Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2073-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e1-2073-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24972-20-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2073-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24972-20-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. L., gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, 2014 m. balandžio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2020 m. birželio 24 d. apie 11:00 val. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto, dėl apgadinto automobilio metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu - sutuoktine I. L., dešine ranka sugriebė už kaklo ir bandė smaugti, o konfliktui tęsiantis, ranka vėl sugriebė sutuoktinei už sprando ir jos galvą stipriai įrėmė į sieną, tokiu būdu smurtaudamas sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su sutuoktine I. L. kartu gyvena jau apie 20 metų, kartu augina dvi dukras G. ir G. L.. Visi gyvena jam ir mamai D. L. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Su sutuoktine šiaip jo manymu sutaria gerai, kartais mano, kaip ir kiekvienoje šeimoje būna barnių ir nesutarimų. 2020 m. birželio 22 d. sutuoktinė I. apgadino jai priklausantį automobilį „Škoda Oktavia“. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. 2020 m. birželio 24 d. ryte vartojo alkoholinius gėrimus - šampaną, apie 11.00 val. jau būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio dar kartą nusprendė pasišnekėti dėl apgadinto automobilio, būnant namo virtuvėje toliau kalbėjo su sutuoktine. Tuo metu vaikų nebuvo. Įvykus žodiniam konfliktui priėjęs prie sutuoktinės I. ranka sugriebė jos kaklą ir laikė, greitai paleidęs toliau konfliktavo. Po ko dar kartą ranka sugriebė I. už sprando ir stipriai įrėmė galvą į sieną, tačiau jokio smūgio nesudavė. Į virtuvę įėjus dukrai G. paleido sutuoktinės sprandą. Supranta, kad šiais savo veiksmais galėjo sukelti sutuoktinei fizinį skausmą. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi, dėl to labai išgyvena, sutuoktinės atsiprašys. Mano tokį elgesį įtakojo suvartotas alkoholis (b. l. 56–59).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

Iš 2020 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyr. tyrėjos R. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė I. L., kuri parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 11.00 val. neblaivus sutuoktinis G. L. kilusio konflikto dėl išdaužto automobilio žibinto metu ją rankomis smaugė bei sudavė ranka į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. G. L. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. I. L. buvo blaivi, o G. L. nustatytas 0,85% (b. l. 14–17).

Iš 2020 m. birželio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo gautas I. L. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2020 m. birželio 22 d. apie 22:00 val. namo kieme ji norėjo perstatyti jos vardu registruotą 2003 m. laidos automobilį „Škoda Oktavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kojai nuslydus nuo pedalo, galine automobilio dalimi atsirėmė į kieme augantį medį, dėl ko išdužo kairės pusės galinio žibinto stiklas. Sutuoktinis dėl to supyko ir nuo to laiko prasidėjo konfliktai ir jo priekabės dėl įvairių smulkmenų. 2020 m. birželio 24 d. ryte, apie 11:00 val. jų namo dalyje esančioje virtuvėje sutuoktinis G. L. vėl atnaujino konfliktą jai priekaištaudamas, kad automobiliu atsiremdama į medį ji ne tik išdaužė automobilio žibinto stikliuką, bet ir įlenkė šalia esančią kėbulo detalės skardą. Šio konflikto metu jis rėkė ant jos, keikė necenzūriniais žodžiais ir dešine ranka sugriebė jai už kaklo, bandė smaugti, tačiau jai pavyko jo ranką atitraukti. Šio veiksmo metu jis jos dusinti nesuspėjo, tačiau sukėlė fizinį skausmą. Konfliktui tęsiantis, po maždaug dešimties minučių jis vėl priėjo prie jos, ranka sugriebė už galinės kaklo dalies (sprando) ir stipriai įrėmė jos galvą į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Galbūt jis norėjo jos galvą trenkti į sieną, tačiau į virtuvę atėjo pilnametė dukra G. L., kurios pastangomis sutuoktinis nuo jos buvo atitrauktas. G. L. konflikto nematė, nes jo metu buvo pas savo draugę, adresu (duomenys neskelbtini). Po šio konflikto sutuoktinis jos pareikalavo išsikraustyti iš namų, nors iki to laiko apie skyrybas niekada nebuvo kalbėję. Kadangi su sutuoktinio motina D. L. sutaria gerai, sekančią naktį ji su vyresniąja dukra praleido pas ją. Nepilnametė dukra naktį miegojo pas draugę minėtu adresu. 2020 m. birželio 25 d. apie 8:30 val. ji nuėjo į namo pusę, kur jos gyvena, norėdama pasiimti savo mobilaus ryšio telefonus, tačiau sutuoktinis jos neįleido. Dėl to ji apie 9:00 val. iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams papasakojo apie įvykį ir apie prieš dieną patirtą smurtą. Konflikto dieną policijos nekvietė, nes tikėjosi, kad sutuoktinis atsiprašys ir jos susitaikys, nors jo motina jai siūlė apie įvykį pranešti policijai. Šio įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą. Kadangi sužalojimų nepatyrė, todėl medicinos pagalba jai nereikalinga. Maždaug prieš penkerius metus sutuoktinis jau smurtavo prieš ją, kai iš alkūnės trenkė į sprandą, dėl ko ji neteko sąmonės. Kadangi jis tuomet puolė ir savo motiną D. L., ji apie įvykį pranešė policijai. Tuomet su sutuoktiniu ikiteisminio tyrimo metu susitaikė. Namuose ir jo prieigose vaizdo kamerų nėra įsirengę (b. l. 7–13).

2020 m. birželio 29 d. papildomai apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad savo 2020 m. birželio 25 d. duotus parodymus tvirtina, tik papildo, kad 2020 m. birželio 24 d. įvykio metu sužalojimai padaryti nebuvo, į gydymo įstaigas nesikreipė, siuntimo kreiptis pas teismo medikus nereikia ir nesikreips, nes kaip minėjo sužalojimai padaryti nebuvo. Šio įvykio metu buvo sukeltas tik fizinis skausmas, nes sutuoktinis G. L. buvo rankomis suėmęs už kaklo ir sprando. Sutuoktinis atsiprašė, yra apsisprendusi civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Mano sutuoktiniui tai bus gera pamoka, kad taip elgtis negalima. Nori paminėti, kad dukroms G. ir G. L. šis įvykis neigiamų pasekmių nesukėlė (b. l. 20–22).

2020 m. birželio 25 d. 10:59:02 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr.4270, G. L. nustatytas 1,07% (promilių) (b. l. 32).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. L. smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės I. L. atžvilgiu: 2020 m. birželio 24 d. apie 11:00 val. (duomenys neskelbtini), Kaunas, namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto, dėl apgadinto automobilio metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu-sutuoktine I. L., dešine ranka sugriebė už kaklo ir bandė smaugti, o konfliktui tęsiantis, ranka vėl sugriebė sutuoktinei už sprando ir jos galvą stipriai įrėmė į sieną, tokiu būdu smurtaudamas sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą.

Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina kaltinamojo prisipažinimas bei nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, tarnybinis pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tai yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 81).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

G. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs (b. l. 73–74), baustas administracine tvarka (b. l. 75–77), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 65), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 64), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtinas įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, dabar smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 25 d. 10.25 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 8.25 val. (b. l. 37-38, 39), tai yra iš viso vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 25 d. 10.25 val. iki 2020 m. birželio 26 d. 8.25 val., tai yra vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

G. L. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius