d. sudarė Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį su VšĮ „Kretingos maistas“ (b. l. 40-45), sutartis pratęsta 2017 m. vasario 1 d. (b. l. 39), pakeistas įmonės pavadinimas į VšĮ „Bruneros“ (b. l. 55). Pagal Nuteistųjų maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties priedą Nr. 1 Nuteistųjų maitinimo paslaugos. Techninė specifikacija (b. l. 46-51), sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą (b. l. 52-54), nuteistųjų maitinimas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje organizuojamas vadovaujantis „Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimoi vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, pagal valgiaraščius nuteistiesiems, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Paslaugos tiekėjas tiesiogiai organizavo ir vykdė nuteistųjų maitinimą, prisiėmė visą atsakomybę už šių paslaugų tiekimą.
Pareiškėjo argumentas dėl sumažintų maitinimo porcijų yra abstraktus, nekonkretus, pareiškėjas nenurodė, kaip ir kodėl jis nustatė, kad maisto porcijos buvo sumažintos. Dėl tokio nepatogumo, jei toks buvo, nei į įkalinimo įstaigos direktorių, nei į paslaugos tiekėją su skundais nesikreipė, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš asmens sveikatos istorijos šviesokopijos (b. l. 61-65, 71-75) matyti, kad pareiškėjas jau 2012-08-10 atvyko į Laisvės atėmimo vietos ligoninę planinei traumotologo – ortopedo konsultacijai dėl dešiniojo klubo endoprotezavimo. Dėl dešiniojo klubo sąnario endoprotezavimo pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydytas nuo 2014-05-21 iki 2014-06-11. Taigi, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo klubo sąnario endoprotezavimo nėra, o įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, nekonkrečiais ir abstrakčiais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). LVAT taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.