Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-466-317/2010

2010 m. birželio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam J. J., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei-advokatei Irenai Andriuškevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl 2010 m. balandžio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 137 str. 3 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą šį laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be sutikimo bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos.

Iš civilinio atsakovo- UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) priteisti 1219 (tūkstantis du šimtai devyniolika) litų 7 centai nukentėjusiajam J. J. turtinei žalai atlyginti ir 100 000 (šimtas tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, o būtent: 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 10.25 val., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu pakeitus pavadinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)a“) teritorijoje (duomenys neskelbtini), darbo metu vairuodamas autokrautuvą ,,Kalmark (duomenys neskelbtini)“ ir juo važiuodamas iš obliavimo cecho į produkcijos sandėlį, pažeidė teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles-autokrautuvo vairuotojo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2005-01-24 bendrovės direktoriaus įsakymu 3.2.12 punktą, įpareigojantį laikytis darbų saugos ir įrenginių eksploatavimo taisyklių; 3.2.30 punktą, įpareigojantį prieš pradedant važiuoti įsitikinti ar nekelia pavojaus aplinkinių saugumui; 3.2.32 punktą, įpareigojantį saugotis, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas; taip pat autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2003-06-10 bendrovės direktoriaus įsakymu Nr.10, 13.1 punkto reikalavimą vairuojant autokrautuvą laikytis eismo taisyklių; 13.11 punkto reikalavimą dirbti laikantis saugių darbo metodų, kad neįvyktų traumos. Jis priekine dešine autokrautuvo dalimi partrenkė ta pačia kryptimi ėjusį J. J. ir taip dėl neatsargumo jį sunkiai sužalojo, padarydamas kairio šlaunikaulio išnirimą, kairės gūžduobės užpakalinio krašto lūžimą, plėštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, atvirą šeivikaulio lūžimą, dešinės pėdos 2, 3 ir 4 padikaulių lūžimą, atvirą šokikaulio išnirimą, atvirą dešinės čiurnos išnirimą, dėl ko nukentėjusiajam buvo atlikta dešinės kojos amputacija blauzdos viršutinio trečdalio srityje ir nukentėjusysis prarado daugiau nei 30 procentų bendro darbingumo.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo J. J. elgesys nelaimingo atsitikimo metu buvo ne tik rizikingas, bet ir itin neatsargus, dėl ko teismas netinkamai nustatė nukentėjusiojo veiksmų įtaką nelaimingam atsitikimui ir jo pasekmėms kilti.

Skunde nurodoma, jog teisingos kompensacijos nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Tačiau, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog dalis neturtinės žalos kompensuota gera valia, t.y. buvo ne tik rūpinamasi nukentėjusiojo sveikata, bet ir išmokėta 6146,62 Lt.

Apelianto nuomone, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai neatitinkantis ekonominės bei verslo situacijos Lietuvos Respublikoje,tokio dydžio neturtinė žala prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl neturinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose. Skunde pažymima, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir atsakovo teisėtų interesų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė I. Andriuškevičienė bei nuteistojo G. P. gynėjas V. Gineika prašė civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Prokurorė ir nukentėjusysis J. J. prašė civilinio atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. P. nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos, todėl nuosprendis turi būti pakeistas (LR BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą dėl klausimų, kuriais paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.). Kadangi apeliantas nesutinka tik su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl šioje nutartyje sprendžiami tik neturtinės žalos klausimai.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra pinigais įvertintas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio – jį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Būtent dėl to teismų sprendimuose turi būti numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, iš esmės atsižvelgė į minėtas aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, jog dėl padarytos žalos yra ir paties nukentėjusiojo J. J. didelis neatsargumas. Todėl teismas priteisė nukentėjusiajam nepagrįstai didelę sumą atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti. Dėl šių aplinkybių nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą, tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis J. J. 2004-06-16 buvo supažindintas su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu pakeitus pavadinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) saugos ir sveikatos įvadine instrukcija (t. 1 b. l. 69-76). Minėtų instrukcijų 2.10 punktas draudžia darbuotojui vaikščioti po kitus darbo barus, o 2.11 punktas numato, jog privalu saugotis įmonės teritorijoje važinėjančio transporto. J. J. 2006-01-11 buvo supažindintas ir su Obliavimo linijos „Waco gigant“ operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 25, o 2004-06-16 supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Šių taisyklių 3.18 punkte numatyta, jog pasibaigus darbo laikui, darbuotojas privalo sutvarkyti darbo vietą ir išeiti iš įmonės patalpų ir teritorijos. Pasilikti po darbo valandų galima tik gavus tiesioginio vadovo leidimą. Be to, įmonės teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, yra aptverta tvora, ant kurios užrašyta, jog į įmonės teritoriją įeiti draudžiama.

