- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-588-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- „Danske bank A/S“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-950-528/2014 pagal ieškovo T. L. patikslintą ieškinį atsakovei R. L., trečiasis asmuo „Danske bank A/S“ Lietuvos filialas, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei, kuriuo ieškovas prašo nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam ikisantuokinę pavardę, atsakovei – pavardę pagal jos pageidavimą, padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles kreditoriui. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę R. L. gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Ieškovas nurodė, kad 2013-10-13 atsakovė atvyko į ieškovo ir vaikų gyvenamąją vietą bei eilinį kartą iniciavo konfliktą, kurio metu grasino su ieškovu susidoroti, nužudyti. Atsakovė kirviu sudaužė garaže stovintį automobilį MB S550, o nuo tolimesnių veiksmų ją sustabdė tik atvykę policijos pareigūnai. Dėl tokių atsakovės veiksmų pagal ieškovo 2013-10-13 pranešimą ir 2013-10-17 pareiškimą Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą. Atvykusi į ieškovo gyvenamąją vietą, atsakovė nuolatos be jokio pagrindo kelia konfliktus, smurtauja ieškovo atžvilgiu nepilnamečio sūnaus ir pilnametės dukros akivaizdoje bei prieš pačius vaikus. Neigiamą atsakovės elgesį patvirtina byloje pateikta vaizdo ir garso medžiaga. Teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ir toliau pažeidinės ieškovo ir vaikų teises, leis vaikams stebėti amoralų jos elgesį, pažeidžiant vaikų teisę į saugią gyvenamąją aplinką. Taip pat ir toliau bus pažeidžiamos ieškovo, kaip atsakovės sutuoktinio, asmeninės ir turtinės teisės, bus sudarytos sąlygos atsakovei nuolatos kelti konfliktus ir gadinti šalių santuokinį turtą bei naudoti fizinį smurtą ieškovo ir vaikų atžvilgiu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovės interesų, nes ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jos visi asmeniniai daiktai yra bute, (duomenys neskelbtini), kuriame ji nuolatos gyvena.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes visi ieškovo prašyme išdėstyti motyvai, išskyrus 2013-10-13 tarp šalių kilusį konfliktą, jau aštuonis kartus yra nagrinėti teismuose ir konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias priemones. 2013-10-13 tarp šalių įvyko konfliktas, bet tai buvo ne eilinis, o antras konfliktas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, vaikai jo nematė ir negirdėjo. Ieškovas retai būna ginčo name, nes nuolat yra išvykęs į tarnybines komandiruotes ir keliones, o atsakovė, tik turėdama galimybę gyventi Kaune, gali užsitikrinti tinkamą savo sveikatos priežiūrą ir gydymą, nes yra nuolat stebima (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Be to, atsakovė dirba ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl būtent į šiuose miestuose esantį darbą važinėja iš Kauno.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino ieškovo T. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei R. L.. Teismas nurodė, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo konfliktus, kurie yra įvykę tarp bylos šalių anksčiau – keleto metų bėgyje ir tik paskutinis konfliktas įvyko prieš 2 mėnesius, o tai reiškia, jog ir pats ieškovas 2013-10-13 vykusio įvykio itin nesureikšmino. Visi kiti ieškovo nurodyti anksčiau vykę konfliktai jau buvo nagrinėti ne tik apylinkės, bet ir apygardos teismuose, sprendžiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių atžvilgiu, todėl naujai jie nenagrinėtini. 2013-10-13 konflikto kilimo priežasčių ir aplinkybių ieškovas nenurodė, o iš atsakovės nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad abiejų šalių elgesys vienas kito atžvilgiu yra nepateisinamas, nes žinant atsakovės sveikatos problemų pobūdį, šalių skyrybų procesui nesibaigus, būtina vengti sudaryti bet kokias sąlygas kilti konfliktams šalių bendrose gyvenamosiose vietose ir visais atvejais turi būti siekiama dėl naudojimosi būstu susitarti. Išsilavinusiems, kultūringiems ir išmintingiems žmonėms nedera agresyviais būdais reikšti nepasitenkinimą kito sutuoktinio, su kuriuo dalintasi gyvenimu ne vienerius metus, bendrai užauginti vaikai, atžvilgiu, net jei šalys nebemato galimybių toliau gyventi bendrai. Išgyvenant abiems šalims sunkų skyrybų procesą, nei vienai iš šalių nedera prarasti bendražmogiškų vertybių, juolab, kad šalis stebi jų pačių