- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-175-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00026-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.10Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2021-02-10 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau – ir Institucija) nutarimu V. V. nutraukta administracinio nusižengimo teisena ROIK: 20127240057 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, nes nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. V. padarė šį administracinį nusižengimą. Šį nutarimą V. Š. apskundė teismui.
2. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-04-09 nutartimi skundas buvo atmestas, o Institucijos 2021-02-10 nutarimas ROIK: 20127240057 paliktas galioti.
3. Apeliaciniu skundu V. Š. prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-04-09 nutartį bei Institucijos 2021-02-10 nutarimą ROIK: 20127240057 ir įpareigoti Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK priimti atitinkamą sprendimą; 2) dėl nepatogumų, kuriuos patyrė dėl policijos neveikimo ir V. Š. pažeistų teisių, priteisti iš Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2000 Eur, o iš V. V. 500 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
3.1. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes teisėja vadovavosi emocijomis ir kaimynės melu kokia ji „gera ir draugiška“. Nuo pat teismo pradžios teismas „formavo nuomonę“, kad V. Š. neadekvačiai reaguoja į situaciją, uždavinėjo klausimus, kuriais „formavo, kad kaimynei nebuvo kitos išeities“, tuo tarpu V. Š. keliamą klausimą, kad kelias yra siauras, o „kelkraštis iki V. V. vartų yra pakankamas automobiliui“ ir tyrėjos klausimą dėl durų „blokavo“.
3.2. Apeliantas teigia, kad visiškai užtenka įrodymų V. V. nubausti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pateiktoje fotonuotraukoje matosi skersai kelio stovintis automobilis su atidarytomis durimis ir V. Š. mano, jog visi supranta, kad V. V. nevažiavo pro vartus su atidarytomis durimis, kaip teigia V. V. policijai pateiktame paaiškinime. Teisme supratusi, kad greičiausiai yra filmuota medžiaga, V. V. pakeitė parodymus, pradėjo teigti, kad ji V. Š. matė iš tolo ir norėjo praleisti, todėl stovėjo. Bet iš pateiktos fotonuotraukos skunde matosi, kad tai siauras vietos keliukas ir, kad norėdamas pravažiuoti, V. Š. turės važiuoti kelkraščiu. V. Š. nuomone V. V. tai suprasdama taip stovėjo piktybiškai, nes „jeigu būtų buvusi tokia gera, kaip sako“, būtų pavažiavusi į priekį, atlaisvinusi pravažiavimą ir praleidusi V. Š.. Be to, jai reikėjo važiuoti į tą pusę, iš kurios atvažiavo V. Š.. Ji meluoja bandydama išsisukti nuo atsakomybės. Apelianto nuomone tokie V. V. veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį – jos teisė išvažiuoti iš kiemo nėra aukščiau apelianto teisės laisvai judėti. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė įvairias KET nuostatas.
3.3. Apelianto manymu tokia situacija susiklostė dėl policijos neveikimo. Iš pateiktų priedų matosi, kad tai ne pirmas kartas. V. Š. anksčiau nesureikšmindavo to, kad negalėdavo pravažiuoti, nes jam paspaudus garso signalą kaimynė pasitraukdavo, tačiau vėliau ji nusprendė apeliantą „paauklėti“ ir jo nepraleido tol, kol jis neišlipo iš mašinos. Dėl panašių situacijų V. V. buvo parašiusi skundą dėl V. Š.. V. Š. nesupranta, kodėl policija mano, kad tai yra normalu. Policijos pareigūnė paaiškino V. kad taip daryti negalima. Po tokio paaiškinimo V. V., suprasdama, kad nebus baudžiama, ir toliau piktybiškai palikinėjo automobilį. Policija vilkino bylą, neatliko jokių veiksmų. Buvo pažeista V. Š. teisė dalyvauti apklausoje ir susidarė situacija, kad V. V. galėjo pakeisti parodymus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas atliekantis viršininko funkcijas T. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-09 nutartį.
