Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-277/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
1-110-277/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
S. R.
Kaltinamasis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr.1-110-277/2012Teisminio proceso Nr.1-59-1-00025-2012-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.5.1;1.2.18.2;1.2.18.3;2.3.6.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardo2012 m. liepos 20 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Alfredui Baciui, nukentėjusiajai S. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos, 215 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos ir 182 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2011 m. kovo 10 dieną, apie 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas S. R. banko „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus - per E. K. kompiuterį atliko finansines operacijas - uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ internetinėje svetainėje „smscredit.lt“ S. R. vardu užsakė 750 Lt paskolą, gautus pinigus iš S. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Lt į brolio J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 240 Lt į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie 13 val. Ignalinoje, iš bankomato, esančio Laisvės g. 63, šiuos pinigus paėmė, taip apgaule savo naudai įgydamas svetimą turtą – 740 Lt.

Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su S. R. draugavo ir net kelis mėnesius kartu gyveno. S. R. banko „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis davė pati, kad jis, pasinaudodamas internetine bankininkyste, galėtų bendrovei „smscredit“ grąžinti pirmiau abiejų poreikiams paimtą paskolą. Gavęs reikalingus duomenis 2011 m. kovo 10 d., apie 9 val., nuėjo pas draugą E. K. ir, pasinaudojęs jo kompiuteriu, grąžino paskolą. Tada nusprendė be S. R. žinios jos vardu paimti dar vieną paskolą. Tuo pačiu kompiuteriu užregistravo S. R. asmens duomenis, užpildė paskolos paraišką momentinius kreditus teikiančios bendrovės internetinėje svetainėje „smscredit.lt“. Bendrovė suteikė 750 litų paskolą ir pervedė pinigus į S. R. sąskaitą, kurią nurodė pildydamas paraišką. Nuo savo sąskaitos per dieną gali paimti tik 500 litų, todėl 250 litų pervedė į savo sąskaitą, o 500 litų - į brolio J. sąskaitą. Tą pačią dieną kartu su broliu nuvažiavo į Ignaliną ir bankomate, esančiame prie parduotuvės „Maxima“, nuo savo sąskaitos nuėmė 250 litų, o nuo brolio sąskaitos - 500 litų. Neteisėtai įgytus 750 litų išleido savo reikmėms. Broliui pinigų nedavė. Apie tai, kad paėmė dar vieną paskolą, žinute pranešė S. R.. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad 2012 m. sausio 10 d. iš „SMScredit.Lt“ gavo registruotą laišką apie tai, kad ji nevykdo įsipareigojimų pagal 2011 m. kovo 10 d. kredito sutartį ir yra skolinga 2073 litus. Bet ji kredito neėmė. Nuėjusi į banką sužinojo, kad paimto kredito pinigai pervesti į A. S. ir jo brolio sąskaitas. Su A. S. draugavo, kai mokėsi (duomenys neskelbtini), o po to Vilniuje kelis mėnesius kartu gyveno. A. S. netikėtai dingo 2011 m. vasaros pabaigoje. Jos elektroninės bankininkystės duomenis A. S. jai žinant paėmė tam, kad galėtų grąžintų kreditą, kurį kartu buvo paėmę. Po to jis dokumentų negrąžino. Žinojo, kad jos elektroninės bankininkystės duomenys yra pas A. S. ir tam neprieštaravo, nes juo pasitikėjo. Apie be jos žinios paimtą kreditą pranešė policijai. Tvirtina, kad A. S. apie jos vardu paimtą kreditą nei žinute, nei žodžiu nepranešė. Dėl A. S. nusikalstamos veikos patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, nes apgavo žmogus, su kuriuo artimai bendravo ir visiškai pasitikėjo. Iki šiol kenčia dvasinius išgyvenimus, nes neramu dėl to, ar nereikės jai grąžinti kredito, kuriuo nepasinaudojo. Neturtinę žalą įvertina 5000 Lt ir prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš A. S..

