Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-140-194/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-27
Bylos Nr.
2A-140-194/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Egidijus Mockevičius
Atsakovas
AB „ Orlen Lietuva“, AB „Mažeikių nafta“
Ieškovas
S. J.
Kopija

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 140 - 194/2010

Teisėjas K. Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija 121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų: Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant atsakovo AB „ Orlen Lietuva“ atstovui advokatui J. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Mažeikių nafta“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-215/2009 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Mažeikių nafta“ dėl grąžinimo į ankstesnį darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. J. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti, kad iš darbo AB „Mažeikių nafta“ transporto cecho vairuotojo pareigų 2006-03-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atleistas nepagrįstai, be teisėto pagrindo ir sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai; prašė nustatyti jog ieškovas negali būti grąžinamas į pirmesnį darbą į AB „Mažeikių naftą“ dėl ekonominių, technologinių organizacinių priežasčių ir dėl to, kad ieškovui ateityje būtų sudarytos nepalankios sąlygos toliau dirbti; priteisti iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ darbo užmokesčio vidurkį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovo AB „Mažeikių nafta“ 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 1989-01-10 dirbo AB „Mažeikių nafta“ transporto ceche vairuotoju. 2006-03-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleistas iš darbo pagal LR DK 136str. 3 d. 2 p. šiurkščiai pažeidus darbo pareigas pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 ir 9 punktus, kadangi 2006 m. vasario 14 ir 15 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių – sulaikytas policijos pareigūnų dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš automobilių, saugomų (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje. Pažeidimas įsakyme dėl atleidimo nekonkretizuotas, nenurodyta, kokio turto vagystę kėsintasi įvykdyti, kaip susiję su darbo drausmės pažeidimu, nes buvo sulaikytas ne darbo vietoje, pasibaigus darbo laikui. AB „Mažeikių nafta“ neišsiaiškino visų aplinkybių, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas, su kuriuo susijęs 2006-02-14 dienos ir 15 dienos sulaikymas, jo atžvilgiu nutrauktas, savo veiksmais atsakovui žalos nepadarė, todėl nepagrįstai atsakovas nuo 2006-02-21 nušalino jį nuo darbo, o nuo 2006-03-10 neteisėtai atleido iš darbo. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 10000,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas dirbo AB „Mažeikių nafta“ vairuotoju su įmonės automobiliu - vežiojo naftą ir naftos produktus. Jam buvo taikoma suminio darbo laiko apskaita, darbo diena baigiama pridavus automobilį saugojimui, todėl ieškovas neteisus, jog jo sulaikymas prie automobilio 19.30 val. įvyko po darbo. Nurodė, jog ieškovas nepateikė darbdaviui jokių dokumentų, pateisinančių jo nebuvimą darbe 2006-02-14 ir 2006-02-15. 2006-02-15 AB „Mažeikių nafta“ oficialiai buvo informuota apie tai, jog Mažeikių rajono policijos komisariate iškelta baudžiamoji byla, kurioje S. J. įtariamas 2006-02-13 dalyvavęs veikoje, turinčiose vagystės požymių, grobstant naftos produktus iš bendrovės automobilių, vežusių naftos produktus klientams į Latvijos Respubliką. Pradėjus tyrimą dėl ieškovo darbo drausmės pažeidimo, jis raštu paaiškino ir pateikė oficialią pažymą, jog 2006-02-13 buvo sulaikytas policijoje. Darbuotojui nepateikus dokumentų, galinčių paneigti įvykdytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o aplinkybes jam aiškinus nesąžiningai, įvairiomis interpretacijomis, priimtas sprendimas - nutraukti darbo sutartį. Atleidimas iš darbo pagrįstas dokumentais, darbuotojo paaiškinimais, todėl, atsakovo manymu, yra teisėtas. Atleidžiant iš darbo, nebūtina nurodyti grobstytų materialinių vertybių nuosavybę, nes pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą, darbovietėje ar vietoje, susijusioje su darbo funkcijų vykdymu, padarytos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo turto pasisavinimo požymių, gali būti laikomos šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nepriklausomai nuo to, kam priklausė turtas, kuris yra šių veikų dalykas, ir šių veikų buvimui patvirtinti nebūtina, kad dėl jų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar surašytas administracinio teisės pažeidimo aktas. Nurodė, jog griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas buvo suderintas su profesine sąjunga, neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas turėtų būti nukreiptas ne į atsakovą, bet į policijos komisariatą, nes jo pareigūnai atliko sulaikymą, sukėlusį ieškovui jo nurodytas pasekmes. Atsakovas nurodė, jog ieškovas atsisakė ieškinio, neskundė paskirtos drausminės nuobaudos DK 242 straipsnio nustatyta tvarka, o 2009-06-16 pateikė naują ieškinį. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, kurios terminus ieškovas praleido.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo S. J. ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, jog S. J., iš darbo AB „Mažeikių nafta“ (AB „Orlen Lietuva“) pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą 2006 m. kovo 10 d. atleistas neteisėtai ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pripažino, jog S. J., negali būti grąžinamas į darbą AB „Mažeikių nafta“ (AB „Orlen Lietuva“). Priteisė S. J. iš atsakovės AB „Mažeikių nafta“ (AB „Orlen Lietuva“), 80 449,87 Lt už priverstinės pravaikštos laiką. Priteisti S. J., iš atsakovės AB „Mažeikių nafta“ (AB „Orlen Lietuva“), 3 000,-Lt neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo buvo nutrūkę, todėl ieškinys nagrinėjamas tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją (LR DK 295 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ir nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą LR CPK 412 straipsnyje numatytu pagrindu. Nurodė, kad ieškinį S. J. teismui pateikė 2006-03-23 - nuo atleidimo iš darbo praėjus 13 dienų, t.y. nesuėjus numatytam vieno mėnesio senaties terminui. Ieškovas, pasinaudodamas Civilinio proceso kodekso 141 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teise pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, su kurios realizavimu teismo posėdyje sutiko atsakovės atstovas (t 1, b.l. 76), 2009-06-16 pateikė patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškinio dalykas yra ieškinio reikalavimas, pateikus patikslintą ieškinį nebuvo vedama nauja byla, nebuvo skiriamas parengiamasis teismo posėdis, ieškinio patikslinimas negali būti laikomas naujo ieškinio pateikimu ir jam negali būti skaičiuojamas senaties terminas, kurio pabaiga iki šio ieškinio pateikimo būtų pagrindas ieškinį atmesti (CK 1. 131 str. 1 d.).

Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atitinkantį LR DK 235 str. 2 d. 9 p. pirmosios instancijos teismas nurodė, jog S. J. nebuvimą darbe pateisinančiu dokumentu galėjo būti policijos reikalavimas nušalinti darbuotoją nuo darbo nustatytam terminui. Esant svarbioms nuo darbuotojo valios nepriklausančioms aplinkybėms, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, o šiuo atveju, tai yra laikinas sulaikymas, tokio neatvykimo negalima kvalifikuoti kaip darbuotojo šiukštaus nusižengimo, todėl S. J. neatvykimas į darbą 2006 m. vasario 14, 15 dienomis nepagrįstai atsakovo įvertintas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbdavys neturėjo S. J. kaltę įvykdžius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 235 str. 2 d. 7 p., pagrindžiančių objektyvių įrodymų ir atleidimą pagal DK 136 str. 3d. 2 p. straipsnį taikė nepagrįstai. Teismas laikė, kad darbdavys nepagrįstai S. J. veiksmus kvalifikavo kaip šiurkščius, nes tokių S. J. veiksmų nebuvo, jam paskirta neadekvati nuobauda, todėl drausminės atsakomybės priemonė - atleidimas iš darbo taikyta nepagrįstai, darbo sutartis nutraukta pagal 2006-03-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta neteisėtai. 2006-02-21 AB „Mažeikių nafta“ personalo direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl prastovos paskelbimo transporto cecho automobilio vairuotojui S. J., remiantis Mažeikių rajono policijos komisariato pateikta informacija dėl pradėto ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-121-06 pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., dėl pasikėsinimo pagrobti AB „Mažeikių nafta“ turtą, nuo 2006-02-21 laikinai sustabdyti Transporto cecho automobilio vairuotojo S. J. įgaliojimai ir iki aplinkybių išsiaiškinimo paskelbta prastova, kurios laikotarpiu nurodyta mokėti vidutinį darbo užmokestį. Įsakyme prastova paskirta dėl darbuotojo kaltės, tačiau jos laikas, nurodytas apmokėti yra kaip prastovos ne dėl darbuotojo kaltės atveju, taigi, šiuo įsakymu pažeidžiamos DK 122 ir 195 straipsnių nuostatos.

Teismas nustatė, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priėmė sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovui iš atsakovės priteisė 80 449,87 Lt už priverstinės pravaikštos laiką (14 246,95 Lt + 66 202,92 Lt) (DK 297 str. 4 d.).