5. Atsiliepimu į V. Š. apeliacinį skundą V. V. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad V. Š. jau 5 metus ją persekioja, terorizuoja, filmuoja ir žemina.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog remdamasis tais pačiais argumentais ir duomenimis, kuriuos buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, V. Š. siekia, kad V. V. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį bei 420 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2021-02-10 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2020-02-10 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. V. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio straipsnio 2 dalyje, padarymo, tinkamai vertino įrodymus, dėl jų išsamiai pasisakė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, nes jos neatitinka jo interesų, savaime nesuponuoja šių procesinių sprendimų neteisėtumo ir nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų.
10. Nors V. Š. teigia, jog 2020-12-23 V. V. neteisėtais veiksmais pažeidė KET taisykles, nes tyčia pastatė savo automobilį taip, kad trukdytų jam pravažiuoti keliu, tačiau tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog V. V. pažeidė KET reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, todėl Institucija 2021-02-10 nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. V.. Tokią išvadą suponuoja administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad 2020-12-23 ji atbuline eiga važiavo iš kiemo, kad savo (duomenys neskelbtini) m. mamai į (duomenys neskelbtini) nuvežtų pietus. Kai važiuoja pas mamą, niekada kiemo vartų neuždaro. Iš kiemo išvažiuoti neįvažiuojant į važiuojamąją kelio dalį neįmanoma. Besistumdama pamatė, kad atvažiuoja V. Š. ir ją filmuoja. Jis jos iš kiemo išvažiuoti neišleido, todėl ji stabtelėjo ir palaukė, kol V. Š. pravažiuos. Jis pravažiavo net nestabtelėjęs, kadangi nuo jos automobilio galo iki kelio krašto buvo pakankamas atstumas. V. Š. ją KET pažeidimu kaltina nepagrįstai (b. l. 72). Apylinkės teismo posėdyje Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK atstovas D. D. nurodė, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad V. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad tarp kaimynų V. Š. ir V. V. jau daug metų kyla nuolatiniai įvairaus pobūdžio konfliktai, todėl abiejų šalių parodymai vienas prieš kitą yra šališki ir subjektyvūs, jais vadovautis nėra pagrindo. Iš į bylą pateiktos fotonuotraukos matyti, kad V. V. automobilis užima ne daugiau kaip pusę važiuojamosios kelio dalies. Pats pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pro minėtą automobilį pravažiavo. Taip pat iš fotonuotraukos matyti, kad automobilio priekis buvo nukreiptas į kiemo pusę, žibintai įjungti. Galbūt V. V. atliko išvažiavimo iš kiemo manevrą. Vienareikšmiškai teigti, kad automobilis stovėjo, nėra pagrindo (b. l. 73). Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kretingos policijos komisariate tyrėja. Nurodė, kad tyrė V. Š. pranešimą dėl galbūt padarytų KET pažeidimų, t. y. stovėjimo kampu, trukdymo eismui bei chuliganiško vairavimo. Administracinė teisena buvo pradėta tik pagal 417 straipsnio 2 dalį dėl KET 146 ir 150.10 punktų galimo pažeidimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2020-12-03 užfiksavo kampu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį, tačiau nei automobilio markės, nei modelio nenurodė. Pareiškėjas teigė, kad važiuodamas turėjo sustoti, įvertinti situaciją ir pravažiuoti. Prie pareiškimo buvo pateiktos 3 nuotraukos, tačiau tik viena iš jų buvo daryta 2020-12-23. Pradėjus teiseną, pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti duomenis, o V. V. – pateikti rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas prašė filmuoti paaiškinimus arba daryti akistatą, tačiau tas nebuvo padaryta, kadangi pagal Policijos generalinio komisaro įsakymą karantino metu prioritetas turi būti teikiamas elektroninių ryšių priemonėms. Įvertinus surinktus duomenis buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Atkreipė dėmesį į tai, kad KET 146 punktas numato transporto priemonės statymą. Šiuo atveju iš pateiktos nuotraukos matyti, kad automobilio žibintai dega ir teigti, kad mašina stovėjo ilgesnį laiką nebuvo pagrindo. Konstatuoti, kad buvo padarytas KET 150.10 punkto pažeidimas (trukdymas važiuoti) taip pat nebuvo pagrindo, kadangi iš nuotraukos matyti, kad automobilis užėmė ne daugiau kaip pusę važiuojamosios dalies. Be to, pats V. Š. pareiškime nurodė, kad pravažiavo. 2021-02-10 nutarimu V. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi pareiškime jis nurodė, kad jam buvo trukdoma pravažiuoti. Kadangi protokolas nebuvo rašomas, reikėjo įforminti tą procesinį veiksmą. Dėl to, kad V. V. paaiškinimus pateikė vėliau, nei per nustatytą terminą, įtakos paaiškinimų vertinimui neturėjo, kadangi minėtas terminas buvo rekomendacinio pobūdžio (b. l. 72). Byloje esančioje pareiškėjo pateiktoje 2020-12-03 darytoje prastos kokybės fotonuotraukoje užfiksuotas tamsios spalvos automobilis su akivaizdžiai įjungtais žibintais, kurio galinė dalis įvažiavusi kampu į vietinės reikšmės kelią ir užima ne daugiau kaip pusę jo pločio. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020-12-03 apie 15.30 val. šiuo automobiliu naudojosi V. V. (b. l. 33).
