- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2-19014-285/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14742-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Č.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei dalyvaujant pareiškėjos D. G. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, nedalyvaujant pareiškėjai D. G., suinteresuotam asmeniui S. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti, kad D. G. priėmė palikimą, atsiradusį po A. Č., gim. 1948-04-16 , mirusio 2013 m. vasario 6 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 2013-02-06 mirė pareiškėjos D. G. ir suinteresuoto asmens S. Č. tėvas A. Č.. Palikėjo sutuoktinė Z. Č. mirė 2004-08-01. Palikėjas A. Č. 2001-03-01 notarų biure buvo sudaręs testamentą, kuriuo pareiškėjai paliko 0,30 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2003-07-27 A. Č. padovanojo pareiškėjai 7/10 nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), o kitas 3/10 dalis buto pardavė pareiškėjai 2003-08-12 pirkimo –pardavimo sutartimi už 9000 Lt (devynis tūkstančius litų), iš kurių 1500 Lt sumokėjo sutarties sudarymo metu, o likusius 7500 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2010-04-01. Pareiškėja pilnai atsiskaitė už nupirktą butą, tačiau Nekilnojamojo turto registre liko įregistruota prievolė atsiskaityti už įsigytą turto dalį, nes nepateiktas A. Č. pareiškimas apie atsiskaitymą. Ši suvaržymą gali panaikinti tik pateikus paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjas A. Č. savo mirties momentu nekilnojamųjų ar kitų viešai registruojamų daiktų neturėjo. Po A. Č. mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. A. Č. iki mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po A. Č. mirties liko baldai, namų apyvokos daiktai priklausę palikėjui. Šiuos daiktus paveldėjo paraiškėja pradėdama juos faktiškai valdyti ir tai padarė tik ji viena. Suinteresuotas asmuo S. Č. palikimo nepriėmė ir nesiekė palikimo priimti, o daugiau įpėdinių nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Č. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu ir prašo patenkinti D. G. pareiškimą ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti tėvo A. Č., mirusio 2013-02-06, turtą, likusį po jo mirties. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Į teismo posėdį suinteresuotas asmuo S. Č. neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (35 b.l.), byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad: A. Č. mirė 2013 m. vasario 6 d. (5 b. l.); palikėjo A. Č., mirusio 2013 m. vasario 6 d., vaikai yra pareiškėja D. G. (Č.) ir suinteresuotas asmuo S. Č. (7, 8, 42 b.l.); A. Č. sutuoktinė Z. Č. mirė 2004-08-01 (6 b.l.); A. Č. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (11 b.l.); Kauno miesto 6-ajame notarų biure paveldėjimo byla po A. Č. mirties nėra užvesta (10 b.l.).
Pareiškėja yra palikėjo A. Č. duktė – pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str.). Suinteresuotas asmuo S. Č. su pareiškimu sutiko, jokių pretenzijų byloje nereiškia. Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą nėra.
Palikėjas A. Č. mirties momentu nekilnojamų ar privalomų registruoti kilnojamų daiktų neturėjo. Po A. Č. mirties likusius jo baldus ir kitus daiktus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo valdyti pareiškėja, nes palikėjas iki mirties gyveno pareiškėjai priklausančiame bute. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė, kad tėvui A. Č. priklausantį turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini), paveldės pareiškėja. Šias aplinkybes nurodo suinteresuotas asmuo savo atsiliepime į pareiškimą.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56) yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir konstatuoti (įvardinti) palikimo turto kiekį ar jo dalis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po A. Č. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. G. priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. Č., mirusio 2013-02-06, mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str..).
Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu ( CK 5.66 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos civilinėje byloje yra 14,41 Lt., šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 92 str.,96str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad teismai iki euro įvedimo dienos (2015 m. sausio 1 d.) sprendimuose nurodydami paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydžius, privalo juos nurodyti litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą (1 Eur = 3,4528 Lt) nurodytina, kad iš pareiškėjos valstybei priteistina 14,41Lt ( nuo 2015-01-01 -4,17Eur).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. vasario 6d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 14,41 Lt (keturiolika litų 41ct.)( nuo 2015-01-01 - 4,17 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.