Neturinės žalos priteisimu siekiama pinigine išraiška kompensuoti žalą patyrusio asmens išgyvenimus, o ne nubausti atsakovą pinigine bauda, tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tariamą fizinės sveikatos pablogėjimą, susijusį su atsakovės neteisėtais veiksmais, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teismas ieškovo reikalavimą priteisti 10 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti laiko iš dalies nepagrįstu, o jo patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Lt suma.( LR DK 250 str.)

Šalies argumentai

Atsakovas AB „Mažeikiu nafta“ ( ORLEN Lietuva) apeliaciniu skundu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas atsakovo AB „Mažeikių nafta“ administracijos sprendimą, kad S. J. 2006m. vasario 13 d. įvykdė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įvertino nepakankamu pagrindu darbuotojui skirti griežčiausią drausminę nuobaudą, kai įstatymai suteikia teisę subjektui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudą, pačiam įvertinti, ar darbuotojas įvykdė ar neįvykdė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo veikas.Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas DK 413 str. nustatytų darbo bylų nagrinėjimo terminų, darbo ginčą civiliniame procese saistydamas su ikiteisminiu tyrimu baudžiamajame procese, bei tenkindamas ieškovo asmeninio pobūdžio prašymus, sistemiškai stabdė bylos nagrinėjimą, o išnagrinėjęs bylą iš ėmės, sustabdytą laiką dėl paties ieškovo kaltės (41 mėnesį ir 18 dienų) pripažino darbuotojo prastova dėl darbdavio kaltės ir iš bendrovės ieškovo naudai priteisė pinigines išmokas bei atitinkamai padidėjusias bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismo tas pats teisėjas, pagal tuos pačius įrodymus, išnagrinėjęs dvi analogiškas bylas, tą pačią dieną priėmė du prieštaringus sprendimus: viename konstatavo bei sprendė, kad vairuotojas S. J. į darbą į ankstesnio darbo vietą negali būti grąžintas dėl bendrovėje vykstančių ekonominių ir struktūrinių pertvarkymų, o kitame sprendime konstatavo ir sprendė vairuotoją A. B. į ankstesnį darbą grąžinti skubos tvarka. Abejuose sprendimuose neatsižvelgta, kad S. J. ir A. B. dirbo su automobiliais, skirtais vežioti naftos produktus, todėl abu vairuotojai, darbdaviui buvo praradę pasitikėjimą dirbti su materialinėmis vertybėmis, nebegali dirbti vairuotojais su auto vėžiais, vežančiais naftos produktus, nepriklausomai nuo bendrovėje vykstančių ekonominių ar struktūrinių pertvarkymų.Pirmosios instancijos teismas vairuotojų nebuvimą darbe, kai nebuvimo priežastys buvo patvirtintos oficialia policijos pažymą, kad jie buvo sulaikyti su įkalčiais grobstant darbdavio materialines vertybes, (pažyma aiškiai patvirtina neteisėtų veikų sąsaja su darbo santykiais, o ne su kitokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis) laiko pateisinama priežastimi nebūti darbe, o darbdavio aiškinimą, kad tokiu atveju, vairuotojo nebuvimas darbe privalėjo būti pateisintas, vadovaujantis DK 123 str. 2 d., nuostatomis, t.y. pareigūnams darbdaviui pateikus reikalavimą dėl vairuotojų nušalinimo nuo darbo, laiko neteisingu faktų aiškinimu iš darbdavio pusės. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai pasisakyta, neva, atsakovės atstovas teismo procese kėlė klausima dėl pirmos instancijos teismo kompetencijos, taikant LR CPK 412 str. nuostatas. Atsakovo atstovas, nagrinėjamo ginčo priskirtinumo teismo kompetencijai klausimo, kaip yra išaiškinta teismo sprendime, nekėlė. Atsakovas supranta, jog dėl ginčo išsprendimo nutrūkus darbo santykiams, darbuotojo tiesioginis kreipimasis į teismą, buvo teisėtas. Atsakovas teismui kėlė klausimą, kad darbo ginče, siekiant objektyvios tiesos tarp stipriosios ir silpnosios darbo santykių šalių, teismo sprendime reikėtų atsižvelgti ir vertinti, jog bendrovėje pastoviai veikianti darbo ginčų komisija ir darbuotojo atleidimas mėnesiui nuo darbo funkcijų vykdymo, paliekant jam darbo užmokestį, pažeidimų tyrimo metu, yra dvi papildomos darbinės garantijos silpnesniajai darbo santykio pusei savo teises ir veiksmų teisėtumą išsiaiškinti įmonės kolegialiame ginčų nagrinėjimo organe ir dalyvaujant darbuotojų atstovams, todėl teismas sprendime turėtų įvertinti, jog darbuotojas, dar tęsiantis darbo santykiams, pasinaudojęs apmokėtomis darbinėmis garantijomis ir nesikreipęs į darbo ginčų komisiją, objektyvaus teisingumo, dėl neva pažeistų darbinių teisių, nesiekė. Atsakovas nesutinka su teismo išaiškinimu, kad drausminio pažeidimo tyrimo laikotarpiu darbuotojo laikymas prastovoje, mokant jam darbo užmokestį, yra darbo kodekso normų pažeidimas.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. J. darbo užmokesčio sumas už priverstinės pravaikštos laikotarpį, į priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl AB „Mažeikių nafta" kaltės, įskaičiavo 41 mėnesio ir 18 dienų laikotarpį. (ieškovas dirbo komandiruotėje kito darbdavio siuntimu, byla buvo sustabdyta paties S. J. prašymu kitais pagrindais ir pan.). Vadovaujantis logikos ir teisingumo principais, yra pagrindas laikyti, kad priimant tokį sprendimą, teismas nesilaikė DK 297 str. 3 d. nuostatos, kad ieškovams yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis tik už priverstinės pravaikštos laiką, o ne už kalendorines dienas aplamai.Pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą priteisė iš nekaltos šalies - AB "Mažeikių nafta" kaltajai šaliai - darbuotojui. Atsakovas, tirdamas incidentą ir skirdamas S. J. drausminę nuobaudą, elgėsi teisėtai, sąžiningai ir jos veiksmuose kaltės ar siekimo pažeminti darbuotojo reputaciją S. J. atžvilgiu nėra. Atsakovo nuomone, teismas tokį sprendimą padarė vairuotoją laikydamas silpnesniąja darbo santykio puse, bet išeidamas už teisingumo ir protingumo principo ribų. Tokį teismo sprendimą atsakovas laiko neteisingu įstatymų išaiškinimo ir taikymo pasekme. Bendrovės vadovybė S. J. atžvilgiu besąlygiškai laikėsi ir įvykdė visų įstatyminių ir lokalinių normų reikalavimus, nustatytus ne tik S. J., bet ir kitiems darbuotojams, todėl teisėtai veikdama, neturtinės žalos padarymu buvo apkaltinta nepagrįstai. Neturtinei žalai priteisti reikalingi įrodymai, pagrindžiantys neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir motyvus.

