Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.16.1.7; 1.2.14.1.3; 2.10.1.4

2013 m. sausio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto prokuratūros prokuroro Edmundo Bagdono pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 18-1-01571-12, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista.

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji 2012 m. spalio 18 d. apie 15.00 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, paprašė M. U. duoti jai auksinį žiedą, 300 Lt vertės, pažadėdama jį gražinti, tačiau iš buto pasišalino ir žiedo negražino, tokiu būdu pagrobė svetimą - M. U. priklausantį 300 Lt vertės turtą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad gyvena kartu su vyru, vaiku, ir vyro močiute bute, esančiame A. J. Povilaičio g. 12-34, Vilniuje. 2012 spalio 18 d., apie 15 val. pas ją į svečius atėjo buvusi klasiokė M. U., ant kurios rankos buvo auksinis žiedas. Paprašė duoti jį pasimatuoti. M. jai davė savo žiedą, kurį ji užsidėjo ant piršto ir pasakė, kad eina parodyti močiutei. Ji išėjo iš kambario ir tuo metu suskambėjo skambutis į duris. Ji atidarė duris, pamatė, kad atėjo pažįstama Olga. Jos stovėjo laiptinėje tarp trečio ir ketvirto aukšto bei kalbėjosi. Grįžus į butą M. jau nebuvo. Pastebėjo, kad žiedo negrąžino, tą patį vakarą nusprendė žiedą priduoti į lombardą. (b. l. 25)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. U. parodė, kad 2012 m. spalio 18 d. apie 14 val. užėjo į svečius pas pažįstamą A. B., gyvenančią Povilaičio g. 12 name, Vilniuje. A. paprašė M. duoti jai auksinį žiedą, kad galėtų parodyti močiutei. Ji davė A. savo auksinį žiedą. Kaip A. išėjo iš namų negirdėjo, taip pat negirdėjo, kad kas nors būtų skambinęs į buto duris. Po kažkiek laiko į kambarį užėjo A. vyro močiutė, kurios ji paklausė apie A.. Močiutė pasakė, kad matė kaip A. apsirengė, trenkė durimis ir išėjo. A. bute ji laukė apie pusantros valandos, tačiau pastaroji negrįžo. A. minėjo, kad žiedą gražins, tačiau taip jo ir negrąžino. Auksinis žiedas yra 300 litų vertės, priekyje turi išlenktos formos ornamentą su trimis mažais baltais akmenukais. Žiedo vidinėje pusėje buvo nedidelis įbrėžimas, (b. l. 5, 9)

2012 m. lapkričio 27 d. daikto apžiūros protokolu apžiūrėtas žiedas, paimtas pagal 2012 m. lapkričio 27 d. daiktų pateikimo protokolą lombarde, priklausančiame UAB „Pūke“, esančiame Povilaičio g. 20, Vilniuje (b. l. 12-14)

2012 m. gruodžio 7 d. daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji M. U. atpažino žiedą, paimtą pagal 2012 m. lapkričio 27 d. daiktų pateikimo protokolą lombarde, priklausančiame UAB „Pūke“, esančiame Povilaičio g. 20, Vilniuje, (b. l. 15-16)

Esant išdėstytų bei įvertintų įrodymų visumai, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. B. kaltė dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo įrodyta. Pati kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, jos parodymus patvirtina nukentėjusiosios M. U. parodymai, daikto apžiūros protokolas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. A. B. veika yra tyčinė, veikos kvalifikacija teisinga, nes pagrobto turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl ji kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma, todėl baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja.

Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajai A. B. 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios bei darbo vietos, bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 26-27, BPK 421 str. 4 p.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas baudžiamasis nusižengimas, jis tyčinis, į kaltinamosios asmenybę - ji neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 30-32). Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta skiriant A. B. vieną iš Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytų alternatyvių bausmių – laivės apribojimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kalta, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti A. B. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar lankymusi gydymo įstaigose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.