- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-950-493/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02342-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarties J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 20N-26278608-15 J. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 400 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2015 m. sausio 23 d., 15 val. 15 min., vairuodamas transporto priemonę BMW 325, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus vairuotojus, iš chuliganiškų paskatų slydo šonu, taip sukeldamas pavojų savo ir kitų asmenų saugumui. Šiais savo veiksmais J. M. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4 punkto reikalavimus.
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs J. M. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje konstatavo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl J. M. skundą atmetė.
Šalies argumentai
J. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad aikštelė buvo padengta slidžia sniego danga bei ledu, todėl apsisukant buvo padaryta keletas manevrų, tačiau jų niekaip negalima vertinti kaip chuliganiškų ir keliančių pavojų eismo saugumui, kadangi aplinkui nebuvo jokių žmonių bei arti stovinčių transporto priemonių ir tai nebuvo sąmoningi ir tyčiniai veiksmai, kuriais buvo siekiama daryti pažeidimą. Apelianto teigimu, teismas nevertino jo automobilyje buvusių liudytojų E. Č. ir A. P. parodymų. Teismo nuomone, minėti liudytojai yra skundą padavusio asmens draugai, juos sieja draugiški santykiai, jie kartu buvo skundą padavusio asmens automobilyje pažeidimo užfiksavimo metu, todėl situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuoti J. M. padėti išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Su tuo negalima sutikti, nes būtent šie asmenys geriausiai matė ir pakankamai išsamiai ir nuosekliai paaiškino su šiuo įvykiu sietinas aplinkybes. Apelianto teigimu, asmuo, parašęs pareiškimą, vadovavosi emocijomis, pykčiu ir prielaidomis dėl važinėjimo bendrovei priklausančioje aikštelėje, tačiau teismas jomis rėmėsi ir jų pagrindu priėmė apeliantui nepalankią nutartį. Skunde teigiama, kad teismas, vertindamas apelianto vairuojamo automobilio šoninį slydimą neatsižvelgė į tuo metu buvusias klimatines oro sąlygas. Apeliantas nesutinka su teiginiu, kad jis savo sąmoningais veiksmais sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui bei sveikatai, kadangi tai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo bylose galiojančiam nekaltumo prezumpcijos principui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į J. M. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jame išdėstyti reikalavimai nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo. Bylos aplinkybės ištirtos išsamiai, tinkamai, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą.
Motyvuojamoji dalis
J. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė J. M. skundą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai, kad J. M., vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų manevravo automobiliu, slysdamas šonu, ir taip keldamas realų pavojų žmonių ir eismo saugumui, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos patrulių V. K. ir K. A. tarnybiniai pranešimai bei parodymai teismo posėdyje, liudytojo J. M. pareiškimas ir parodymai teismo posėdyje, liudytojų L. S., E. T. paaiškinimai bei parodymai teismo posėdyje, G. M. paaiškinimas. Iš šių asmenų paaiškinimų, kuriuos jie patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad J. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančioje aikštelėje, pavojingai važinėjo. Kelio dangai esant slidžiai, jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų, slydo šonu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, neva jo vairuojamas automobilis tiesiog paslydo aikštelėje, paneigia liudytojų J. M., L. S. ir E. T. parodymai, kad J. M. taip vairavo tyčia, piktybiškai, be to, jau anksčiau buvo atvažiavęs į aikštelę ir taip pat slydo šonu. Liudytojų A. P. ir E. Č. parodymais apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi šie liudytojai yra atsakomybėn traukiamo asmens draugai, jie važiavo kartu su J. M., todėl situaciją jie vertina subjektyviai ir yra suinteresuoti padėti J. M. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šių liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja nesuinteresuotų liudytojų J. M., L. S. ir E. T. parodymams, todėl būtent šiais parodymais teismas pagrįstai ir vadovavosi.
Iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog netoliese buvo kitų žmonių ir automobilių, kelio danga buvo slidi, kas rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam J. M. buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąmoningas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas, manevruojant savo transporto priemone taip, kad ji slystų šonu ar suktųsi apie savo ašį, pripažįstamas chuliganišku, todėl J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.