Atsiliepimas

Ieškovas S. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2009 m. lapkričio 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ( b.l.76-81, tomas 3).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ( LR CPK 320 str. 1d.)

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.( LR CPK 320 str. 2d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas šios bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos jų taikymo praktikos ir priėmė pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovas S. J., dirbdamas AB „Orlen Lietuva“ automobilio vairuotoju, 2006 m. vasario 13 d., automobiliu Volvo FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į Rygą, kur pristatė reaktyvinį kurą JET A1. Apie 19 val. 30 min., grįžęs iš Rygos, buvo sulaikytas policijos pareigūnų automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip matyti iš 2006-02-14 tarnybinio pranešimo dėl laikomų a/m saugojimo aikštelėje ir 2006-02-15 informacinio rašto Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pasaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo saugomas iš Rygos grįžusio vairuotojo S. J. automobilis Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Laikinajame sulaikyme išbuvus nuo 2006-02-13, 21.55 val. iki 2006-02-15, 18.30 val., 2006-02-15 jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – įtartas tuo, kad 2006-02-13, apie 19.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. V. bei A. B., ikiteisminio tyrimo metu nustatytoje vietoje ir būdu, įsibrovė į saugomą teritoriją – automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir iš ten stovinčių AB „Mažeikių nafta“ priklausančių sunkvežimių cisternų pasikėsino pagrobti svetimą, AB „Mažeikių nafta” priklausantį turtą – 420 litrų reaktyvinio kuro JET A1, kurio vieno litro kaina 2,69 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2009-02-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-121-06 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos veikos.

