- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-31
- Bylos Nr.
- e2YT-14071-1031/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06581-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- K. K., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., D. K.
rašytinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje šalims nedalyvaujant išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų K. K. ir D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - L. R. ir D. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po savo motinos S. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.
Pareiškėjai savo pareiškime nurodė, kad S. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir J. J. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai. J. J. K. mirė būdamas santuokoje su S. K.. J.J. ir S. K. yra pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų tėvai. S. K. susilaukė keturių vaikų - pareiškėjų K. K. ir D. K. bei suinteresuotų asmenų - L. R. ir D. K..
Pareiškime pažymima, kad pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų tėvai kartu iki J. J. K. mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
J. J. K. susirgus ir mirus, ženkliai pablogėjo ir S. K. sveikata. Po sutuoktinio mirties S. K. patyrė insultą. Dėl ženkliai pablogėjusios sveikatos pareiškėjai savo mamą išsivežė gyventi į A., kur tuo metu ir gyveno. A. S. K. prižiūrėjo ir slaugė pasikeisdami jos vaikai D. ir K. S. K. mirė A.
Mirusios motinos kūną vaikai pargabeno iš A. į L., jos laidotuvėmis L. rūpinosi taip pat D. ir K. S. K. palaidota Š.
Pareiškėjai akcentavo, kad nors motiną pareiškėjai išsivežė gyventi į A. 2019 m. sausio mėnesį, tačiau tiek iki jos mirties, tiek ir po jos mirties jos turtu, esančiu L., rūpinosi D. ir K. Po S. K. mirties nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinasi S. K. įpėdiniai, jos vaikai, D. ir K. Būtent pareiškėjai tvarkė namų aplinką, pačius namus, buitį, pjauna žolę. Šiuos darbus jie atlieka grįžę į L. Pareiškėjai taip pat moka mokesčius, susijusius su minėto nekilnojamojo turto išlaikymu, už būstą nėra jokių įsiskolinimų.
Todėl pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Suinteresuoti asmenys pareiškimui prieštaravimų nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėjai K. K. ir D. K. bei suinteresuoti asmenys byloje L. R. ir D. K. yra S. K. ir J. J. K. vaikai (40 b.l.). J. J. K. mirė (duomenys neskelbtini). S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (26, 27 b.l.).
Po J. J. K. mirties palikimą priėmė K. K., D. K. ir D. K.. Po S. K. mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė, palikimas nebuvo priimtas. Pateikti duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro patvirtina, kad S. K. testamento sudariusi nebuvo (10 b.l.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įsiskolinimų už minėtam turtui teiktas paslaugas nėra.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjai yra S. K. sūnus ir duktė – pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Nesant palikėjos testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjų paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėjai turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Teismas, vertindamas tai, kad pareiškėjai po S. K. mirties jai priklausančiu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, tvarkė aplinką, mokėjo už komunalines paslaugas, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai po savo motinos S. K. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdami valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjai yra mirusios S. K. vaikai, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų K. K. ir D. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.