vaikai, kurie savo elgesio modelius net ir nesąmoningai kopijuos pagal savo tėvų elgesį. Ieškovo argumentai dėl atsakovės atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo nepripažintini keliančiais ieškovui grėsmę, kadangi: baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, o ikiteisminiai tyrimai tarp konfliktuojančių sutuoktinių dažnai nutraukiami, be to, ieškovas nepateikė įrodymų (išrašų iš medicininių dokumentų ar pan.) dėl pavojaus jam realumo (CPK 178 str.). Šalims turint ne vieną gyvenamąją patalpą Kaune/Kauno rajone, iki santuokos nutraukimo bylos pabaigos šalys turi galimybę susitarti dėl to kas ir kur gyvens šalių turimame turte. Objektyvių įrodymų dėl šalių vaikų psichologinių traumų, bendraujant su atsakove, byloje taip pat nepateikta, o šalys turi imtis abipusių priemonių ir susitarimų, kad jų nebūtų, kadangi net ir suaugę vaikai tėvų skyrybas išgyvena daug sunkiau nei patys besiskiriantys, nes vaikams tai yra jų tėvas ir motina, o nei kito tėvo, nei kitos mamos jie neturės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas T. L. atskiruoju skundu (b. l. 52-55) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę R. L. gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, o kai kuriuos iš jų netgi visiškai ignoravo, besąlygiškai rėmėsi tik atsakovei naudingomis jos pačios nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas nesuteikė galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui K. L. išreikšti savo nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Sūnus K. L. 2013-12-23 pareiškimu patvirtino ieškovo prašyme nurodytas 2013 m. spalio 13 d. įvykio aplinkybes bei faktą, jog atsakovė sąmoningai atvyksta į ieškovo gyvenamąją vietą, nepagrįstai kelia konfliktus ir jį provokuoja. Apklausos metu sūnus K. ir dukra G. parodė aukščiau nurodytas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
2. Teismo argumentai, jog atsakovės atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas neįrodo ieškovui keliančių grėsmę duomenų yra visiškai nelogiški ir atmestini kaip nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagal surinktus įrodymus nustatė, jog atsakovės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., požymių, dėl ko pastarosios atžvilgiu atlieka ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis teismo logika, realią grėsmę patvirtinantys duomenys yra tik tuomet, kai asmuo sunkiai sužalojamas ir/ar kuomet asmuo yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką. Tokiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas prarastų pagrindinę prasmę - išvengti galimos žalos ar teisėtų interesų pažeidimo ir užkirsti kelią jų atsiradimui. Domeikavos policijos nuovados 2013-10-17 raštas patvirtina faktą, jog dėl aukščiau nurodyto įvykio ieškovas iš karto iškvietė policijos pareigūnus ir 2013-10-17 pareiškimu kreipėsi į policijos nuovadą dėl atsakovės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas 2013-10-13 įvykusio įvykio itin nesureikšmino.
Atsiliepimas
3. Teismas visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovės neteisėtais veiksmais daromos ieškovui turtinės žalos. Pati atsakovė 2012-12-11 atsiliepime į jo prašymą pripažino faktą, jog paėmusi kirvį sudaužė garaže stovintį ieškovo automobilį MB S550. Atsakovė ne pirmą kartą savo neprognozuojamais veiksmais padarė ieškovui turtinės žalos - 2011 m. rugsėjo 1 d. naktį atsakovė išdaužė automobilio MB S550 visus stiklus ir šių aplinkybių atsakovė neginčijo ir jas pripažino.
4. Teismas ignoruoja byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog atsakovė gyvena šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o dirba Klaipėdoje, ir jai nėra jokios būtinybės atvykti būtent į ieškovo gyvenamąją vietą. Tokiu būdu, teismas pažeidžia proceso šalių lygiateisiškumą, nes atsakovei sudaromos sąlygos laisvai ir nevaržomai gyventi tiek Palangoje, tiek ir name, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas negali saugiau jaustis ir gyventi savo gyvenamojoje vietoje. Šalių sūnus yra 12 klasėje ir ruošiasi abitūros egzaminams. Dukra G. yra studentė ir kas semestrą laiko egzaminus. Dėl atsakovės nuolatos keliamų nepagrįstų konfliktų ir amoralus elgesio, vaikai negali ramiai jaustis savo namuose bei ruoštis egzaminų laikymui ir tai gali neigiamai įtakoti jų egzaminų rezultatus. Šalims priklauso dar du butai (duomenys neskelbtini), tačiau jie yra nuomojami ir juose šiuo metu negalima apsigyventi.