Iš byloje esančios darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB „Mažeikių nafta“ ir S. J., įsigaliojusios 2002-01-01, kuria pratęsti 1989-01-10 įmonėje pradėti darbo santykiai, S. J. buvo neterminuotai priimtas dirbti transporto ceche, krovinių ir keleivių vežimo LR teritorijoje automobilio vairuotoju, mokant jam 12,55 Lt valandinį atlygį. Darbo sutartis nutraukta 2006-03-10 AB „Mažeikių nafta” personalo direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR DL 136 str. 3 d. 2 p. – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (kodekso 235 str. 2 d. 7 ir 9 p.). Įsakyme nurodoma, jog 2006 m. vasario 14 ir 15 dienomis jis neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, nes buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš automobilių, saugomų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

LR CPK 197 str. nustato, kad oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią, kad juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki bus paneigtos kitais byloje esančiais įro­dymais, išskyrus liudytojų parodymus. O tuo tarpu, atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepatei­kė teismui jokių kitų įrodymų, kurie nuginčytų Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2009-02-27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių ir buvo ieškovas atleistas iš darbo, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

Išanalizavus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu tuo pagrindu, kad at­sakovas neturėjo ieškovo kaltę įvykdžius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą LR DK 235 str. 2 d. 7 p., pagrindžiančių objektyvių įrodymų ir atleidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. taikė nepagrįs­tai.

Ieškovo S. J. neatvykimo į darbą priežastimi buvo sulaiky­mas atliekant ikiteisminį tyrimą. Dėl pritaikytos procesinės prievartos priemonės ieškovas S. J. neturėjo realios galimybės atvykti į darbą ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl ieškovo neatvykimo į darbą priežastis yra svarbi, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ieškovo atlei­dimą iš darbo neteisėtu ir tuo pagrindu, kad ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nu­matyto LR DK 235 str. 2 d. 9 p., todėl atsakovas ieškovui nepagrįstai taikė atleidimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., yra visiškai teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas ieškovui priteisė per didelį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nes dėl pravaikštos yra kaltas pats ieškovas, prašęs atidėti bylą dėl ikiteisminio tyrimo, ir teismas, nesilaikęs įstatymų, bylos nagrinėjimo terminų ir LAT praktikos yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pats atsakovas neprieštaravo, kad civilinė byla būtų sustabdyta iki baudžiamojo proceso užbaigimo, vėliau pats prašė stabdyti ci­vilinę bylą, kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir prijungta prie bylos jo medžiaga, o tuo tarpu savo skundais sistemingai vilkino ikiteisminį tyrimą ir galiausiai jame surinktais duomenis grindė savo prieštaravimus ieškovo ieškiniui. Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo atsakovas neskundė, ką galėjo padaryti, nes šios kategorijos bylose (darbo bylose, ar su darbo santykiais susijusiose bylose) bylų sustabdymas nėra toleruojamas ir tokiu atveju, civilinė byla būtų buvusi išnagrinėta greičiau bei efektyviau, ir priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką būtų žymiai mažesnė, tačiau atsakovas neskundė civilinės bylos stabdymo, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo perskaičiuoti priteistos sumos ieškovui S. J. už priverstinės pravaikštos laiką. Įstatymas numato, jog pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, darbdaviui taikytina sankcija dėl neteisėto atleidimo yra ta, kad priteisiama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Darbdavys darbuotojo padarytą šiukštų darbo pareigų pažeidimą privalo įrodinėti pats bet kuriomis įrodinėjimo priemonėmis, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo įrodymų. ( LR CPK 178 str.) Pats atsakovas toleravo įrodinėjimą tik pagal ikiteisminio tyrimo tarnybų rinktus duomenis. Dėl pasakyto, nėra pagrindo kaltinti teismą dėl bylos nagrinėjimo terminų nesilaikymo, ko pats atsakovas iki bylos baigties neskundė.

Apelianto argumentai, kad tas pats teisėjas kitoje byloje priėmė kitokį sprendimą yra atmestinas, nes teismas ir kolegija vertina tik šioje byloje surinktus įrodymus ir negretina, bei nelygina jų su kitoje I instancijos teismo byla.

Neteisėto atleidimo atveju, neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Neturtinės žalos atlyginimą darbo teisiniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. Konstatavus atsakovo veiksmų neteisėtumą, teisėjų kolegija, sutinka su teismo išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl įgaliojimų sustabdymo, ieškovui buvo nepagrįstai pareikštas nepasiti­kėjimas, o neteisėtai atleistas iš darbo ir dar apkaltintas vagyste, ieškovas S. J. neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus ir reputacijos pablogėjimą bei nepatogumus ieškantis naujo pajamų šaltinio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus; susiklosčiusius darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykius.

Kolegija konstatuoja, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimas yra pagrįstas (LR CPK 263 str.), todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėEgidijus MockevičiusTikraTeisėjaJolanta Badaugienė