Nukentėjusysis galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokių savo pažeidimų pasekmes. Žinodamas, jog teritorijoje važinėja autokrautuvai, kurių privalu saugotis, kad ne darbo metu ir be įmonės vadovo leidimo negalima joje vaikščioti, jis nebuvo pakankamai atidus. Nukentėjusiojo J. J., kaip pakankamą patirtį turinčio darbuotojo veiksmai t.y. aukščiau paminėtų reikalavimų pažeidimai pripažintini dideliu paties nukentėjusiojo J. J. neatsargumu.

Būtent teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali ir turi remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis J. J., yra kaltas ir pats nukentėjusysis. Kolegija konstatuoja, kad jau dėl šios priežasties apylinkės teismo priteistas 100 000 litų neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, neatitinkantis teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principų, todėl mažintinas.

Teismų praktikoje nurodoma, jog pakankamai didelę reikšmę turinčiais kriterijais reiktų pripažinti ne tik įstatyme nustatytus ir teismų praktikos suformuotus vertinamuosius kriterijus, bet ir tokius neturtinės žalos atlyginimo aspektus, kaip valstybės ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines pajamas ir kitus ekonominius veiksnius.

Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai neatitinkantis ekonominės bei verslo situacijos Lietuvos Respublikoje, tokio dydžio neturtinė žala prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl neturinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, turėjo būti išlaikyta ir pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą bei atsakovo teisėtų interesų.

Iš pateiktos medžiagos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš kurios nukentėjusysis prašo priteisti neturtinę žalą, 2007 metais patyrė daugiau kaip du milijonus litų nuostolio, o 2008 metais daugiau kaip 26 milijonus nuostolio (t. 2 b. l.169). Tai rodo, jog šiuo metu vyraujančios ekonominės bei finansinės krizės sąlygomis, įmonė dirba nuostolingai. Neadekvatus neturtinės žalos dydžio nustatymas bei jos priteisimas pažeistų ne tik pagal įstatymą už žalą atsakingo juridinio asmens, bet ir daugybės kitų asmenų interesus. Jis atvestų mokesčius valstybei mokančią įmonę į bankrotą, o įmonės dirbantieji prarastų darbą. Tokiu būdu būtų pažeisti niekuo su įvykiu nesusijusių ir už tai neatsakingų asmenų interesai. Ginant vienų asmenų teises kiltų sunkių pasekmių kitiems asmenims ir būtų pažeisti reikalavimai įtvirtinti CK 1.137 straipsnio 3 dalyje.

Vertindama visus aptartus motyvus, kolegija daro išvadą, jog neatsižvelgus į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajam J. J. priteista nepagrįstai didelė-100 000 litų neturtinė žala. Todėl neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam J. J. mažintinas.

Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia tiek į padarytos neatsargios nusikalstamos veikos padarymo pasekmes, už žalą atsakingo asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tiek ir į padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą bei kitas svarbias, turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo,sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, kitus ekonominio pobūdžio faktorius, turinčius įtakos teisingos kompensacijos parinkimui, pateiktus dokumentus apie atsakovo ūkinę veiklą ir patirtus nuostolius, patvirtinančius jo blogą finansinę padėtį, kolegija daro išvadą, jog priteistos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas iki 40000 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. kolegija

nutarė:

Civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti:

Nukentėjusiajam J. J. iš civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) priteistą 100 000 litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui sumažinti iki 40000 (keturiasdešimties tūkstančių) litų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.