11. Aptarti įrodymai suteikia pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad byloje be aptartos prastos kokybės fotonuotraukos ir prieštaringų daug metų tarpusavyje konfliktuojančių kaimynų V. V. ir V. Š. paaiškinimų, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių V. V. kaltę 2020-12-03 automobiliu piktybiškai užstojus kelią ir taip padarius KET pažeidimus, nėra. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtoje fotonuotraukoje užfiksuota, jog V. V. automobilis buvo įjungtais žibintais, todėl nėra paneigta jos versija, kad automobilis nebuvo paliktas stovėti ilgesniam laikui, o V. V. tuo metu galėjo išvažinėti iš savo kiemo ir sustojusi laukti, kol V. Š. pro ją pravažiuos. Be to, pats V. Š. nurodė, kad aptariamoje situacijoje pravažiavo pro V. V. automobilį. Apygardos teismo vertinimu, apžiūrėjus aptariamą fotonuotrauką, apskritai nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju fotonuotraukoje užfiksuotas V. V. automobilis būtų pastatytas taip, kad lengvasis automobilis negalėtų nesunkiai pro jį pravažiuoti.
12. Nors apeliantas siekia, kad V. V. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn ne tik dėl, jo manymu, jos padaryto ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, bet ir pagal ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis, tačiau apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliacinį skundą nagrinėja tik pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos patikrinus skundžiamo ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, ribose. Tai reiškia, kad apygardos teismas pasisako, ar skundžiama nutartis, kurioje konstatuota, jog Institucijos 2021-02-10 priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. V., nesant pakankamai objektyvių, neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 ir 2 dalis V. V. išvis nebuvo pradėta ir tokių nusižengimų padarymo galimybė šiame nutarime nebuvo analizuojama ar vertinama, todėl tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad V. V. būtų padariusi kokius nors administracinius nusižengimus.
13. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo (išankstinio nusistatymo prieš apeliantą, tendencingumo).
14. Pažymėtina, kad ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal EŽTT praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.
15. Nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – V. Š. šia teise nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde jis teismo šališkumą iš esmės grindžia tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo palankesnis V. V., tinkamai nenagrinėjo V. Š. klausimo apie kelio plotį ir pan. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, V. Š. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantui buvo leista pasisakyti ir pateikti klausimus dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, jis buvo tinkamai išklausytas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Atmestini ir apelianto argumentai apie tai, kad 2021-02-10 nutarimą priėmusi Institucija vilkino bylą ir neatliko jokių veiksmų, nes šių teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. Š. pranešimas buvo išsamiai ištirtas, surinkti reikiami duomenys pranešime nurodomoms aplinkybėms patikrinti ir po to buvo priimtas išsamus ir motyvuotas nutarimas, todėl akivaizdu, kad šiuos tariamus Institucijos padarytus procesinius pažeidimus V. Š. iš esmės taip pat sieja su jo interesų neatitinkančio procesinio sprendimo priėmimu.
16. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena V. V. buvo nutraukta, o V. Š. apeliacinis skundas atmetamas, nėra jokio pagrindo tenkinti jo prašymo priteisti iš V. V. 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nesant jokių duomenų apie Institucijos padarytus pažeidimus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, prašymas priteisti iš Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK 2000 Eur V. Š. neturtinei žalą atlyginti taip pat yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
11. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-04-09 nutartis paliekama nepakeista, o V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nutartį nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.