Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas A. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., nustatyta, kad A. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Pareiškime iškelti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad tokiais veiksmais A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktame pareiškime nurodoma, kad Bendrovė įsteigta 2017 m. lapkričio 14 d., kurios vadovu nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. spalio 4 d. buvo A. K..

VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 6 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams yra 23 189,34 eurai, iš jų gyventojų pajamų mokestis – 2 521,73 Eur, delspinigiai – 74,29 Eur, pelno mokestis – 717,76 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 19 856,17 Eur, delspinigiai – 8,85 Eur, vykdomieji dokumentai – 13,44 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 26 d., Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų.

Bendrovė su VMI 2021 m. kovo 3 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44 379,44 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas, 2022 m. birželio 8 d. VMI sprendimu Nr. (23.24-08) 327-43364 mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI buvo vykdomas nuo 2022 m. liepos 21 d. priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto – nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI 2023 m. gegužės 30 d. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyrių ir akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ su prašymais pateikti informaciją apie Bendrovės banko ir/ar jų filialų sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki informacijos teikimo dienos.

Išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu turimose Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Dėl didelės apimties ir įplaukų/išlaidų skaičiaus, vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą per laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. Bendrovės didžiausi mokėjimai: 2021 m. rugpjūčio 31 d. esant 8 376,08 Eur mokestinei nepriemokai ir 2 017,08 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 39 930 Eur suma; 2021 m. rugsėjo 9 d. esant 14,86 Eur mokestinei nepriemokai ir 2 017,08 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 82 500 Eur suma; 2021 m. spalio 6 d. esant 4 034,32 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 10 251 Eur suma; 2021 m. spalio 20 d. esant 4 034,32 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 14 278 Eur suma; 2021 m. rugsėjo 23 d. esant 14,86 Eur mokestinei neprimokai ir 2 017,08 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 19 000 Eur suma; 2021 m. rugsėjo 27 d. esant 14,86 Eur mokestinei nepriemokai ir 4 034,32 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 20 432,50 Eur suma; 2021 m. spalio 22 d. esant 4 034,32 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 14 520 Eur suma; 2021 m. spalio 27 d. esant 1 059,46 Eur mokestinei nepriemokai ir 2 017,08 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 60 030 eurų suma; 2021 m. liepos 5 d. esant 4 034,48 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 39 638, 68 Eur suma; 2021 m. liepos 14 d. esant 4 034,48 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 65 000 Eur suma; 2021 m. lapkričio 4 d. esant 1 061,38 Eur mokestinei nepriemokai ir 2 017,08 Eur pradelstai sumai pagal mokestinės paskolos sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 16 698 Eur suma, 2021 m. gruodžio 22 d. esant 148,13 Eur mokestinei nepriemokai, mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 11 789 Eur suma.

Jeigu Bendrovė nebūtų atlikusi aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. K. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik kreditoriaus VMI, bet ir visuomenės bei valstybės interesus. Nagrinėjant piniginių lėšų judėjimą Bendrovės banko sąskaitose, buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint pradelstų mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį.

Pareiškime daroma išvada, jog Bendrovės vadovas A. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., nustatyta, kad A. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą A. K. ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti A. K. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (b. l. 1–5).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. atstovas advokatas Linas Meškys paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu bankrutuojanti Bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2021 m. vasario 28 d buvo įtraukta į juridinių asmenų, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl „Covid-19“. Tarp Bendrovės ir VMI buvo sudaryta mokestinė paskolos sutartis, kuri iš pradžių buvo vykdoma, tačiau vėliau sutarties vykdyti nebepavyko. Pandemijos laikotarpiu bei mokestinės paskolos sutarties sudarymo metu, Bendrovė jau buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Mokėjimų eiliškumas buvo pažeistas dėl to, kad siekiant išsaugoti Bendrovę ir pagerinti jos finansinę padėtį, A. K., nežinodamas apie mokėjimų eiliškumą, pinigų sumas pervedė tiekėjams ir darbuotojams. Prašo skirti minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą (b. l. 65–66).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, teisme jį atstovavo atstovas (b. l. 65–66).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. K. nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. spalio 4 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 6). Bendrovė yra VMI skolininkė (b. l. 8–33). Bendrovė ir VMI 2021 m. kovo 3 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį dėl 44 379,44 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo dalimis nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d. (b. l. 34–36), sudarytas mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafikas (b. l. 37).

Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir/ar prievolę pagal mokestinės paskolos sutartį, iš skirtingų Bendrovės sąskaitų laikotarpyje nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams. Didžiausi mokėjimai buvo atlikti: 2021 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 6 d. „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. rugsėjo 27 d. „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. spalio 27 d. „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. lapkričio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. gruodžio 22 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 3). Dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų tinkamo nevykdymo, VMI 2022 m. birželio 8 d. nutraukė mokestinės paskolos sutartį (b. l. 42–43).

Nagrinėjamu atveju, byloje nekilo ginčo dėl to, kad A. K. laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. spalio 4 d. buvo Bendrovės vadovas ir žinojo apie mokestinę nepriemoką, A. K. taip pat žinojo, jog Bendrovė ir VMI buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį, tačiau mokėjimų pagal suderintą grafiką neatliko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K., atstovaujamas atstovo, pripažino, jog žinodamas šias aplinkybes, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės Bendrovės kreditoriais, o ne VMI, nors Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino A. K. atstovas, siekiant vykdyti ir plėtoti Bendrovės veiklą, norėjo atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, t. y. būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš trijų skirtingų Bendrovės banko sąskaitų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d., nustatyta, kad A. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Tokiais veiksmais A. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, – padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. asmenybę – baustas, paskirtas nuobaudas įvykdęs, „Liteko“ duomenimis neteistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir daro išvadą, kad A. K. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.