5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, jog teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ir toliau pažeidinės ieškovo ir vaikų teises, leis vaikams stebėti amoralų atsakovės elgesį, pažeidžiant vaikų teisę į saugią gyvenamąją aplinką. Taip pat ir toliau bus sudarytos sąlygos atsakovei nuolatos kelti konfliktus ir gadinti šalių santuokinį turtą, daryti ieškovui turtinę žalą, bei naudoti fizinį smurtą jo ir vaikų atžvilgiu. Be to, kyla reali grėsmė dėl ieškovo ir vaikų gyvybės saugumo, nes atsakovė gali padegti namus. 2013-12-17 apie 22³⁰ val. atsakovė namo virtuvėje sąmoningai įjungė kaitlentę visu pajėgumu ir ant jos uždėjo masyvią medinę pjaustymo lentelę, dėl ko galėjo užsidegti namai bei galėjo visi apsinuodyti smalkėmis. Atsakovė buvo neblaivi, buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Aukščiau nurodytas 2013-12-17 įvykio aplinkybes patvirtina sūnaus K. L. pareiškimas, kuris pridedamas prie skundo. Vaikams nukentėjus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovas bus priverstas ginti savo pažeistas teises ir reikalauti iš LR valstybės atitinkamų institucijų atlyginti jam ir vaikams padarytą žalą bei spręsti klausimą dėl valstybės institucijų pareigūnų darbo aplaidumo.
Atsakovė R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 61-64) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas iškraipo faktines bylos aplinkybes savo teiginių nepagrįsdamas jokiais leistinais įrodymais, o vienos iš šalių nuomonė negali būti pagrindas imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir suvaržymų kitos šalies atžvilgiu. Turėdamas asmeninių turtinių interesų, jis perdėtai reaguoja į susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo procese, taip pat savinasi vaikus ir dar nepadalintą turtą. Visi ieškovo prašyme išdėstyti motyvai, išskyrus 2013-10-13 tarp šalių kilusį konfliktą, jau yra nagrinėti teismuose, apie juos pasisakyta ir konstatuota, kad pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias priemones nėra. 2013-10-13 tarp šalių konfliktas įvyko, tačiau tai buvo ne eilinis, o antras konfliktas po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. Matydamas savo sutuoktinės pablogėjusią sveikatą, jos grįžimo į namus metu ieškovas namuose susiorganizavo šventę, su gausybe svečių. Apie dukros avariją, negalint išvažiuoti iš kiemo, ir linksmybes namuose jau kitos dienos vakare, vaikams negirdint ir nematant, atsakovė pamėgino pasikalbėti su ieškovu, tačiau ieškovas pradėjo iš žmonos tyčiotis, džiaugėsi savo laisvu gyvenimu ir nepriklausomybe nuo sergančios žmonos. Atsakovė skaudžiai išgyveno jos žeminimą ir pykdama dėl to, kad per svetimus automobilius neįmanoma išvažiuoti iš kiemo šeimos nariams, apgadino kieme stovėjusį ieškovo automobilį, tačiau nei vienu žodžiu negrasino ieškovą nužudyti ar sunkiai sustrigdyti jo sveikatą, jo nelietė, konflikte vaikai nedalyvavo ir jo nematė. Be to, kilusio ginčo nereikšmingumą patvirtina ieškovo delsimas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes konfliktas įvyko prieš du mėnesius. Apelianto dėstomos aplinkybės apie atsakovės veiksmus neva įjungiant kaitlentę ir ant jos uždedant lentelę yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodomais. Tiek namuose buvę sutuoktinių vaikai, tiek ir pats T. L. yra vienodai atsakingi už kaitlentės neišjungimą ir pjaustymo lentelės ant jos palikimą. Atsakovė buvo apsvaigusi nuo vaistų, o ne nuo alkoholio. Pateiktas sūnaus K. pareiškimas į atskirąjį skundą, perrašant ieškovo skundą, nekeičiant, nei sakinių struktūros, nei minčių išdėstymo, nei procesinio dokumento formos, kelia abejonių, jog jis rašytas sūnaus. Vaikai labai išgyvena dėl tėvų skyrybų, myli mamą ir linki jai kuo geriausio ir tai nuolat kartoja, pakeičia savo nuomonę tik tada, kai motinos bendravime su vaikais dalyvauja ieškovas arba ieškovas to prašo. Atsakovės ir vaikų santykiai yra geri, nors atsakovas ir stengiasi juos sugadinti, patys vaikai tikrai nejaučia, kad jiems reikia atsiskirti nuo mamos, bet priešingai, nori palaikyti kuo glaudesnius ir šiltesnius santykius su ja. Be to, šalių vaikai jau tokio amžiaus, kad tėvui derėtų spręsti savo problemas nesidangstant suaugusiais vaikais ir jų neskaudinat. R. L. atvyksta ne į ieškovo gyvenamąją vietą, o grįžta namo. Ji dirba ne tik Klaipėdoje, bet (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir būtent į šiuose miestuose esantį darbą atsakovė važinėja iš Kauno. Tik turėdama galimybę gyventi Kaune R. L. gali užsitikrinti darbą ir reikiamas pajamas kuriomis pasidalina su vaikais. Be to, tik turėdama galimybę gyventi Kaune ji gali užsitikrinti tinkamą savo sveikatos priežiūrą ir gydymą, nes yra nuolat stebima Kaune esančioje gydymo įstaigoje. Kadangi realios grėsmės nei turtinėms nei neturtinėms pilnamečių vaikų ar ieškovo teisėms ir interesams nėra, todėl ieškovas ir nesprendžia klausimo dėl apsigyvenimo kitame šeimai priklausančiame būste. Ieškovas, gilindamas konfliktą ir pats darydamas žalą vaikams, vaikų ir jų motinos santykiams bei sutuoktinės interesams, savo veiksmus siekia pateisinti jam palankiu teismo sprendimu. 2013-12-10 parengiamajame teismo posėdyje ieškovui atsakovės atstovė pasakė, kad atsakovė nesutiks su ieškovo reikalavimu visą nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune palikti ieškovui, būtent po šio posėdžio teismui buvo patiektas eilinis ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teise ir spaudimo darymas teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinio kodekso (CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.). Ši norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi bei nesilankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį motyvavo tuo, kad atsakovė, atvykusi į ieškovo gyvenamąją vietą, nuolatos be jokio pagrindo kelia konfliktus, smurtauja ieškovo atžvilgiu vaikų akivaizdoje bei prieš pačius vaikus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, dalies jų visai nevertino, rėmėsi tik atsakovei naudingomis jos pačios nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra nepagrįstos jokiais įrodymais; apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtina taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad tarp šalių vyksta skyrybų procesas, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas mini konfliktus, kurie vyko tarp sutuoktinių 2011-2012 m., dėl kurių buvo pasisakyta teismuose nagrinėjant analogiškus apelianto prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. 2013-10-13 šalių konflikto kilimo priežastis šalys nurodo skirtingas ir jas interpretuoja sau naudinga linkme, todėl, esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, neįmanoma vienareikšmiškai teigti, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl jo kilimo. Apelianto pateiktas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Domeikavos policijos nuovados 2013-10-17 raštas Nr. 20-65-7-S-1906, patvirtinantis, jog atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą) (b. l. 21) yra nepakankamas įrodymas, kad būtų pagrindas įpareigoti atsakovę gyventi skyrium ir nesilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas nereiškia, kad atsakovė yra pripažinta padariusi minimą veiką. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovė naudoja prieš jį ir vaikus fizinį ir psichologinį smurtą, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje, išskyrus ieškovo teiginius, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai elgtųsi su savo vaikais, naudotų prieš juos ar ieškovą fizinį ar moralinį smurtą, kad teisme jo iniciatyva būtų iškeltos privataus kaltinimo bylos atsakovės atžvilgiu. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl 2013-12-17 įvykio neturi jokios reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui bei neįrodo atsakovės keliamos grėsmės ieškovo ir vaikų gyvybei ir saugumui. Šalys skirtingai aiškina šio įvykio aplinkybes, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė sąmoningai įjungė kaitlentę ir ant jos uždėjo medinę pjaustymo lentelę, taip pat, jog atsakovė tuo metu buvo neblaivi (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų išvadai, jog atsakovė vartoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu bei pažeidžia vaikų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad šalių vaikai yra pilnamečiai, jie turi teisę patys ginti savo teises. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad apsaugoti vaikų interesus, todėl turėtų stengtis neįtraukti vaikų į savo konfliktines situacijas ir tų situacijų vengti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, ieškovas ieškiniu šį turtą prašo įtraukti į dalintino turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, balansą bei priteist jį ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė reiškia faktinį atsakovės iškeldinimą iš gyvenamojo namo, dėl kurio nuosavybės yra sprendžiamas šalių ginčas byloje, todėl ji pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą. Apeliantas, norėdamas išvengti konfliktų, gali apsigyventi kituose šeimos turimuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog šie butai yra išnuomoti, neturi jokios reikšmės savininkų teisei jais naudotis savo nuožiūra.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės šalių sūnui K. L. išreikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. protokoline nutartimi neprieštaraujant šalims, K. L. nebelaikomas trečiuoju asmeniu byloje, todėl jo teisės nepažeistos.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.