- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- e2-47148-871/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40239-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM
- Atsakovas
- N.P.
- Trečiasis asmuo
- Utenos rajono 4-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 3.2.6.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM ieškinį atsakovei N.P. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretieji asmenys Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė D.S., A.P., S.P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti, kad V.P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis lėšų, esančių Utenos socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje, bei ½ dalis lėšų, esančių „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. LT7300010127391563; 2) nustatyti, kad N.P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis lėšų, esančių Utenos socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje, bei ½ dalis lėšų, esančių „Swedbank“ AB banko sąskaitoje Nr. LT7300010127391563.
Ieškovas nurodė, kad jis gavo Utenos socialinės globos namų raštą, kuriuo buvo informuotas apie mirusio asmens V.P. pinigų likutį Utenos socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje. Ieškovas 2015-05-25 raštu Nr. (28.8.08-4) RNA-18282 kreipėsi į Utenos rajono 4-ąjį notaro biurą, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po V.P. mirties. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė 2016-09-20 priėmė sprendimą, kuriame atsisakė ieškovui išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po V.P. mirties, nes palikėjas mirė būdamas santuokoje. Rašte nurodyta, kad norint paveldėti mirusiojo turtą, kuris yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalinga atskirti pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės dalį. Nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis V.P. ir N.P. 1979-02-22 buvo sudarę santuoką. „Swedbank“ AB bankas 2015-03-03 raštu Nr. S/2504 informavo, kad V.P. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. LT357300010127391563 lėšų likutis sudaro 37,95 EUR. Nei V.P., nei N.P. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Testamentų registre yra įregistruotas palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika, tačiau ieškovas negali užbaigti paveldėjimo procedūrų, kadangi Utenos rajono 4-asis notaro biuras atsisako išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kol nebus nustatytos palikėjo ir jo buvusios sutuoktinės turto dalys.
Trečiajam asmeniui Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarei D.S. ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu trečiojo asmens adresu Sodo g. 9, Utena, ir 2016-11-14 įteikti notarės biuro darbuotojai J.Z. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas trečiajam asmeniu, remiantis CPK 123 str. 3 d., laikomas tinkamu. Teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiajam asmeniui S.P. ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir 2016-11-15 įteikti trečiajam asmeniui asmeniškai. Teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovei N.P. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti jos darbovietės adresu nebuvo galimybės. Gyventojų registro duomenimis atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Vilniaus m. sav.
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas trečiajam asmeniui A.P. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu trečiojo asmens A.P. gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad adresatas procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A.P. šiuo metu nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti jos darbovietės adresu nėra galimybės. Gyventojų registro duomenimis, trečiasis asmuo A.P. nuo 2011-04-22 yra deklaravusi išvykimą į užsienį – Švediją.
Nepavykus dokumentų įteikti atsakovei N.P. ir trečiajam asmeniui A.P. aukščiau nurodytais būdais, atsakovei N.P. ir trečiajam asmeniui A.P. adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2016-12-06 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei N.P. ir trečiajam asmeniui Anai A.P., remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-09-05 mirė V.P. V.P. mirė būdamas santuokoje su atsakove N.P. (santuoka sudaryta 1979-02-02, V.P. ir N.P. vaikai S.P. ir A.P.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis V.P. palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturėjo. Testamentų registro duomenimis V.P. testamentų sudaręs nebuvo. 2015-03-03 raštu „Swedbank“ AB kreipėsi į ieškovą ir nurodė, kad V.P. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 37,95 EUR sumą. 2015-05-25 ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM raštu kreipėsi į Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarę D.P., kuriame nurodė, kad ieškovas priima palikimą paveldėjimo teise pagal įstatymą, mirus V.P. Testamentų registre nurodyta, kad 2015-05-29 palikėjo V.P. palikimą priėmė ieškovas. 2016-06-15 ieškovas gavo Utenos socialinės globos namų 2016-06-14 raštą „Dėl piliečių indėlių paveldėjimo valstybei“, kuriem nurodoma, kad mirusiojo V.P., gyvenusio Utenos socialinės globos namuose, asmeniniai pinigai yra likę socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje Nr. LT897300010002607754, „Swedbank“ AB Utenos sk. 2016-09-20 Sprendimu Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė, išnagrinėjusi ieškovo 2016-09-13 prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po V.P. mirties, nusprendė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad V.P., mirė būdamas santuokoje su N.P., ir norint paveldėti mirusiojo turtą, kuris yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalinga atskirti pergyvenusiojo sutuoktinio – N.P. nuosavybės dalį.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po V.P. mirties liko įstatyminiai jo palikimo įpėdiniai: sūnus S.P., dukra A.P. ir sutuoktinė N.P.. Nei vienas iš įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnį jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju įstatyminiams įpėdiniams S.P., A.P. ir N.P. neišreiškus valios priimti V.P. palikimo, dėl palikimo priėmimo valstybės vardu į notarę kreipėsi ieškovas. Kadangi V.P. mirė santuokoje, ir notarė atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, motyvuodama tuo, kad reikalinga atskirti pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės dalį, pareiškėjas prašo nustatyti palikėjo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Pagal CK 3.87 straipsnį jeigu gyvenama įregistravus santuoką, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 str. 1 d.). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).
CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 str. nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, palikėjo sutuoktinė N.P. dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, todėl santuokos metu įgytos bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos dalintinos lygiomis dalimis, nustatant, kad mirusiajam V.P. ir N.P. priklauso po ½ dalį V.P. lėšų, esančių Utenos socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank AB, bei po ½ dalį V.P. lėšų, esančių V.P. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Remiantis LR CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 31,00 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1, 3 p., 7 d., 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad mirusiajam V.P., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei N.P., a.k. (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį V.P. lėšų, esančių Utenos socialinės globos namų depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank AB, bei po ½ dalį V.P. lėšų, esančių V.P. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.
Priteisti iš atsakovės N.P., a.k. 45209041122, valstybės naudai 31,00 EUR (trisdešimt vieną eurą, 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.