Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5241-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5241-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, T. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda. T. Ž. nubaustas už tai, jog 2025 m. balandžio 8 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mazda 6“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 92 km/val. ± 2 km/val. greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 42 km/val. ± 2 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 40 km/val., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 punkto reikalavimus.

2025 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto T. Ž. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą, nes teisės pažeidimą jis padarė dėl būtinojo reikalingumo. Tai yra nusižengimą padarė dėl fiziologinių priežasčių, skubėjo į tualetą. Be to, jo važiavimo greitis buvo saugus, matomumas geras, eismo įvykio jis nesukėlė, jokios žalos niekam nepadarė. Mano, kad nusižengimo padarymo vietoje leistinas važiavimo greitis yra 70 km/val.

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatavus, kad nėra jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad padaryto administracinio nusižengimo vieta papildomai buvo tikslinama naudojantis interaktyviais žemėlapiais. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Duomenų, kad šioje atkarpoje nustatytas greitis būtų padidintas iki 70 km/val., šioje byloje negauta.

Išanalizavus T. Ž. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad T. Ž. sistemingai ir piktybiškai nesilaiko kelių eismo taisyklių reikalavimų. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2023 m. balandžio 21 d. baustas 57 kartus, iš jų 44 kartus už nustatyto greičio viršijimą. Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto T. Ž. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą be pakeitimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Ž. į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (teismo šaukimas įteiktas šeimos nariui), prašymo atidėti skundo nagrinėjimą jis nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytą, byla nagrinėtina T. Ž. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. Ž. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini)straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

T. Ž. administracinė nuobauda paskirta už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.

Iš T. Ž. skundo matyti, kad jis neginčija buvusio pažeidimo fakto ir sutinka, kad viršijo greitį, tačiau nesutinka su jam paskirta nuobauda, nes mano, kad pažeidimą padarė esant visoms būtinojo reikalingumo sąlygoms, teigia, kad leistiną greitį viršijo dėl fiziologinių priežasčių, nes skubėjo į tualetą.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji.

Nagrinėjamu atveju kalbėti apie būtinąjį reikalingumą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu T. Ž.ar bet kam kitam grėsusį pavojų, dėl kurio pažeidėjas būtų buvęs priverstas greitį viršyti net 40 km/val. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. Ž. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas tuo metu, kai nei pačiam pažeidėjui, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams negrėsė joks pavojus. Priešingai, šioje situacijoje būtent T. Ž.veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui. Nors T. Ž. ir nurodo, kad įvykio metu turėjo sveikatos problemų, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jo sveikatai grėsė pavojus ar buvo reikalinga skubi medicinos pagalba.

Taip pat akcentuotina, kad KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, todėl asmuo, priėmęs sprendimą vairuoti transporto priemonę būnant tokios būsenos (susirgus ar pavargus), turi būti ypač atidus ir rūpestingas, kad nesukeltų pavojaus eismo saugumui. Šiuo atveju T. Ž. nurodytos aplinkybės, kad eismo įvykio jis nesukėlė, matomumas buvo geras, žala nepadaryta, nesumažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad T. Ž. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijos vidurkį viršijanti 160 Eur bauda.

Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. T. Ž. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinti padarytas nusižengimas, patį T. Ž. apibūdinantys duomenys, T. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusižengimas padarytas pakartotinai.

Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie T. Ž. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad T. Ž. už nustatyto leistino važiavimo greičio viršijimą baustas net 44 kartus, jam paskirtų baudų nemoka. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog T. Ž. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus. T. Ž. nuolat ir sistemingai daro KET pažeidimus, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5241-2025 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl T. Ž. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

T. Ž. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5241-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.