- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-157-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė (pran.), Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- K. K.
- Advokatai
- Rimvydas Butis
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovui A. K. , ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Bučiui, atsakovei K. K. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą Šiaulių miesto CMS (duomenys neskelbtini) tarp K. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės K. K. kaltės; 2) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 64,14 m² bendro ploto, 43256 Lt rinkos kainos, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti taip ir priteisti: ieškovui A. K. nuosavybės teisę į ½ idealiąją jo dalį - 21628 Lt vidutinės rinkos kainos, o atsakovei K. K. nuosavybės teisę į ½ idealiąją jo dalį - 21628 Lt vidutinės rinkos kainos; 3) nustatyti naudojimosi tvarką butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini): atsakovei K. K. nustatyti naudotis 13,77 m² ploto kambariu, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini)ir 10,92 m² ploto kambariu, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), o koridoriumi, 10,64 m² ploto, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), tualetu 1,03 m² ploto, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), vonios kambariu, 2,10 m², pažymėtu plane (duomenys neskelbtini); virtuve, 8,64 m², pažymėta plane (duomenys neskelbtini), rūsiu, 1,92 m², pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), paskirti bendrai naudotis su ieškovu A. K. . Ieškovui A. K. nustatyti naudotis 17,04 m² ploto kambariu, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), o koridoriumi, 10,64 m² ploto, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), tualetu 1,03 m² ploto, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), vonios kambariu, 2,10 m², pažymėtu plane (duomenys neskelbtini); virtuve, 8,64 m², pažymėta plane (duomenys neskelbtini), rūsiu, 1,92 m², pažymėtu plane (duomenys neskelbtini), paskirti bendrai naudotis su atsakove K. K. ; 4) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes - K. K. ir A. K. ; 5) nenustatyti buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai , kurie jau pilnamečiai. Ieškovo manymu, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teigė, kad jų labai skirtingi charakteriai ir požiūriai į gyvenimą, dėl ko kildavo nuolatiniai konfliktai. Nurodė, jog šalys nesugebėjo vienas kito suprasti, vienas kitam nusileisti, atsakovė yra labai konfliktiška, pasitaikius progai jį užgauliojo, net vartojo fizinį smurtą. Ieškovo manymu, atsakovė jo nebemyli, jai reikia tik pinigų, todėl ieško preteksto sukelti kivirčą, o paskui kviečia policiją. Nurodė, kad jau beveik metai kaip atsakovė neįsileidžia ieškovo į namus, nes paėmė buto raktus ir jų neatiduoda, todėl ieškovas priverstas gyventi pas motiną, o atsakovė paliko gyventi jų įgytame bute. Kadangi nebeveda bendro ūkio ir per tą laiką galutinai susvetimėjo, neliko nieko bendro, ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės.
Atsakovė K. K. su ieškovo pareikštu ieškiniu dalyse dėl kilnojamojo turto padalijimo bei santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės nesutiko ir pareiškė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 1978-08-26, su A. K. , dėl jo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – K.; 3) atsakovei K. K. priteisti natūra miegamojo komplektą, šaldytuvą, virtuvinį komplektą, sekciją Vilnius–5, prieškambarį, o ieškovui A. K. priteisti natūra šaldiklį, minkštąją dalį; 4) priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei K. K. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti iš A. K. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas jau pirmųjų santuokos metų gale pradėjo girtauti, negrįžti į namus, nesirūpino šeima, dėl ko dažnai kildavo konfliktai. Po antro vaiko gimimo ieškovas išėjo į darbą ir negrįžo namo penkias paras. Atsakovės teigimu, ieškovas atsiprašinėjo, žadėdavo, kad daugiau taip nebus, tačiau po kurio laiko vėl gėrimai kartojosi. Kadangi atsakovė ieškovą mylėjo, todėl stengėsi išsaugoti šeimą ir, patikėjusi jo žodžiais, vylėsi, kad jis pasikeis, tačiau su laiku jo elgesys tik pablogėjo, jis pradėjo vartoti prieš ją smurtą. Nebegalėdama kęsti tokio nuolatinio elgesio, atsakovė įkalbėjo ieškovą gydytis nuo alkoholizmo, važiavo kartu į Rygą, ir gyvenimas kuriam laikui stabilizavosi, tačiau