- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-496-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35870-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Naujosios Vilnios
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl darbo užmokesčio už darbo sutartimi nesulygtą darbą ir neturtinės žalos priteisimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir grąžinimo į darbą atsakovui viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Naujosios Vilnios poliklinikos 6 323,85 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už darbo sutartimi nesulygtą darbą laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2013-11-26, 4 649,56 Eur neturtinės žalos, 1 326,92 Eur turtinei žalai atlyginti, pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą, priteisiant ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės S. K. 1445,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos naudai. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš ieškovės S. K. atsakovui VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai 613,31 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovė S. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, mokant kiekvieną mėnesį po 100 Eur, pradedant mokėti nuo 2015 m. lapkričio mėn. ar nutarties išdėstyti mokėjimus įsiteisėjimo dienos, sumokant įmoką iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Prašymą grindė sunkia finansine padėtimi. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį dirbant VšĮ Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje sudaro apie 434 Eur, ji išlaiko du mažamečius vaikus, lankančius prailgintą popamokinę grupę (vidutiniškai moka už abu vaikus apie 60-70 Eur) bei baseiną dėl netaisyklingos laikysenos (apie 28 Eur). Ieškovės teigimu, mokykla nėra visuomeninio transporto zonoje, todėl ji patiria apie 100 Eur degalų sąnaudas kiekvieną mėnesį vežant mažamečius vaikus (neįskaičiuojant išlaidų transporto priemonei prižiūrėti), bei apie 350 Eur išlaidų vaikų maitinimui mokykloje pamokų ir popamokinėje grupėje. Nurodo, kad jos išlaidas sudaro taip pat maistas namuose, vaistai vaikų ligoms gydyti, mokymosi priemonės. Nurodo, jog susirado kitą darbą, tačiau jos pareigybė nuo 2015-12-31 likviduojama, o jai kitas darbas nesiūlomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, išdėstydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutarties dalis dėl bendros priteistos 2058,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos įvykdymą 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovę S. K. mokėti kas mėnesį atsakovui VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai po 200 Eur, o paskutinį prievolės mėnesį – 258,92 Eur, bylinėjimosi išlaidų, pradedant mokėjimus nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, sumokant įmoką ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą, įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje apie ieškovės gaunamas pajamas, kadangi ji pati duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, ir konstatavo, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad ieškovė neturi objektyvių galimybių sumokėti visos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų iš jos priteistos 2058,92 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Tačiau teismas atsižvelgė į ieškovės gaunamas pajamas, į tai, kad ieškovė turi du mažamečius vaikus, kad ieškovės pareigybė vienoje darbovietėje 2015-12-31 bus panaikinta, bei įvertino atsakovo - juridinio asmens finansinę padėtį, kuri yra pranašesnė už fizinio asmens (ieškovės) finansinę padėtį, ir sprendė, kad iš ieškovės priteistos sumos sumokėjimo išdėstymas per 10 mėnesių laikotarpį nepažeis atsakovo interesų, o ieškovei bus suteikta galimybė sumokėti priteistą sumą be priverstinio vykdymo priemonių. Pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, kai ieškovė neturi realių galimybių sumokėti visą priteistą sumą iš karto, abejotina, ar atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsakovas atgautų priteistą sumą greičiau nei per terminą, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas (el. b. T. 4., b. l. 77).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė S. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą, išdėstant priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos mokėjimą po 100 Eur kiekvieną mėnesį, sumokant iki mėnesio paskutinės dienos. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino jos gaunamas pajamas ir jų dydį, paskaičiuodamas gaunamą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, be to, skaičiuodamas ir nenuolatines pajamas. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino ir aplinkybės, jog dėl vaikų ir jos pačios ligų pašalpa išmokama tik po 14 dienų pasibaigus nedarbingumui, be to, išmokama suma sudaro tik 80 proc. draudžiamų pajamų. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino pragyvenimui bei vaikų ugdymui reikalingų išlaidų, dėl kurių ji gali realiai mokėti tik 100 Eur per mėnesį sumą (el. b. T. 4., b. l. 81-82).
