- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- ATP-697-594/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. Č. (toliau – J. Č.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties, kuria J. Č. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Č. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2013 m. liepos 1 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas sunkus 2,86‰ ±5% girtumo laipsnis), vairavo transporto priemonę – automobilį VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio išvažiavo į priešingą eismo juostą bei susidūrė su atvažiuojančia transporto priemone (įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 14 punkto ir 133 punkto reikalavimus.
1.1. Už šio teisės pažeidimo padarymą J. Č. buvo paskirta 4000 litų (kas atitinka 1158,48 eurus) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
1.2. 2016 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas J. Č. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, kuris 2016 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas.
Skundu apygardos teismui J. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį.
Šalies argumentai
2.1. Apelianto teigimu, ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Skundu pabrėžiama, kad UAB „G. V.“ šiuo metu reikalingi darbuotojai, galintys dirbti vairuotojo – tinklo šaltkalvio pareigose. Šiose pareigose apeliantas yra dirbęs ankščiau, todėl atgavus teisę vairuoti transporto priemones, jam būtų sudaryta galimybė grįžti į darbą. Apeliantas sutinka, kad jo įvykdytas pažeidimas yra itin šiurkštus, tačiau šiuo metu jis jau suvokia neigiamas savo neteisėto elgesio pasekmes, tokį savo elgesį smerkia.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į J. Č. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Šalies argumentai
3.1. Institucijos teigimu, duomenų, kurie leistų manyti, kad J. Č. paskirtos administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir tolesnis nuobaudos vykdymas yra netikslingas, byloje nėra. Tuo tarpu apelianto argumentas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo darbui, Institucijos įsitikinimu, nėra esminė aplinkybės sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Pasak Institucijos, įvertintina ir teisės pažeidėjo asmenybė. J. Č. praeityje Kelių eismo taisyklių pažeidimus darė sistemingai, kas leidžia teigti, kad pažeidėjas jam suteikta teise vairuoti yra linkęs piktnaudžiauti, buvo ir teistas, o 2014 m. sausio 7 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą Kauno probacijos skyriuje. Sutinkamai su 2013 m. liepos 22 d. pažyma apie asmens finansinę būseną, apeliantas nėra visiškai įvykdęs ir 2013 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu jam paskirtos piniginės baudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. Č. skundas netenkinamas.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti į buvusius teisės pažeidėjo baustumus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
4.1. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai sprendė, jog J. Č. atitinka visus formaliuosius ATPK 329 straipsnio reikalavimus – nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, per šį laikotarpį naujų teisės pažeidimų J. Č. nepadarė, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigęs papildomą vairuotojų mokymą. Tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Ir nors skundu apygardos teismui J. Č. nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti, iš savo klaidos jis pasimokė ir daugiau jos nekartos, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais ir jų pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą Kauno apylinkės teismo nutartį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, teisinio pagrindo vis tik nėra.Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, J. Č. Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones 4 metams atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – eismo įvykį nulėmusį turto sugadinimą, padarytą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas sunkus, t. y. 2,86 promilių girtumo laipsnis (±5%). Tokiais savo veiksmais J. Č. sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo paties bei kitų asmenų sveikatai – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis ne tik vairavo padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, bet ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą administracinę nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tokiu būdu, vien tai, kad J. Č. šiuo metu atgavęs teisę vairuoti transporto priemones, galėtų susigrąžinti savo darbą, esminės reikšmės, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, neturi. Juo labiau įvertinus ir tai, kad praeityje J. Č. ne kartą buvo baustas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir šiurkštaus – greičio viršijimas 55 km/h, už ką jam buvo paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Įvertinus šias aplinkybes, vis tik akcentuotina, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu ar finansiniais sunkumais, nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į Institucijos atsiliepime nurodytus duomenis - pažeidėjas yra teistas (Liteko sistemos duomenimis teistas 2013 m. gruodžio 3 d. pagal BK 140 str. 2 d. už nusikaltimą, padarytą 2013 m. lapkričio 9 d.), kas jį charakterizuoja labiau neigiamai, paskirtos baudos nėra pilnai sumokėjęs.Tokiu būdu iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, priešingai nei teigiama J. Č. skunde, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, J. Č. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. Č. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.