- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 1S-337-193/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. atžvilgiu, jam ir nukentėjusiajai R. M. susitaikius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-03-08 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 71-1-00090-13 dėl grasinimo nužudyti, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., padarymo.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d., padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2013 m. kovo 7 d. apie 23.00 val. Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu griebė žmonai R. M. už kaklo sakydamas žodžius „aš tave sumušiu, priplosiu prie sienos, užmušiu“, dėl ko nukentėjusioji R. M. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog šis grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, taip pat savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras G. Stočkus 2013-03-25 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą A. M. atžvilgiu, nes, prokuroro nuomone, yra visos BK 38 str. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir pagrindai. Prokuroras kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas patvirtinti šį nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2013-03-28 nutartimi atsisakė patvirtinti 2013-03-25 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. atžvilgiu, jam ir nukentėjusiajai R. M. susitaikius. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą BK 38 str. pagrindais nepakanka vien tik nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymo, kaltininko kaltės pripažinimo, bet turi būti surinkti pakankami duomenys, patvirtinantys, kad kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, kuria jis įtariamas. Nukentėjusioji R. M. apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad kaltininkas ne tik smurtavo prieš ją, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, grasino ją sumušti ir užmušti, bet ir vartė baldus, apvertė stalą. Tačiau tokių liudytojos nurodytų aplinkybių nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Policijos pareigūnai iš karto po įvykio apžiūrėję nukentėjusiosios nurodytą įvykio vietą – butą Kupiškio m., (duomenys neskelbtini), jame jokių išvartytų baldų neužfiksavo. Pats A. M. 2013-03-08 pareiškus jam įtarimą pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d., kaltu neprisipažino. Savo kaltę A. M. pripažino tik 2013-03-13, t. y. po to, kai R. M. 2013-03-12 papildomai apklausta kaip liudytoja nurodė, jog vyras jos atsiprašė ir ji prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Šios aplinkybės, apylinkės teismo nuomone, rodo, kad įtarimas A. M. dėl nusikalstamų veikų padarymo yra grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieštaringi ir nepatikrinti kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais, o A. M. savo kaltę galėjo pripažinti tik siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų nutrauktas. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas, todėl nėra pagrindų, numatytų BK 38 str. 1 d. nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Gediminas Stočkus prašo panaikinti 2013-03-28 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2013-03-25 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., kaltininkui A. M. susitaikius su nukentėjusiąją R. M. ir atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, turi patikrinti, ar byloje yra BK 38 str. 1 d. išvardytos sąlygos ikiteisminį tyrimą nutraukti. Mano, kad šiuo atveju priimta nutartis neatitinka susiformavusios teismų praktikos dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos, jam sprendžiant klausimą dėl prokuroro nutarimo užbaigti baudžiamąjį procesą vienu iš BPK 212 str. 3-9 p. numatytų pagrindų. Nurodo, kad nagrinėdamas prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bet kuriuo iš BPK 212 str. 3-9 p. numatytų atvejų, netvirtinti šio nutarimo ikiteisminio tyrimo teisėjas iš esmės gali tik nustatęs, kad prokuroras klaidingai vertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir sąlygas. Taigi sprendžiančio dėl proceso užbaigimo tokia forma ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija yra siauresnė nei teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės. Tokia praktika susiklostė todėl, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas aptariamais pagrindais yra racionalumo principo įtvirtinimo priemonė baudžiamajame procese ir šiais atvejais ikiteisminio tyrimo užbaigimo iniciatyva bei racionaliausio sprendimo priėmimo atsakomybė tenka tyrimą organizavusiam prokurorui. Nurodo, kad A. M. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti R. M. pripažino visiškai. 2013-03-19 nukentėjusioji R. M. ir įtariamasis A. M. pasirašė susitaikymo protokolą, nukentėjusioji R. M. kaltininkui A. M. atleido, jis jos atsiprašė, su juo susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti jiems susitaikius, žala nepadaryta, veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kupiškio rajono savivaldybės administracija skundų dėl jo elgesio nėra gavusi, priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso, kas, prokuroro nuomone, leidžia manyti, jog A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra sąlygos ir pagrindai nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-03-28 nutartis, kuria nepatvirtintas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-03-25 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) A. M. atžvilgiu, jam ir nukentėjusiajai R. M. susitaikius, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 2 d.).
Sutinkamai su BPK 173 str. 1 d. 4 ir 5 p. (2012 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XI-2407 redakcija), ikiteisminio tyrimo teisėjas priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šio kodekso 214 str. 1 d. numatytais atvejais ir tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti ikiteisminį tyrimą BPK 214 str. 2 d. numatytais atvejais.
BPK 214 str. 1 d. (2012 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. XI-2407 redakcija) nustato, kad BPK 212 str. 1 ir 2 p. numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad BPK 212 str. 3-9 p. numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
BPK 212 str. 1 ir 2 p. nustato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, jog yra šio kodekso 3 ar 3² str. numatytų aplinkybių arba kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o to paties straipsnio 5 punktas nustato, kad kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 str. numatytais atvejais.
BPK 173 str. 2 d. nustato, kad šio straipsnio 1-5 p. numatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka gavęs prokuroro prašymą. Šį prašymą prokuroras pateikia savo arba proceso dalyvio iniciatyva. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atsisakyti nagrinėti prokuroro prašymą. Atsisakęs įvykdyti prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to priima motyvuotą nutartį. Šią nutartį prokuroras gali skųsti BPK 65 str. nustatyta tvarka.
Atsižvelgęs į nurodytas BPK nuostatas skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartis prieštaringa, todėl negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Iš skundo nagrinėjimo bei teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 71-1-00090-13 medžiagų matyti, kad atsižvelgęs į tai, jog A. M. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti R. M. pripažino visiškai, su ja susitaikė, žala nepadaryta, veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.) bei įvertinęs įtariamojo A. M. asmenybę, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog A. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir 2013-03-25 nutarimu ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 71-1-00090-13 A. M. atžvilgiu nutraukė, jam ir nukentėjusiajai R. M. susitaikius (BK 38 str.).
Ikiteisminio tyrimo teisėja, atsisakydama tvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. M. atžvilgiu, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. M., skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vadovaujasi BPK 214 str. 2 d., ir savo sprendimą argumentavo tuo, kad, teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jis įtariamas, todėl nėra ir pagrindų, numatytų BK 38 str. 1 d. nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo teisėjos atsisakymas tvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroro nurodytu pagrindu faktiškai reiškia tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje turėtų būti tęsiamas.
Kita vertus, ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties motyvuojamoje dalyje konstatavimas, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jis įtariamas, reiškia, kad egzistuoja pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas negali būti tęsiamas. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėja bylą turėjo nutraukti jos konstatuotu pagrindu, ką jai leidžia daryti BPK 214 str. 1 d., tačiau ji to nepadarė.
Trečia, skundžiamos nutarties nuoroda, kad sprendimas priimamas vadovaujantis BPK 214 str. 2 d. (BPK 212 str. 3-9 p. numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo) reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja vadovavosi procesine norma, kuri taikoma, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Atsisakymą vykdyti prokuroro prašymą, tarp jų tvirtinti prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 214 str. 2 d. numatytais atvejais, reglamentuoja BPK 173 str. 2 d.
Taigi iš skundžiamos nutarties turinio seka, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė prokurorui tęsti ikiteisminį tyrimą, tačiau konstatavo, kad yra BPK 212 str. 2 d. numatytas pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, šiuo pagrindu bylos nenutraukė, o savo sprendimą pagrindė procesine norma, kuria vadovaujamasi patvirtinant prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Toks sprendimas dėl savo prieštaringumo negali būti nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl naikintinas.
Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas klausimą dėl prokuroro 2013-03-25 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BK 38 str., BPK 212 str. 5 p. numatytu pagrindu sprendžia iš esmės. BK 38 str. 1 d. išdėstytos keturios sąlygos šios normos taikymui: 1) kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savanoriškai atlygino žalą ar susitarė dėl atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ar juridinio asmens atstovu. 4) yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaip jau minėta, A. M. įtarimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti R. M., kurios įstatymo priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2013-03-08 A. M. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., ir apklausus jį kaip įtariamąjį, jis savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, jog tarp jų su žmona R. M. vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis (A. M.) buvo neblaivus. 2013-03-13 papildomai apklaustas apie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus apie fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti R. M. aplinkybes, atitinkančias jam pateikto įtarimo dėl šių veikų turinį, taip pat nurodė, kad dėl savo veiksmų jis labai gailisi, pažadėjo daugiau nevartoti alkoholio bei smurto savo žmonos atžvilgiu. A. M. teigimu, juo žmona patikėjo, jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 32). Šias A. M. nurodytas aplinkybes, tiek savo 2013-03-13 papildomos apklausos metu bei pasirašydama 2013-03-19 susitaikymo protokolą, patvirtino ir nukentėjusioji R. M., pareikšdama, kad A. M. jos atsiprašė, ji jam atleido, jokių pretenzijų neturi ir prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 20, 45). Be to, tai, kad A. M. neteistas, administracine tvarka nebaustas, ikiteisminio tyrimo metu jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nebuvo gauta leidžia teigti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės jo gyvenime ir duoda pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi egzistuoja visos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos, kurioms esant įtariamajam A. M. gali būti pritaikytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius nuostatos.
Skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodyta aplinkybė (neapverstas stalas), kurios pagrindu nutartyje abejojama duomenų, jog A. M. padarė nusikalstamas veikas, kuriomis jis įtariamas, pakankamumu, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nėra aplinkybė, kuri paneigia tiek nukentėjusiosios, tiek ir įtariamojo A. M. (vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje) duotus parodymus apie A. M. įvykdytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Be to, ši aplinkybė – baldų vartymas A. M. ir nėra inkriminuojama. Jokių byloje duomenų, kad A. M. turėtų pagrindą save apkalbėti, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad prokuroras teisingai nustatė ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BK 38 str. 1 d. pagrindą ir sąlygas, todėl netvirtinti jo 2013-03-25 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamojo A. M. atžvilgiu, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. M., nėra jokio procesinio pagrindo. Atsižvelgtina ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas susitaikymo atveju yra sąlyginis (su vienerių metų bandomuoju laikotarpiu).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus skundą.
Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus 2013-03-25 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 145 str.1 d., jam susitaikius su nukentėjusiąją R. M. ir atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės.