Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties G. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybės saugumo departamento (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 1 d. nutarimu G. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn Nr. 19-ANR_N-7-2020 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 555 straipsnio 1 dalį ir nubaustas įspėjimu. Jis administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme atlikus patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) gautų dokumentų Nr. 2019-10-22/11(DS)-100-RN ir Nr. 2019-10-22/11 (DSJ-99-RN (toliau – ir Dokumentai) gabenimo ir registravimo, kai įslaptinta informacija galėjo būti atskleista, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2019 m. spalio 22 d. Dokumentai, kuriuos pristatė Kalėjimų departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas G. N., pažymėti slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nebuvo pateikti nepermatomoje pakuotėje. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų specialistės (raštinės darbuotojos) E. P. ir D. D., neturinčios leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – Leidimas) ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, minėtus Dokumentus užregistravo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų gautų dokumentų registre G3, antruosius egzempliorius su gavimo žyma grąžindamos atnešusiam asmeniui. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų specialisčių (raštinės darbuotojų) teigimu, ant dokumentų užrašytų slaptumo žymų „Riboto naudojimo“ jos nepastebėjo, apie tai, kad dokumentai yra įslaptinti, perspėtos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad G. N. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą, o jo kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kaip siekimas išvengti atsakomybės. Visus gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė.

8. G. N. kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, nurodydamas, kad jis negalėjo būti nubaustas, nes nebuvo Dokumentų rengėjas, todėl neatsako už jų pakuotę. Už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas, o G. N. nieko bendro su paslapčių subjekto vadovu neturi ir niekada neturėjo. Be to, G. N. tuo metu dirbo kitoje darbovietėje, tačiau iš naujo nebuvo supažindintas su taisyklėmis, ir jam nebuvo suteiktas Leidimas dirbti su slaptais dokumentais. Tuos pačius argumentus G. N. nurodo ir apeliaciniame skunde, prašydamas pripažinti, kad jo kaltės nėra, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Su tokiais teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka, nes jie paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

9. ANK 555 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, sukėlusį ar galėjusį sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės (priežiūros) pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (toliau ir – Įstatymas), kuris nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos administravimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos, įslaptintų sandorių saugumo, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsaugos) reikalavimus. Šio Įstatymo 2 straipsnio 3 punktas numato, jog įslaptinta informacija yra bet kokios formos duomenys, neatsižvelgiant į jų fiksavimo ar perdavimo būdą, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. Dirbti ar susipažinti su slapta informacija turi teisę tik asmenys, kuriems yra išduoti specialūs leidimai – dokumentai, kuriais patvirtinama asmens teisė dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija <...>.

10. Institucijos nutarimu G. N. buvo nubaustas už tai, kad neužtikrino, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, būtų patikėta tik asmenims, turintiems Leidimą ar Teisę „Riboto naudojimo“, ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nesivadovavo Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 (toliau – Aprašas), 32 ir 40 punktų nuostatomis.

11. Skunde G. N. teigia, kad negali būti atsakingas ir nubaustas, nes jis nebuvo Dokumentų rengėjas ir nebuvo įgaliotas juos gabenti, jis tik vykdė savo tiesioginio viršininko G. J. nurodymą nuvežti dokumentus į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą (duomenys neskelbtini) rūmus ir perduoti juos teisėjai. Tokie skundo argumentai nepaneigia apelianto kaltės. Vien ta aplinkybė, kad jis nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, įgaliotų gabenti įslaptintus dokumentus, ir nebuvo minėtus įslaptintus dokumentus parengęs Kalėjimų departamento darbuotojas (vykdytojas), nėra paneigianti jo veiksmų neteisėtumą. Kaip nustatyta, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija G. N. turėjo. Pažymėtina, kad pareiga išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius įslaptintos informacijos apsaugą ir vykdyti jų reikalavimus tokį leidimą turinčiam asmeniui kyla ne tiesiogiai iš darbo santykių, o iš fakto, kad jam yra suteikta speciali teisė, t. y. leidimas. Kaip reglamentuoja aptariamo Įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatos, asmuo, kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, privalo išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti; 2 punktas numato, kad asmuo privalo neatskleisti, neprarasti ir neperduoti patikėtos arba sužinotos įslaptintos informacijos pašaliniams asmenims, taip pat asmenims, kurie nors ir turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, tačiau nėra įgalioti su ja susipažinti. Taigi, šiose teisės akto normose numatytus reikalavimus G. N. privalėjo vykdyti, kaip paslapčių subjekto darbuotojas, kuriam suteiktas Leidimas dirbti su įslaptinta informacija.

12. Šį skundo argumentą apeliantas grindžia ir tuo, kad ir Institucijos atstovai patvirtino, jog jis nebuvo supažindintas su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintą informaciją bei jos administravimą, tačiau toks argumentas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes byloje nėra duomenų, kad kuris nors Institucijos atstovas būtų patvirtinęs šią aplinkybę. Priešingai, Institucijos atstovai patvirtino, kad G. N. leidimą dirbti su įslaptinta informacija turi nuo 2016 m. ir paaiškino, kad tokį leidimą turtintis asmuo turi elgtis su Dokumentais taip, kaip numato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepriklausomai nuo to, ar jis yra Dokumentų rengėjas, ar jis Dokumentus veža, ar tiesiog su jais susipažįsta. Privalomai turi laikytis principo „būtina žinoti“ ir įsitikinti, kad Dokumentus atiduoda tam, kam jie yra skirti, tai yra tam, kas turi teisę su jais susipažinti ir administruoti. G. N. buvo pavesta nuvežti Dokumentus teisėjai, kuri pagal įstatymą turi teisę su Dokumentais susipažinti, o sužinojęs, kad negali perduoti Dokumentų teisėjai, G. N. turėjo įsitikinti, kad Dokumentus gali palikti užregistruoti tiems asmenims, kurie turi teisę su jais dirbti. Be to, aplinkybės, jog Dokumentai G. N. nebuvo paduoti nepermatomame voke, kaip to reikalauja teisės normos, nepašalina jo, kaip ne šio Dokumento rengėjo, atsakomybės, kadangi jis turėjo teisę atsisakyti tokius Dokumentus priimti ir vežti, nes Dokumentų paketas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, G. N. atsakomybės nepaneigia ir ta aplinkybė, jog jis, nuo 2019 m. spalio 1 d. pradėjęs eiti specialisto pareigas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini)valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, nebuvo supažindintas su Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisės aktais, reglamentuojančiais įslaptintą informaciją bei jos administravimą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, G. N. į Kalėjimų Departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo pervestas dėl įvykusios Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padalinių reorganizacijos, tačiau jo (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigybė dėl to nepasikeitė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo nesupažindinimas su naujomis taisyklėmis yra formalus, kadangi jo pareigybė išliko ta pati, jis liko eiti (duomenys neskelbtini)skyriaus specialisto pareigas. Šiai pareigybei keliami reikalavimai, tokie, kaip žinoti jo darbines funkcijas reglamentuojančius pagrindinius įstatymus, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, bei jais vadovautis, nesikeitė. (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto pareigybės aprašyme nurodyta, kad tokias pareigas užimantis asmuo turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“ Su šia pareigybės charakteristika G. N. yra pasirašytinai susipažinęs.

14. Apeliantas savo kaltę siekia paneigti ir tuo, kad su Dokumentais neteisėtai pasielgė kiti asmenys, t. y. bylą nagrinėjanti teisėja neįsileido jo į kabinetą, todėl jis neturėjo galimybės tiesiogiai perduoti dokumentus, teisėja, susipažinusi su atneštais jai dokumentais, matė grafą „Riboto naudojimo“, tačiau šiuos dokumentus atidavė raštinės darbuotojai, neturinčiai teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, nurodė, kad šių dokumentų negalima registruoti bendra tvarka, tačiau jie buvo užregistruoti. Nors G. N. ir teigia, kad atvykęs į teismą raštinės darbuotojoms nurodė, kad dokumentus turi paduoti tiesiogiai teisėjai, tačiau raštinės darbuotoja informavo, kad nė vienas teisėjas jo negali priimti, o jo atvežtus Dokumentus turi teisę priimti ir užregistruoti ji. Fizinių ir techninių galimybių įsitikinti, kad darbuotoja turi Leidimą dirbti su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ pažymėtais dokumentais, jis neturėjo, teisėjų, kuriems jis galėtų perduoti Dokumentus, nebuvo, todėl jis pasitikėjo žodiniu darbuotojos patikinimu. Taigi, pats apeliantas nurodė, kad įslaptintus dokumentus atidavė užregistruoti teismo raštinės darbuotojoms, paliko pirmuosius įslaptintų dokumentų egzempliorius, neįsitikinęs, kad Leidimai priimti ir registruoti įslaptintus dokumentus joms yra suteikti, tai yra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis neįsitikino, kad šie darbuotojai nėra pašaliniai asmenys Įstatymo 3 straipsnio 6 dalies prasme (<...slapta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ...>). Šių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog kitų asmenų elgesys negalėjo įtakoti paties G. N. elgesio ir neeliminuoja jo, kaip leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turinčio asmens pareigos išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimus ir juos vykdyti. Be to, byloje nustatyta, kad G. N. įslaptintus dokumentus į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus pristatė bei registracijai pateikė be jokios pakuotės, nepildė pristatytų Dokumentų registracijos metu siuntų su įslaptintais dokumentais įteikimo žurnalo, o raštinės darbuotojų prašė antrajame įslaptintų dokumentų egzemplioriuje pažymėti žymą „Gauta“, kas patvirtina jį nesilaikius Aprašo 32 ir 40 punktų keliamų reikalavimų. G. N., kaip asmuo, turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, tai yra informacija, susijusia su valstybės paslaptimi, įslaptintus dokumentus įteikdamas asmenims, neįgaliotiems priimti ir registruoti įslaptintų dokumentų bei neturintiems tokio Leidimo, nesiėmė visų galimų priemonių išsiaiškintų, ar tie asmenys turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, be to, pateikdamas įslaptintus dokumentus neįpakuotus nepermatomame voke, sudarė galimybę su įslaptintais dokumentais susipažinti pašaliniams asmenims, neturintiems tokios teisės, ir sukėlė grėsmę juose esančios įslaptintos informacijos saugumui, kadangi įslaptinti dokumentai buvo užregistruoti bendrame gautų dokumentų registre, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 555 straipsnį.

15. Apeliantas skunde teigdamas, kad nutarimą priėmę institucijos pareigūnai bei skundą nagrinėjęs teismas nesirėmė įrodymų bei faktinių aplinkybių visuma, rėmėsi atskirais bylos duomenimis, nesiedami bei nebendrindami jų tarpusavyje, nekonkretizavo, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė Institucija ir pirmosios instancijos teismas (kurie būtent įrodymai buvo vertinti atsietai nuo kitų, kurie iš viso nebuvo vertinti ir pan.), todėl tokie skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, niekaip nepatvirtinantys Institucijos nutarimo ar skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek G. N. kaltę patvirtinantys, tiek gynybos pateikti argumentai pirmosios instancijos teismo buvo nuosekliai ir išsamiai išanalizuoti tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumos kontekste, ir dėl jų motyvuotai pasisakyta.

16. Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, G. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.