ieškovas šeima ir toliau nesirūpino. Nurodė, kad ieškovui pradėjus važinėti dirbti į Rusiją, jis į namus nebegrįžo, apsigyveno su kita moterimi pas motiną. Todėl atsakovė manė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas savo veiksmais pažeidė visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima pareigas. Dėl ieškovo kaltės labai pablogėjo atsakovės asmeninis gyvenimas, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt, kurie simboliškai atlygintų jos patirtus išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K. , gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) neturinčių nepilnamečių vaikų; 2) po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes ,,K.“, ,,K.“; 3) padalino santuokos metu įgytą butą su rūsiu ir pripažino A. K. asmenine nuosavybe ½ dalį trijų kambarių buto, kurio bendras plotas 64,14 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1,92 m² rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 21628 Lt, bei nustatė naudojimosi butu tvarką - A. K. paskyrė naudotis 17,04 m² ploto kambariu, pažymėtu plane (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo patalpomis: koridoriumi, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), tualetu, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), vonios kambariu, plane pažymėtu (duomenys neskelbtini), virtuve plane pažymėta (duomenys neskelbtini) bei rūsio patalpa pažymėta (duomenys neskelbtini), A. K. paskyrė naudotis bendrai su K. K. ; 5) K. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pripažino ½ dalį trijų kambarių buto, kurio bendras plotas 64,14 m², esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 21628 Lt, bei nustatė buto naudojimosi tvarką - K. K. paskyrė naudotis 13,77 m² kambariu ir 10,92 m² ploto kambariu; 6) padalino A. K. ir K. K. kilnojamą turtą ir priteisė A. K. šaldiklį 500 Lt vertės ir minkštąją dalį 100 Lt vertės, viso turto už 600 Lt. K. K. priteisė miegamojo komplektą 500 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, virtuvinį komplektą 500 Lt vertės, sekciją Vilnius – 5 - 400 Lt vertės, prieškambarį 100 Lt vertės, viso turto už 2000 Lt. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš A. K. 24,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų K. K. . Teismas priteisė iš K. K. A. K. 648,84 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 6,45 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad šalių santuokos iširimo priežastis buvo skirtingi požiūriai į atskirų šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas ir nebenorėjimas šių požiūrių tarpusavyje suderinti. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, išklausęs atsakovės kviestos liudytojos J. K. bei šalių vaikų T. K. , T. K. , ieškovo motinos M. D. K. ir marčios J. K. parodymus, laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesvarstė, kuris sutuoktinis kaltas labiau, o kuris mažiau. Padaręs tokią išvadą, teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, teismas nurodė, kad nė vienas negali reikalauti kokios nors satisfakcijos ir kito sutuoktinio atsakomybės. Todėl teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nesant ginčo tarp šalių, padalino butą tokiu būdu kaip nurodė ieškovas. Nepriteisė kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę buto ploto dalį, nurodęs, jog ieškovas to neprašė. Pažymėjo, kad tokiu būdu padalijus šalių turtą - butą - nebūtų pažeisti ir atsakovės interesai, jos teisėti lūkesčiai, nes iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog ji šiame bute gyvena, juo naudojasi ir rūpinasi gerbūviu. Pažymėjęs, kad byloje reikalavimas dėl atsakovės turėtų išlaidų buto remontui, išlaikymui kompensacijos priteisimo pareikštas ir sprendžiamas nebuvo, tik išreikštas teismo posėdžio metu, teismas šio reikalavimo nesvarstė. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad šioje byloje priimtų procesinių teismo sprendimų įsiteisėjimas neužkerta kelio atsakovei, manančiai, jog ieškovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, pareikšti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo kitoje byloje. Nurodęs, kad ieškovas su atsakovės siūlytu kilnojamojo turto padalijimo variantu sutiko, teismas šį turtą padalino taip, kaip nurodė atsakovė. Iš dalies patenkinęs ieškinį bei priešieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė K. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus, t.y. pripažinti, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės bei priteisti iš ieškovo neturtinę žalą 10000 Lt ir padalinti įsipareigojimus, susijusius su padalintu nekilnojamuoju turtu. Tuo pačiu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Teismas nepagrįstai nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės kaltei pagrįsti ieškovas pateikė teismui informaciją, neva, atsakovė jo nesuprato, nebuvo lojali, nemylėjo, smurtavo jo atžvilgiu. Tačiau tai yra visiška netiesa, nepagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Teismo padaryta išvada, jog ieškovas įrodė faktus, su kuriais siejo atsakovės kaltės prezumpciją, laikytina visiškai nepagrįsta. O atsakovės pateikti įrodymai, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės yra visiškai pagrįsti ir turintys svarų teisinį pagrindą, ko neįvertino teismas. Ieškovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų: visapusiškai nesirūpino vaikais ir visa šeima, paliko šeimą, nereguliariai teikė išlaikymą vaikams, nesirūpino jų auklėjimu ir priežiūra, bendravo su kitomis moterimis, po kelias paras negrįždavo namo, naudojo psichologinį bei fizinį smurtą, girtuokliavo ir pan., palikdamas visas sutuoktinio pareigas atsakovei. Todėl turi būti pripažinta, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
2. Pirmosios instancijos teismas padalino šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą ir dėl šio padalijimo ginčo nėra. Padalinus nekilnojamąjį turtą, reikia padalinti ir iš šio nekilnojamojo turto kylančias teises ir pareigas, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, į tai visiškai neatsižvelgė ir neįvertino. Visus su butu susijusius mokesčius jau gana ilgą laiką moka tik atsakovė, o apie tai, kokios sumos už bendrus komunalinius mokesčius, liudija pateikti rašytiniai įrodymai iš bendrijos. Todėl būtina padalinti įsipareigojimus, susijusius su padalintu nekilnojamuoju turtu.
3. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visada buvo lojali šeimai, net 29 metus aukojo save, savo laisvę, laisvalaikį, sveikatą tik šeimai bei jos gerovei, visada palaikė sutuoktinį, bandė jam suteikti gydymą nuo alkoholizmo, visada atleisdavo ir tikėjosi, jog ateityje viskas susitvarkys, ko pasekoje pati morališkai bei psichologiškai nukentėjo, atsakovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į atsakovės išgyvenimus dėl ieškovo veiksmų, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir atsakovei iš ieškovo, kaip asmens kalto dėl santuokos iširimo, priteistina 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
4. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra tik ieškovas, vadovaujantis CPK nuostatomis bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš ieškovo.
5. Atsakovė jaučia didelę nuoskaudą dėl nepriimtino ir smerktino teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, elgesio. Teisėja visų posėdžių metu iš atsakovės beveik tyčiojosi. Atsakovė bandė nušalinti teisėją, tačiau, įvertinus jos pateiktą nušalinimą, buvo nuspręsta, jog teisėja tokiu savo elgesiu proceso nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės K. K. apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir dėl to bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas, o dabar svarbiausias apeliantės tikslas užgrobti kuo daugiau bendrai sugyvento turto, išpešti kuo daugiau materialinės naudos iš šios skyrybų bylos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CK 3.60 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas dėl sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo, nes nenustatė jokių esminių atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimo. Visa tai yra absoliuti netiesa, ką patvirtina liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kadangi santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas.
2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad už komunalinius patarnavimus bei kitus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, moka viena apeliantė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė prašė priteisti iš ieškovo išlaidas, susijusias su buto išlaikymu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio, t.y. kaip tik nuo tada, kai užvaldžiusi bendrą turtą naudojosi butu viena. Iki šio termino ieškovas pinigus atiduodavo atsakovei. Pinigų užteko ir komunaliniams patarnavimams, ir bute darytiems einamiesiems remontams. Todėl apeliantės reikalavimas padalinti įsipareigojimus, susijusius su padalintu nekilnojamuoju turtu, yra atmestinas.
3. Teismas visiškai teisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš abiejų šalių.
4. Apeliantė teismo posėdžiuose nesivaldė – replikavo iš vietos, įsiterpdavo į liudytojų kalbą, garsiai reiškė savo nuomonę, todėl bylą nagrinėjusi teisėja visiškai teisingai ir labai korektiškai keletą kartų nurodė jai, kad būtina laikytis teismo posėdžiams nustatytos tvarkos ir iš vietos, be teismo leidimo, nekalbėti. Todėl apeliantės teiginiai dėl netinkamo bylą nagrinėjusios teisėjos elgesio yra visiškai nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas yra skundžiamas tik šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo bei įsipareigojimų, susijusių su padalintu nekilnojamuoju turtu, padalijimo dalyse. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tiek ieškinio, tiek priešieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalių santuokos iširimo priežastis buvo skirtingi požiūriai į atskirų šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas ir nebenorėjimas šių požiūrių tarpusavyje suderinti. Įrodymų, kad kurio nors iš sutuoktinių kaltas elgesys santuokinį gyvenimą padarė negalimą, byloje nėra. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, nuo šių įstatymo nuostatų nenukrypo, nes nagrinėdamas ieškinio bei priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, nustatė, kad santuokos iširimo priežastis yra skirtingas šalių požiūris į atskirų problemų sprendimą, lojalumo vienas kitam trūkumas bei negebėjimas toleruoti vienas kitą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dėl nuolatinių nesutarimų su ieškovu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio nebeįleido ieškovo į šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (b.l. 93). Todėl ieškovas inicijavo skyrybų procesą. Atsakovė savo argumentams dėl ieškovo kaltės nutraukiant santuoką pagrįsti nurodė, jog ieškovas nevykdė įstatyme numatytų sutuoktinio pareigų, palikdamas visas sutuoktinio pareigas atsakovei. Atsakovė nurodė, kad sutuoktinis prieš ją naudodavo psichologinį bei fizinį smurtą, ignoravo šeimyninius santykius bei vertybes. Be to, atsakovė teigė turinti pagrindo manyti, kad ieškovas jau daug kartų buvo neištikimas. Ieškovas su atsakovės teiginiais, jog santuoka iširo vien dėl jo kaltės, nesutiko, tačiau pripažino, kad yra dalis ir jo kaltės. Ieškovo teigimu, atsakovė yra labai konfliktiška, pasitaikius progai jį užgauliojo, žemindavo, net vartojo fizinį smurtą. Tai, kad atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu negali būti laikomas tinkamu patvirtina ir byloje esantis Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto 2 – ojo policijos komisariato pietinės policijos nuovados (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 150). Iniciatyva nutraukti santuoką buvo iš ieškovo pusės, tačiau atsakovė neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo.
Minėtų aplinkybių analizė rodo dar iki faktinio santuokos iširimo, lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos tarp sutuoktinių nebuvimą bei tai, jog sutuoktinių pareigų nevykdymas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės. Be to, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog tik ieškovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, nes kaip buvo minėta, bylos duomenys leidžia teigti, kad abiejų sutuoktinių veiksmai sąlygojo santuokos iširimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymų vertinimo principais, pagrįstai konstatavo, jog santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių kaltė (CK 3.61 str. 2 d.).
CK 3.70 str. 2 d. yra nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šalių santuoką nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Dėl įsipareigojimų, susijusių su padalintu nekilnojamuoju turtu, padalijimo.
Apeliantė nurodo, kad visus su butu susijusius mokesčius nuo 2007 m. gruodžio mėnesio moka tik atsakovė. Todėl, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, padalinęs nekilnojamąjį turtą, privalėjo padalinti su juo susijusius įsipareigojimus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė tokio reikalavimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nekėlė, be to, jis nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu (b.l. 18 – 20). Atsakovė tik nurodė, kad į tai galėtų būti atsižvelgiama dalijant šalims priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė neprašė padalinti išlaidų už komunalines paslaugas ir nurodė norinti pasidalinti išlaidas į kaupimo fondą, tačiau šių išlaidų nekonkretizavo.
CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliantės apeliacinio skundo reikalavimo nepasisako ir jo neanalizuoja. Be to, atskirai pažymėtina, kad tai neužkerta kelio atsakovei kreiptis su ieškiniu į teismą dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Nenustačius materialinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovės priteistinos atstovavimo išlaidos ieškovui bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str., b.l. 144, 153).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų ieškovui A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 5,90 Lt (penkis litus 90 ct) pašto išlaidų valstybei.