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad nors ieškovė atskirąjį skundą grindžia nedidelėmis pajamomis, tačiau pagal teismų praktiką jos turtinę padėtį apibūdina ne tik gaunamos pajamos, bet ir nuosavybės teise turimas turtas. Atsakovo teigimu, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenis, ieškovė nuosavybės teise turi nemažai nekilnojamojo turto, kurio vertė yra gerokai didesnė už atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Mano, jog dėl turimo nekilnojamojo turto ieškovės turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia bei pateisinančia teismo sprendimo vykdymo išdėstymą net dvidešimties mėnesių laikotarpiui. Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir ieškovės argumentas dėl didžiosios jos pajamų dalies skyrimo nepilnamečių vaikų išlaikymui, kadangi nepilnamečių vaikų tėvas yra dirbantis ir verslu užsiimantis asmuo, jis privalo teikti išlaikymą vaikams, o byloje nepateikti duomenys apie tai, kad nepilnamečių vaikų tėvas išlaikymo prievolės nevykdo. Atsakovo nuomone, vertinant sunkią atsakovės finansinę padėtį turi būti atsižvelgiama ir į sunkios turtinės padėties atsiradimo priežastis. Paaiškino, kad nors ieškovė turtinės padėties pablogėjimą sieja su jos atleidimu iš užimamų pareigų Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos, tačiau ieškovė turi ilgametę advokato veiklos patirtį, šiai pareigybei reikalingą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl nėra pagrindo vertinti, jog ieškovė nesusiras kito darbo, užtikrinančio papildomų pajamų gavimą (el. b. priedo T.4., b. l. 92-95).
Šalies argumentai
Apeliantė pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos, bei papildomus rašytinius įrodymus. Paaiškino, kad nekilnojamasis turtas pajamų neduoda, o jos ir šeimos narių (sutuoktinio bei nepilnamečių vaikų) ligoms reikalingos papildomos pinginės išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu priteistų atsakovo naudai 1445,61 Eur bylinėjimosi išlaidų ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi priteistų atsakovo naudai 613,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso – 2058,92 Eur) išdėstymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš ieškovės priteistas atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas išdėstė 10 mėnesių laikotarpiui, nustatydamas ieškovei mokėjimus po 200 Eur per mėnesį, o paskutinį prievolės mėnesį sumokant 258,92 Eur. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu išdėstyti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad dėl sunkios turtinės padėties ji gali mokėti tik po 100 Eur per mėnesį priteistų bylinėjimosi išlaidų. Sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti pateikia papildomus rašytinius įrodymus, prašydama teismo juos priimti.
Dėl apeliantės prašymo ir papildomų dokumentų priėmimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis numato, kad atskirtiesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad be kita ko kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Apeliantė pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus bei paaiškinimus byloje. Iš apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant ieškovės prašymą bei apeliantei pateikiant atskirąjį skundą, kadangi išduoti gerokai vėliau nei buvo atlikti aukščiau nurodyti procesiniai veiksmai, todėl atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant ieškovės finansines galimybes mokėti skundžiamoje nutartyje nustatytas sumas per mėnesį turi reikšmės ieškovės įrodymai, kuriais grindžiama sunki finansinė padėtis, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus įrodymus bei juos papildomai įvertinti nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų ir finansinės padėties įvertinimo išdėstant priteistas bylinėjimosi išlaidas
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (COK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Tai patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė ieškovės padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Todėl sprendžiant šį klausimą, nagrinėjamu atveju taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ieškovės nurodytu būdu bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas bei pažeisti kitos šalies lūkesčiai.
