Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato l. e. p. viršininko Alvydo Balandžio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2015 metų gruodžio 15 d., apie 15.20 val., vairuodama automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., Traksėdžių k., sukdama iš Šilojų skg. Į Šilojų g., kliudė stovintį šalikelėje automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. Ž.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. A. N. buvo kaltinama, kad po autoįvykio pasišalino iš įvykio vietos ir taip pažeidė kelių eismo taisyklių 5, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimą ir patraukti A. N. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. bei paskirti administracinę nuobaudą – baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. taikymui nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės – pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto apie eismo įvykį policijai nepranešė.

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad A. N. suvokė padariusi eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino. Apeliantas išreiškia nuomonę, kad A. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas Lietuvos teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013). Tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. N., kaip nurodo paaiškinime, suabejojusi, kad galimai apgadino kitą automobilį, pati grįžo į įvykio vietą, kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigė, iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu ji buvo blaivi (b. l. 5), jos vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat į tai, kad liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus, kliudyto automobilio apgadinimų nematė (b. l. 48), nukentėjusysis R. Ž. automobilio apgadinimą įvertino kaip niekinį, nurodė, kad buvo padaryta žalos vos už 5 Eur, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir pripažino, jog administracinėn atsakomybėn patraukta A. N. galėjo iš karto nesuvokti, jog padarė eismo įvykį, todėl jos veikoje nėra tyčios (ATPK 10 str.), kartu nėra ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl atskira bylos dalis nutraukta pagrįstai.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato l. e. p. viršininko Alvydo Balandžio apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.