- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 1-82-818/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00930-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- E. A.
- Nukentėjusysis
- L. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, administracinė tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji E. A. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
ji 2009-10-14 apie 07.55 val. Pylimo-Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama kelio transporto priemonę 7-to maršruto troleibusą „ŠKODA 14TR“, Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimą – reguliuojamojoje sankryžoje sukdama į kairę, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusios pėsčiosios L. P. ir ją partrenkė. Dėl šio eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta L. P. sveikata. Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamoji E. A. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009-10-14 apie 07.58 val. ji vairavo 7-to maršruto troleibusą ,,ŠKODA 14 TR“, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), ir važiavo Pylimo-Pamėnkalnio-Islandijos g. sankryža. Tikslų atvykimo į sankryžą laiką sužinojo dispečerinėje. Sankryžoje suko į kairę degant žaliam šviesoforo signalui su papildoma žalia rodykle, leidžiančia sukti į kairę. Važiuojant per sankryžą, jokių įvykių nebuvo, nieko nepalietė, nekliudė. Troleibuso priekinė dalis, veidrodėliai, kairysis ir dešinysis sparnai nebuvo sugadinti. Atlikus kairio posūkio manevrą, sustojo „Islandijos“ sustojime. Niekas prie jos nepriėjo ir apie įvykį nepranešė. Paprastai, jeigu įvyksta avarija, kurios vairuotojas nematė ar nepajautė, apie tai,vairuotojui praneša keleiviai. Apie šį eismo įvykį jai pranešė tyrėja. Kalta dėl eismo įvykio neprisipažįsta, kadangi jokio eismo įvykio nematė ir jame nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusioji L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-10-14 apie 7.55 val. ji vyko į darbą 7 troleibusu. Tikslaus laiko, kada atvyko į stotelę tikrai neprisimena, bet ji beveik visada ,,tuo pačiu“ troleibusu važiuoja ir praktiškai panašiu laiku būna, maždaug 5-10 min. prieš 8.00 val. Ji išlipo Pylimo gatvėje esančioje „Islandijos“ stotelėje ir ėjo link Pamėnkalnio gatvės, kurią turėjo pereiti. Priėjusi prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, ji ėjo per gatvę. Už jos ėjo ir kiti pėstieji. Ji ėjo normaliu, negreitu žingsniu. Būdama ties kelio viduriu, pajuto smūgį į kūno dešinę pusę. Buvo partrenkta nuo stoties Pylimo gatves link Pamėnkalnio gatvės važiavusio troleibuso. Po smūgio nenukrito – kažkas padėjo išsilaikyti ir nueiti į kitą gatvės pusę. Troleibusas po partrenkimo pristabdė, bet vairuotojas neišlipo, ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Matė, kad troleibusą vairavo moteris šviesiais plaukais, veido bruožų neprisimena. Šio troleibuso maršruto numerio neįsidėmėjo. Iš liudytojų sužinojo, kad troleibuso Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo 7 maršruto troleibusas. Eismo įvykį matė Renata (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir p. Lili (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Po eismo įvykio ji nuėjo į darbą. Po valandos ji pajuto didelį skausmą dešinės rankos ir peties srityje. Nuvyko į VGPUL, kur padarė nuotraukas ir jai buvo suteikta med. pagalba. Gydytojai konstatavo dešinio raktikaulio lūžimą ir alkūnės sumušimą.
Specialisto išvados Nr. G 4069/09(01) duomenimis: L. P. padaryta poodinė kraujosruva dešinio dilbinio viršutiniame trečdalyje užpakaliniame paviršiuje, dešinio raktikaulio lūžimas. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti galimai 2009-10-14 eismo įvykio metu. L. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. (b.1. 20-21).
Liudytoja L. M. parodė, kad jai būnant ties pėsčiųjų perėją, esančią ties Pamėnkalnio g., kur kitoje gatvės pusėje yra kosmetologijos kabinetas, ketino pereiti gatvės važiuojamąją dalį. Prie perėjos stovėjo daugiau pėsčiųjų. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pėstiesiems, liudytoja įžengė į perėją ir kartu su kitais žmonėmis pradėjo eiti į kitą gatvės pusę. Beeidama išgirdo smūgio garsą ir pakėlusi galvą pamatė ant perėjos stovintį troleibusą (kuris dar nebuvo visiškai įvažiavęs į perėją) ir nuo kurio priekinės dalies svyravo moteris, kuri nuo smūgio nenukrito, nes ją prilaikė kiti žmonės. Troleibusas atsitrenkė į pėsčiosios dešinę kūno pusę. Po minėto kontakto su moterimi, troleibusas pilnai sustojo, nes susidarė žmonių susigrūdimas, prie nukentėjusiosios priėjo jauna panelė, kuri padėjo jai nueiti link šaligatvio. Kas vairavo troleibusą, liudytoja nematė, tačiau iš įvykio liudytojų išgirdo, kad troleibuso numeryje yra skaičius 5. Eismo įvykio metu truputį lijo.
Liudytoja R. Z. parodė, kad 2009-10-14 apie 07.50 val. išlipo iš troleibuso Cvirkos stotelėje ir nuėjo link sankryžos, ketindama per pėsčiųjų perėja pereiti į kitą gatvės pusę. Prie perėjos stovėjo ir daugiau žmonių, jų galėjo būti apie dešimt. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, liudytoja ėjo kartu su kitais pėsčiaisiais, vieni iš jų ėjo priekyje liudytojos, kiti ėjo už jos nugaros, įžengė į gatvę ir pradėjo eiti. Būdama kažkur gatvės viduryje, liudytoja matė, kaip per sankryžą link perėjos iš dešinės atvažiuoja troleibusas, kuris nesustodamas įvažiavo į perėją ir partrenkė ja ėjusią moterį. Tuo momentu, kai liudytoja pamatė atvažiuojantį troleibusą, iki perėjos troleibusui buvo likę nuvažiuoti apie 3-5 metrų atstumą. Nuo smūgio minėta moteris nenukrito, susvyravo bei susižvalgė su troleibuso vairuotoja ir nuėjo link šaligatvio. Liudytojos teigimu, eismo įvykio galėjo įvykti apie 07.53 – 07.55 val. Liudytoja atsakydama į teisėjo klausimą, patvirtino, kad pėstiesiems einantiems per gatvės važiuojamąją dalį degė žalias šviesoforo signalas, o troleibusas pėsčiąją kliudė savo priekine dalimi arčiau vairuotojo pusės, atsitrenkus į pėsčiosios kūno dešiniąją pusę. Liudytoja matė, kad troleibusą vairavo apie 50 m amžiaus moteris, šviesių plaukų, troleibuso Nr.(duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, po pėsčiosios partrenkimo vairuotoja pakilo iš sėdynės, pažiūrėjo į apačią, kas ten darosi, be to, po įvykio troleibusas ties perėja stovėjo apie 1 minutę.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus m. SĮ (duomenys neskelbtini) eismo skyriaus viršininko pavaduotoju. Pagal eismo įvykio vietoje esančios sankryžos šviesoforų veikimo istoriją 07.58 val. transporto priemonėms, važiavusioms Pylimo gatve link Pamėnkalnio gatvės, 24 sekundes degė žalios spalvos papildoma sekcija posūkiui į kairę ir 4 sek. signalas mirksėjo. Tuo metu pėstiesiems, kirtusiems Pamėnkalnio gatvę degė raudonas šviesoforo signalas. Po 5 sekundžių užsidegus papildomai sekcijai posūkiui į kairę, įsijungė raudonas-geltonas signalas pėstiesiems ir po 1 sekundės pėstiesiems įsijungė žalias šviesoforo signalas, kuris degė 24 sek. ir 4 sekundes mirksėjo. Žiūrint šviesoforo schemoje 07.55 laiką, pėstiesiems buvo raudona, transportui buvo galima sukti. Tokie šviesoforų signalų duomenys ties minėta sankryža gauti per palydovą iš sumontuotos šviesoforų veikimo užprogramuotos programos, tačiau tie duomenis neatspindi realios situacijos, kuri susiklostė esant troleibuso galimam vėlavimui (nuo 1 minutės iki 6 minučių vėlavimas), tokiu atveju nežinant troleibuso atvykimo į sekančią stotelę ne tik minučių, bet ir sekundžių tikslumo, nėra galimybės nustatyti kokiam šviesoforo signalui degant troleibusas realiai kirto sankryžą.
Liudytojas R. I., kaip ir liudytojai – I. D., V. Ž., G. P., I. R., G. J., A. I. ir B. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, apie šį įvykį visiškai nieko nežino. Jokio eismo įvykio ties Pylimo-Pamėnkalnio-Islandijos g. sankryžą apie 07.55 val. liudytojai nematė.
Liudytojas V. R. parodė, kad gali pasakyti tik tiek, kad gavo prašymą iš VPK, kad reikia patikslinti laiką apie troleibusų pravažiavimą, tai ir buvo patikslintas laikas ir ten yra ištraukta, kada E. A. buvo Pamėnkalnio sustojime, atrodo, kad ji buvo pagal grafiką 7.55 val. Važiuojant pro sankryžą dėl grafiko laikymosi, tai viskas priklauso nuo kamščių mieste, bet tuo metu nebuvo kamščių, į stotį dažniausiai vėluoja, o kol jie atvažiuoja iki Pamėnkalnio sustojimo jau išsilygina laikas. Šiuos duomenis turi, nes jie turi akutę iš Stoties, kur, kada, kokiu laiku pravažiuoja ir Pamėnkalnio kitoje pusėje yra tokia pat akutė. Tais duomenimis remiamasi ir žiūrima anksčiau ar vėliau važiuoja, tikslina laiko grafikus. E. A. atvyko laiku į Stotį, o iš Pylimo g. vėlavo 3-4 minutes, bet taip būna, jeigu pataikai degant raudonam šviesoforo signalo, tai pravažiuoja, o jeigu nepataiko, tai ilgiau tenka stovėti. Neįmanoma dar tikslesnio laiko fiksuoti, kad būtų su sekundėmis nurodomas laikas, nebent reikia stovėti tuo momentu ir fiksuoti, kitaip niekaip neįmanoma.
Liudytojas Č. A. parodė, kad jam reikėjo gerokai atsiminti tą dieną, (nes jie gavo pranešimą tik po trijų mėnesių), jis visada rašo savo darbo dienas ir valandas, o žmona dirba ir pirmą, ir antrą pamainą. Jis dirba pirmą pamainą ir kai važiavo nuo Žvėryno tuo metu, tai žmona iš Stoties važiavo ir jie visada susitikdavo, pamojuodavo vienas kitam, jeigu kas nors būtų buvę, jis būtų matęs, kad žmona sutrikusi kažkokia, bet žmona važiavo normaliai ir atsimena, kad viskas buvo gerai. Prie sankryžos suko į dešinę ir toje sankryžoje nebuvo nieko tokio, kas atkreiptų jo dėmesį, įprastas laikas, prieš 8 val. ryte, žmonių sankryžoje daug, bet viskas normaliai, jokių užsilaikymų nebuvo. Jeigu ten būtų kas nors buvę, taigi kol uždarai duris, troleibusas nesujuda iš vietos, praeina apie 4 minutes, kol keleiviai išlipa, įlipa, ten būtų buvę galima ateit nuo sankryžos ir sulaikyti dar troleibusą. Jokių partrenkimų nepastebėjo, būna visokių atvejų, jeigu koks įvykis, tai matosi sujudimas. Jokio sujudimo jis nematė, jokio transporto susikaupimo. Jeigu būtų kliudęs, tai būtų iškart sustabdę troleibusą kiti žmonės. Buvo kažkur tarp Karininkų Ramovės ir Pramogų banko. Žmona jau buvo pravažiavusi sankryžą ir tada jis pamojavo žmonai. Apie tai, kad galimai buvo partrenktas žmogus jokių požymių nebuvo, sankryža buvo tokia pat, kaip ir visada, nebuvo jokio sujudimo, jokio triukšmo. Toje vietoje buvo daugmaž 7.57, gal 7.58 val. kiek tiksliai minučių nežino. Kaip žmona pravažiavo sankryžą nematė. Matė vienas kitą susitikę toje minėtoje kelio atkarpoje, žmona buvo normali, su šypsena kaip visada. Vakare buvo susitikę, ji nieko nepasakojo ir viskas buvo kaip visada. Žmoną pakvietė į policiją po trijų mėnesių.
Vertindamas šiuos byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad teisingam inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo pritaikymui, būtent, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsirasti, reikalinga nustatyti, ar kaltinamosios padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Tai išsiaiškinti būtina ir tuomet, jeigu kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai - sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvių kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Lietuvos teismų praktikoje taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-127/2010).
Be abejonės, tam, kad būtų teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, būtina išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio faktines aplinkybes. Šioje byloje objektyviais įrodymais, būtent, teisminio įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamoji E. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama 7-to maršruto troleibusą „ŠKODA 14TR“, Nr. (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamojoje sankryžoje sukdama į kairę į Pamėnkalnio gatvės pirmąją eismo juostą, užsidegus pėstiesiems žaliam šviesoforo signalui, nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą iš kairės į dešinę kaltinamosios judėjimo krypties atžvilgiu pėsčiųjų perėjos ribose įėjusios pėsčiosios L. P., t.y. sankryžoje darydama posūkį į kairę, nestabdė vairuojamo troleibuso, nors tokią galimybę turėjo, ir pėsčiąją partrenkė minėto vairuojamo troleibuso priekine dalimi arčiau vairuotojo pusės. Kaltinamoji, vairuodama transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, gatvių sankryžoje sukdama į kairę, buvo neatsargi ir neatidi, nesilaikė KET reikalavimų bei privalėjo duoti kelią pėsčiųjų perėja ėjusiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, kurių judėjimo kryptį ji kerta.
Kaltinamoji nurodė, kad 2009-10-14 apie 07.58 val. ji vairavo 7–to maršruto troleibusą „Škoda 14TR“, Nr.(duomenys neskelbtini), važiavo iš Stoties link Pašilaičių mikrorajono, Vilniuje. Iš Stoties iš visuomeninio transporto sustojimo pagal grafiką išvažiavo galimai kiek vėluojant, šis vėlavimas galėjo būti apie 1 minutę. Artėjant troleibusui Nr.(duomenys neskelbtini) prie Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryžos, kaltinamoji persirikiavo į antrąją eismo juostą, skirtą važiuoti link Pamėnkalnio g. Tuo metu sankryžoje kaltinamosios atžvilgiu degė raudos šviesoforo signalas, todėl E. A. sustabdė troleibusą, priekyje prie sankryžos toje pačioje eismo juostoje stovėjo dar du ar trys lengvieji automobiliai. Užsidegus šviesoforo esančioje papildomoje sekcijoje žaliam rodyklės signalui, leidžiančiam transporto priemonėms sukti į kairę į Pamėnkalnio gatvę, priekyje stovintis automobiliai pradėjo judėti, paskui kuriuos pradėjo važiuoti ir kaltinamosios vairuojamas troleibusas. E. A. teigimu, jai važiuojant per gatvių sankryžą apie 15-20 km/h greičiu, ji važiavo tolygiai, sustoti ar pristabdyti sankryžos viduje jai neteko, nes tam nebuvo būtinumo, išvažiuodama iš sankryžos jai dar degė žalias šviesoforo signalas bei kaltinamoji jokių einančių pėsčiųjų perėjoje žmonių nematė, todėl E. A. kirto pėsčiųjų perėją bei įvažiavusi į pirmąją eismo juostą esančią Pamėnkalnio g. sustojo visuomeninio transporto sustojime. Parodė, kad jai važiuojant per perėją, esančią iš karto už sankryžos Pamėnkalnio g., kaltinamoji jokio galimo kontakto garso su pėsčiuoju negirdėjo ir niekas jos neprašė sustabdyti troleibusą.
E. A. yra kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (LRV 2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 34 punkto reikalavimą. Sprendžiant E. A. pareikšto kaltinimo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė, jog ji nematė pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios, nelaikytina pakankamai įtikinama. Sprendžiant iš eismo įvykio vietos plano (b.l. 61) kelio važiuojamoji dalis, kur įvyko pėsčiosios partrenkimas yra Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryža, už kurios Pamėnkalnio g. yra skirstomos dvi eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Pylimo gatvės link Jasinskio gatvės. Pirmos eismo juostos plotis – 3,4 m, antros – 3,25 m. Bendras Pamėnkalnio g. važiuojamosios dalies plotis – 13,6 m. Tai, kad kaltinamoji nematė pėsčiosios, teismo nuomone, buvo E. A. nepakankamas atidumas vairuojant troleibusą. Kaltinamoji žinojo, jog įvažiuojant į Pamėnkalnio g., už sankryžos yra įrengta pėsčiųjų perėją, kuri pažymėta kelio ženklais bei ženklinimo linijomis, tačiau sankryžoje sukdama į kairę, jį nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą degant pėstiesiems žaliam šviesoforo signalui įėjusios pėsčiosios L. P., kurios judėjimo kryptį kirto troleibusas ir tuo pažeidė KET 34 punkto reikalavimą. Bylos duomenimis, E. A. vairuodama troleibusą ir artėdama prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesiėmė atsargumo priemonių ir įpareigojimo nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad iškilus grėsmei eismo saugumui, išvengti pavojaus, laiku nepastebėjo į kelią įžengusios pėsčiosios ir ją partrenkė.
Kaltinamosios teiginiai, jog jį nematė jokio pėsčiojo ėjusio pėsčiųjų perėjoje, pėsčiojo nepartrenkė bei per perėją ji važiavo degant E. A. atžvilgiu leidžiamam šviesoforo signalui, yra paneigti byloje apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų – L. M., Z. Z. parodymais, bei kitais surinktais objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji parodė, kad jai priėjus prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, degė raudonas šviesoforo signalas. Ties perėja tuo metu stovėjo ir kiti pėstieji, kurių galėjo būti nuo šešių iki aštuonių žmonių. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, L. P. įžengė į perėją. Į perėją jį įėjo ne pirma, priekyje jos ėjo dar du žmonės, o iš paskos ir kiti pėstieji. Per perėją ėjo normaliu žingsniu neperžengdama jos ženklinimo ribų, judėjimo tempas per perėją buvo normalus. Praėjus iki kelio vidurio, ar kiek toliau, L. P. staiga pajuto smūgį į savo kūno dešinę pusę, į dešinės rankos alkūnės sritį. Prieš kontaktą su troleibusu ji negirdėjo jokio pašalinio garso, stabdžių cypimo. Į pėsčiąja atsitrenkė iš sankryžos važiavęs troleibusas, kuris kliudė ją troleibuso kairiu kampu. Po smūgio nukentėjusioji ant kelio važiuojamosios dalies nenukrito, išsilaikė ant kojų, nenukristi bei pusiausvyrą išlaikyti jai padėjo šalia ėję žmonės, į vieną iš jų net atsitrenkė. Nukentėjusiosios teigimu, iš karto po smūgio, jį pakelė galvą ir pamatė, kad minėto troleibuso vairuotoja yra moteris, šviesių plaukų, kurį stebėjo ją per priekinį stiklą, tačiau iš transporto priemonės ji neišlipo ir jokių veiksmų dėl susidūrimo su pėsčiuoju vairuotoja nesiėmė. Po kontakto troleibusas pilnai sustojo prie perėjos. L. P. žmonių pagalba, pro stovinčio troleibuso priekį, nuėjo link šaligatvio, o troleibusui kiek pastovėjus vietoje, gal po vienos minutės pajudėjo ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Pėsčiosios partrenkimo aplinkybes matė du liudytojai, kurie per pėsčiųjų perėja ėjo kartu su nukentėjusiąją bei matė įvykį. Po įvykio L. P. nuėjo į darbą, tačiau po valandos dėl didelių skausmų teko kreiptis į gydytojus, kurie konstatavo dešinės rankos raktikaulio lūžį. Papildomai dėl oro sąlygų nurodė, kad įvykio metu buvo tokios oro sąlygos - krito šlapdriba, krituliai buvo ganėtinai stiprūs.
Esant tokiems duomenims bei žinant, kad pėsčiosios kūno traumavimas su troleibusu „Škoda 14TR“ susidaro iš kūno sužalojimo (dešinio raktikaulio lūžis vidurinėje dalyje) padaryta kieto, buko daikto poveikyje, teismo vertinimu, kaltinamosios E. A. teiginiai, jog ji jokio pėsčiojo nepartrenkė, vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantieji bylos surinktiems duomenims. Pažymėtina, kad kaltinamoji neneigia, jog eismo įvykio metu vairavo troleibusą „Škoda TR14“, Nr. (duomenys neskelbtini), bei apie 07.55 val. važiavo per Pylimo-Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryža. Pažymėtina, kad E. A. teigimu, troleibuso „Škoda TR14“, Nr.(duomenys neskelbtini), priekinis buferis yra 50-60 cm aukštyje nuo kelio, kėbulo prekinė dalis yra bukas paviršius su iš išorės kairėje ir dešinėje pusėse sumontuotais veidrodžiais, kurių (veidrodžių) apatinės dalies kraštas yra apie 170 cm, vaizdą pro priekinį stiklą vairuotojui neužstoja jokios kėbulo konstrukcijos kliūtys. Be to, E. A. teigimu, sėdint troleibuso vairuotojo vietoje, matomumas iš priekio yra geras, žmogus yra matomas net 50 cm atstumu nuo troleibuso priekinės dalies.
Tai, jog kaltinamosios vairuojamas troleibusas ties minėta sankryža kliudė perėja ėjusią pėsčiąją patvirtino ir iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti duomenys (2 tomas, b. l. 1-13), jog troleibusų važiavimo kontrolė, tarp jų ir E. A. vairuojamas troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) yra reguliuojama sumontuotos kontrolės sistemos imtuvų pagalba. Remiantis sistemos duomenimis, esantys arčiausiai nuo Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo gatvių sankryžos, yra įrengti imtuvai Pamėnkalnio g. Nr.0215 (Į Stotį) bei Nr.0216 (iš Stoties) stotelėse. Pagal šių imtuvų duomenis, E. A. vairuojamas troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) iš Stoties stotelės išvyko 7.44 val. ir į Pamėnkalnio stotelę atvyko 8.01 val. Pagal SĮ (duomenys neskelbtini) sudarytus eismo tvarkaraščius minėtas troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) turėjo iš Stoties stotelės išvykti 7.43 val. (vėlavo 1 min.), į Pamėnkalnio stotelę, esančią už Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo g. sankryžos, turėjo atvykti 7.55 val. (vėlavo 6 min.). Tokie gauti duomenys prieštarauja kaltinamosios E. A. teisme duotiems parodymams, jog ji per sankryžą važiavo nesustodama, jokių pėsčiųjų perėjoje nematė, ties pėsčiųjų perėja sustojusi nebuvo. Vertinant E. A. parodymus bei turint duomenų apie troleibuso Nr.(duomenys neskelbtini) atvykimą į Pamėnkalnio stotelę, pavėlavo pagal važiavimo grafiką 6 minutes, teismo vertinimu, šis vėlavimas susidarė pagrindė būtent pėsčiosios partrenkimo momentu, kai L. P. buvo kliudyta troleibuso priekinė dalimi. Tai, jog troleibusas sustojo ir kurį laiką stovėjo vietoje po kontakto su pėsčiąją, patvirtino, ne tik nukentėjusioji, bet ir šia perėja kartu su ja ėję kiti du liudytojai - L. M. ir R. Z., kurios nurodė, kad po to, kai troleibusas kliudė pėsčiąją, ši transporto priemonė pilnai sustojo ties perėja, o vairuotoja matė, kaip L. P. kūnas susvyravo į šoną nuo patirto smūgio, kaltinamoji žvilgsniu susižvalgė su nukentėjusiąja, E. A. praleido ją su kitais pėsčiaisiais pro troleibuso priekinę dalį link artimiausio šaligatvio ir tik po to, kai pėsčiųjų perėja atsilaisvino nuo ėjusių žmonių, kaltinamosios vairuojamas troleibusas nuvažiavo link visuomeninio transporto sustojimo. Teismo manymu, toks troleibuso Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjimas vietoje po pėsčiosios partrenkimo paaiškina gauti duomenys apie tai, kad E. A. į sekančią stotelę atvažiavo vėluodama jau 6 minutes (1 tomas, b. l. 188). Pažymėtina, kad pati kaltinamoji duodama teisme parodymus nurodė, kad pervažiuojant sankryžą laikinai sustoti arba stovėti jai nebuvo būtinumo. Teismui nekelia abejonės gautų duomenų iš UAB (duomenys neskelbtini) patikimumas bei objektyvumas, nes kontrolės sistemos imtuvai funkcionuoja sureguliuoti kompiuterinės pagalbos pagrindu.
Taip pat, teismo manymu yra kritiškai vertinami E. A. teiginiai, jog ji jokio pašalinio garso dėl pėsčiosios partrenkimo (arba kliudymo) negirdėjo, todėl jai nebuvo būtinumo sustoti prieš perėją. Liudytojos L. M. teigimu (1 tomas, b. l. 150) troleibusas per sankryžą važiavo lėtai. Troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) važiavo per sankryžą, kurioje apie 07.30-08.00 val. susidaro transporto priemonių grūstys bei kurioje yra kontaktinių linijų mazgas dėl iš kitų Vilniaus miesto vietų (iš Stoties, iš Jasinskio g. pusės, iš Žirmūnų bei Antakalnio mikrorajonų) atvažiavusių troleibusų. Kadangi pagal turimus duomenis, troleibusas važiavo lėtai, todėl E. A. turėjo galimybę išvengti įvykio, smūgis į L. P. kūną buvo ne ant tiek stiprus, kad nukentėjusioji būtų nukritusi ant kelio važiuojamosios dalies, L. P. kūnas tik susvyravo, į gydytojus kreipėsi tik po valandos po eismo įvykio, kadangi iš karto po kontakto su transporto priemonė ji stipraus skausmo nepajuto, tik vėliau darbe dėl sužalotos dešinės rankos skausmai sustiprėjo, todėl jai teko kreiptis į gydymo įstaigą. Šie duomenys patvirtina, kad sankryžoje sukant į kairę, t.y. keičiant judėjimo krypti, kaltinamosios vairuojamas troleibusas sumažino greitį iki 15-20 km/h bei esant geram matomumui iš troleibuso vairuotojo vietos, kaltinamoji būdama neatidi ir neatsargi nesiėmė visų saugos priemonių siekiant išvengti eismo įvykio, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių normos.
Teismui vertinant kaltinamosios teiginius, jog vairuojant troleibusą bei važiuojant per perėją jį nematė jokio žmogaus ir jokiame eismo įvykyje jį nedalyvavo, yra paneigti sekančiais teismo posėdžio metu sutrinktais bei ištirtais duomenimis, o būtent: remiantis nukentėjusiosios bei liudytojų : L. M., R. Z. parodymais, iš kurių seka, kad užsidegus pėstiesiems leidžiamam šviesoforo signalui, pėstieji, įskaitant ir L. P., normaliu tempu eidami pėsčiųjų perėja nuėjo iki kelio važiuojamosios dalies vidurio ar kiek toliau, kurios plotis sudaro 13,6 m. (b.l. 61). Esant tokiems duomenimis, darytina išvada, kad pėsčioji L. P. iki partrenkimo nuėjo ne mažiau, kaip 6,6 – 7.0 m. Vertinant liudytojos R. Z. parodymus, ji atvažiuojantį troleibusą matė apie 3-5 m atstumu nuo perėjos, troleibuso judėjimo greitis buvo nedidelis. Nors objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie galimą nukentėjusiosios partrenkimo vietą, eismo įvykio plane neužfiksuota, teismas, nustatydamas šią aplinkybę, remiasi aukščiau minėtų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymais, dėl išvardintų aplinkybių atmesdamas kaltinamosios versiją, kad žmogaus perėjoje nebuvo ir jokios pėsčiosios nepartrenkė. Pažymėtina, kad E. A. sankryžoje darydama kairio posūkio manevrą ir keisdama judėjimo krypti dėl vairuojamos transporto priemonės ypatumų – troleibusas maitinamas iš kontaktinio tinklo, nutiesiamo virš gatvių, kuriomis turi važiuoti, privalėjo mažinti važiavimo greitį dėl sankryžoje kontaktinių tinklų susijungimo važiuojant troleibusams iš kitų maršrutų (b.l. 54) ir pravažiuodama Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryža, objektyviai turėjo galimybę iš savo vairuotojo vietos matyti visą šviesoforais reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kelio aplinką link perėjos, važiavimo matomumui kaltinamajai jokia kliūtis nekliudė, apie tai kaltinamoji, net nemini savo parodymuose, kaltinamajai laiku pamatyti pėsčiąją, ėjusią jos atžvilgiu iš kairės į dešinę pusę, ir imtis priemonių dėl eismo įvykio išvengimo.
Be to, teismas kritiškai vertina kaltinamosios teiginį, jog po kontakto su troleibusu nukentėjusioji prie vairuotojos priėjusi nebuvo, apie įvykį iš karto nepranešė kelių policijai, dėl sužalojimo į kaltinamąją nesikreipė, todėl E. A. manymu, jokiame eismo įvykyje L. P. nedalyvavo ir jokių troleibuso išorinių sugadinimų ji nematė. Šie kaltinamosios teiginiai paneigti liudytojų – L. M., R. Z. parodymais, kurie nurodė, kad po pėsčiosios partrenkimo, kaltinamosios vairuojamas troleibusas įvykio vietoje stovėjo ne daugiau vienos minutės, vairuotoja iš minėtos transporto priemonės neišlipo, po to išvažiavo link Jasinskio gatvės. Pasak liudytojos, šis kontaktas su nukentėjusiąja įvyko atsitrenkus troleibuso priekine dalimi arčiau vairuotojo pusės į moters kūno dešinę ranką. Nuo smūgio pėsčiosios kūnas kiek susvyravo, tačiau nenukrito. Teismo vertinimu, toje troleibuso kėbulo dalyje, su kuria ir kontaktavo L. P. kūnas yra bukas paviršiaus, be jokių detalių išsikišimų, šie duomenis sutampa su specialisto išvadoje Nr.G 4069/09(01) padaryta išvada, kad sužalojimas padarytas kieto, buko paviršiaus poveikyje. Pažymėtina, kad dėl troleibuso esamos masės (virš 18 tonų) kėbulo savybių bei nukentėjusiosios sužalojimo masto, teismas kritiškai vertina kaltinamosios teiginius dėl troleibuso apgadinimo nebuvimo po kontakto su žmogumi, nes esamas smūgis pėsčiajai buvo akivaizdžiai neadekvatus transporto priemonės masei ir žmogaus sužalojimo apimčiai.
Teismui vertinant UAB (duomenys neskelbtini) gautus duomenis dėl kaltinamosios vairuojamo troleibuso Nr.(duomenys neskelbtini) važiavimo per Pylimo-Pamėnkalnio-Islandijos-Jogailos g. sankryžą, Vilniuje, nustatyta, kad troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) iš Stoties stotelės pagal SĮ (duomenys neskelbtini) sudarytus eismo tvarkaraščius turėjo išvykti 07.43 val., į Islandijos stotelę, esančią už Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo g. sankryžos, atvykti 07.52 val., o į Pamėnkalnio stotelę – 07.55 val.
Atsižvelgiant į tai, kad 7-ojo maršruto troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini), vairuojamas E. A., 2009-10-14 iš Stoties stotelės išvyko vėluodamas 1 min., o į Pamėnkalnio stotelę atvyko vėluodamas 6 min., tikėtina, kad Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo g. sankryža jis kirto apie 07.53 val. – 07.58 val. (2 tomas, b. l. 1-13).
Tokie duomenys yra patvirtinti ir liudytojo A. M. parodymais, kuris nurodė, kad vertinant pateiktą SĮ (duomenys neskelbtini) sudarytų eismo tvarkaraščių duomenis, darytina išvadą, jog visų troleibusu važiavimas yra atvaizduotas minučių tikslumų, kai tuo tarpu eismo organizavimo schemos duomenimis (1 tomas, b.l. 28-54), eismas šviesoforų pagalba organizuojamas ne tik minučių bei ir sekundžių tikslumu. Grindžiamas savo teiginius, liudytojas nurodė, kad apie 07.55 val. (t.y. vienos minutės bėgyje) šviesoforų reguliuojami signalai minėtoje sankryžoje keičiasi net 2 kartus (b.l. 38-40), tai reiškia, jog nežinant tikslaus pėsčiosios partrenkimo momento ne tik minučių bet ir sekundžių tikslumu, yra apsunkinta vertinti, kokiam šviesoforo signalui degant troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) kirto pėsčiųjų perėją, kurioje buvo partrenktas žmogus. Teismo vertinimu, nei vienam iš liudytojų nenurodžius tikslaus pėsčiosios partrenkimo laiko (minučių bei sekundžių tikslumu), o turint duomenų, jog troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini) į Pamėnkalnio stotelė atvyko pavėluodamas 6 minutėms (iš Stoties stotelės išvyko vėluodamas 1 min.), nustatyti tikslaus pėsčiosios partrenkimo momento ir tuos duomenis susieti su troleibuso judėjimu pagal grafiką, nėra galimybės.
2009-10-15 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Valdybos užregistruoto L. P. pareiškimo duomenimis kuriame nurodyta, kad 2010-10-14 apie 07.55 val. jį Jasinskio–Jogailos-Islandijos sankryžoje eidama degant žaliam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją buvo partrenkta atvažiavusio troleibuso Nr.(duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 3-4).
2009-10-15 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos Valdyboje pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.10-1-01939-09 duomenimis, dėl 2009-10-14 apie 07.55 val. Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo g. sankryžos, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota pėsčioji L. P. (1 tomas, b. l. 7).
UAB (duomenys neskelbtini) 2009-10-20 rašto Nr. 332 duomenimis, kad 2009-10-14 d. apie 07.55 val. Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo g. sankryža pravažiavo 7-ojo maršruto troleibusas Nr.(duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. A. (1 tomas, b.l. 26).
UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie 2009-10-14 d. 07.50-08.00 val. šviesoforų darbo režimą Pamėnkalnio-Jogailos-Pylimo g. sankryžoje, Vilniuje, duomenimis (1 tomas, b. l. 28-54).
Kiti įrodymai: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su schema (t. 1, b.l. 59-61), M.Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009-10-20 rašto Nr.4069 duomenimis (1 tomas, b.l.17), 2009-10-20 rašto Nr.10-10-S-16310 duomenimis, kuriame nurodyta, kad L. P. 2009-10-15 d. buvo apžiūrėta VGPU ligoninėje (1 tomas, b.l. 18), UAB (duomenys neskelbtini) 2001-02-15 rašto Nr. 347 duomenimis dėl troleibuso Nr.250 važiavimo grafiko (1 tomas, b. l.186 -192, 2 tomas, b. l. 1-13).
Nenustatyta, kad nukentėjusioji L. P. bei liudytojai L. M., R. Z., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąją E. A.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamosios E. A. kaltės įrodymais.
Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, specialisto išvadoje, pažymose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamosios kaltės įrodymais.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji E. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeisdama Kelių eismo saugumo taisyklių 34 punktą (<<... išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kuriuo judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į kairę sankryžoje – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį ...>>>), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios E. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios E. A. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.
Kaltinamosios E. A. atsakomybę lengvinančių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajai E. A. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo netyčinė, sukėlusi pasekmes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji E. A. neteista (1 tomas, b. l. 70), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta (1 tomas, b.l. 64, 65, 66), administracine tvarka nebausta (1 tomas, b.l. 67). E. A. anksčiau neteista, administracinė tvarka bausta nebuvo, kas rodo, kad ji nelinkusi nusikalsti.
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajai E. A. paskiriant baudą, jos dydį atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes paskiriant artimam baudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendė:
pripažinti E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 15 MGL, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devyni šimtai penkiasdešimties litų) baudą.
Įspėti E. A., kad nustatytu laiku, tai yra per keturis mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.