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė išdėstyti iš jos priteistas bylinėjimosi išlaidas atliekant mokėjimus po 100 Eur per mėnesį, kas sudarytų dvidešimties mėnesių laikotarpį motyvuodama savo sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, jog ieškovė neturi objektyvių galimybių sumokėti visos 2058,92 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų atsakovui, tačiau išdėstė bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, mokant po 200 Eur per mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 258,92 Eur. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, dėl ko nepagrįstai išdėstė mokėtinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Pagal civiliniame procese galiojančią įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai.). Taigi apeliantė, siekdama teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo įrodyti pastarojo taikymo sąlygas, pirmiausia, pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 284 straipsnis). Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliantė su prašymu dėl teismo sprendimo išdėstymo nepateikė visų įrodymų, turinčių reikšmę apeliantės turtinei padėčiai bei galimybėms atsakovui sumokėti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog priimant skundžiamą nutartį ieškovė neįrodė tokios sunkios turtinės padėties, dėl kurios negalėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimų. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas neteisingai išnagrinėjo apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti jos atskirąjį skundą, kadangi apeliantei skundžiama nutartimi nustatyta mokėtina suma per mėnesį pagal jos finansines galimybes yra per didelė. Apeliantės pateiktais duomenimis nustatyta, kad apeliantės nepilnamečiai vaikai sirgo beveik visą 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio 8 d., 2015 m. gruodžio 20 d. apeliantei atlikta operacija, o 2016 m. sausio mėn. ligoninėse gydytas apeliantės sutuoktinis, jiems išduoti nedarbingumo pažymėjimai, taigi dėl nurodytų aplinkybių apeliantė ir jos sutuoktinis negavo su darbo santykiais susijusių išmokų, kadangi jiems buvo mokamos įstatymuose numatytos atitinkamo dydžio ligos (slaugos) pašalpos. Iš apeliantės pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog apeliantė turėjo papildomų išlaidų vaistams, o už teiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra susidaręs įsiskolinimas. Kaip teisingai nurodė atsakovas, asmens turtinę padėtį apibrėžia ne tik gaunamos pajamos, bet ir nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės bei piniginės lėšos, todėl sutiktina su atsakovo išdėstytais argumentais, jog nustatant tikrąją apeliantės turtinę padėtį turėtų būti atsižvelgiama ir į jos nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantė ir nurodo, jog dėl turimo nekilnojamojo turto patiria papildomas išlaidas ir negauna jokių pajamų, tačiau iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kad apeliantė iš turimo nekilnojamojo turto negauna papildomų pajamų (CPK 178 straipsnis). Taigi apeliantės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą sumažinti apeliantei išdėstytas mokėtinas per mėnesį bylinėjimosi išlaidų dalis, išdėstant mokėjimus 14 mėnesių laikotarpiui, iš kurių nustatant mokėjimą trylikai mėnesių po 150 Eur per mėnesį, o paskutinį keturioliktąjį mėnesį sumokant visą likusią mokėtiną sumą, kurią sudaro visos likusios su civilinės bylos išnagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir šia nutartimi paskirstytas bylinėjimosi išlaidas; CPK 284 straipsni), minėtas sumas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų mokėjimas per mėnesį atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), užtikrintų tinkamą sprendimo įvykdymą, nepaneigs iš esmės paties teismo sprendimo bei nepažeis teisėtų išieškotojo (atsakovo) interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, jam bylinėjimosi išlaidos bus atlyginamos per didesnį laiko tarpą, o ieškovė turės finansines galimybes atlyginti atsakovui jam priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Nors atsakovas atskirajame skunde kaip vieną iš argumentų nurodo apeliantės išsilavinimą bei jos galimybes susirasti kitą darbą, užtikrinantį papildomų pajamų gavimą, tačiau minėta aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Vertinant apeliantės galimybes atsiskaityti su atsakovu ir išdėstant teismo sprendimą svarbią reikšmę turi esama faktinė situacija, kadangi ateities veiksmai priklauso nuo įvairių objektyvių aplinkybių, kurios gali ir neįvykti. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo išdėstymo neteisinga būtų vertinti apeliantės ateities galimybes, o ne faktinę turtinę padėtį, juolab kad apeliantė bet kuriuo atveju turi pareigą atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, o neatliekant periodinių mokėjimų atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka.
Atsakovas prašo teismo priteisti 175,23 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Kadangi ieškovės atskirasis skundas iš dalies patenkintas, o atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyto maksimalaus atsiliepimo parengimo dydžio (8.15 punktas), todėl atsakovui priteistina 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 88 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-03 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015-10-06 nutarties dalis dėl bendros priteistos 2 058,92 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos įvykdymą 14 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovę S. K. mokėti atsakovui VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikai trylika mėnesių po 150 Eur, o paskutinį keturioliktąjį mėnesį - sumokėti visas likusias bylinėjimosi išlaidas, minėtas sumas mokant ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Priteisti iš ieškovės S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos (j. a. k. 124246043) naudai 88 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant kartu su bylinėjimosi išlaidomis, mokamomis keturioliktąjį mėnesį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.