Liudytojas J. S. paaiškino, kad A. S. jo brolis. 2011 m. pavasarį (galėjo būti kovo mėnuo) A. paprašė banko sąskaitos, kad gavęs greitąjį kreditą, galėtų paimti pinigus, nes nuo jo sąskaitos per dieną galima paimti tik 500 litų. Paraišką kreditui brolis užpildė pas E. K., kuris namuose turi kompiuterį. A. nesakė, kad kreditą paėmė S. R. vardu. Paimti pinigų į Ignaliną atvažiavo abu. Banko „Swedbank“ bankomate, esančiame šalia mažosios „Maximos“ parduotuvės, brolis nuo savo sąskaitos paėmė 250 litų, o nuo jo sąskaitos - 500 litų. Kur A. išleido pinigus – nežino.

Liudytojas E. K. paaiškino, kad namuose (duomenys neskelbtini) turi stacionarų kompiuterį, kuriuo dažnai naudojosi ir jo draugas A. S.. 2011 m. kovo mėnesį A. S. jo kompiuteriu pildė paskolos paraišką, tačiau kokią konkrečiai paskolą, kieno vardu ir iš kurios bendrovės ėmė – nežino. A. S. draugavo su mergina, vardu S., tačiau jis tos merginos nepažįsta. A. S. nesakė, kad be draugės žinios jos vardu ima paskolą.

Uždarosios akcinės bendrovės „4Finance“ 2012 m. sausio 18 d. Nr.89-59-S-333 rašte nurodyta, kad 2011 m. kovo 10 d. 11:50:33 S. R. vardu iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas 84.46.142.211, prisijungus prie jos asmeninio profilio UAB „4Finance“ internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, kurios IP adresas 46.28.56.29, pateikta paraiška 750 Lt paskolai gauti. Patikrinus paskolos paraišką 2011 m. kovo 10 d. S. R. suteikta 750 Lt paskola, pervedant pinigus į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Sw?dbank“ (b.l.35-36).

Banko „Swedbank“ AB 2012 m. sausio 11 d. pateiktas S. R. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad į S. R. sąskaitą 2011 m. kovo 10 d. UAB „SMScredit.Lt“ pervedė 750 Lt ir tą pačią dieną iš šios sąskaitos 500 Lt pervesta į J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 240 Lt - į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad A. S. kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios S. R., liudytojų J. S. ir E. K. parodymai, uždarosios akcinės bendrovės „4Finance“ raštas ir išrašas iš S. R. sąskaitos, esančios banke „Swedbank“ AB. Išrašas iš S. R. sąskaitos patvirtina, kad A. S. 2012 m. kovo 10 d. iš S. R. sąskaitos į savo sąskaitą pervedė ne 250 Lt, kaip pats teigia, o 240 Lt, todėl teismas pripažįsta, kad jis apgaule įgijo ne 750 Lt, kaip nurodyta kaltinime, o 740 Lt.

A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal Baudžiamoj kodekso 182 straipsnio 1 dalį, nes apgaule – neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis - savo naudai įgijo svetimą turtą.

A. S. aiškina, kad, paėmęs pinigus, tą pačią dieną S. R. žinute pranešė, jog jos vardu paėmė kreditą, bet ši aplinkybė A. S. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, nes Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo baigta, kai A. S. pasiėmė svetimus pinigus.

A. S. kaltintas, kad 2011 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), paimdamas kambaryje iš spintelės, neteisėtai įgijo S. R. banko „Swedbank“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus ir juos neteistai laikė.

A. S. šio kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad S. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų savavališkai neėmė. Tuos duomenis S. R. davė pati, kad jis galėtų grąžinti pirmiau bendriems poreikiams paimtą paskolą.

S. R. patvirtino, kad A. S. jai priklausančius dokumentus su elektroninės bankininkystės duomenimis paėmė su jos žinia, kad galėtų grąžinti pirmiau paimtą paskolą. Žinojo, kad jos elektroninės bankininkystės dokumentai yra pas A. S. ir tam neprieštaravo, nes A. S. pasitikėjo.

Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad A. S. veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl A. S. pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas. Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių A. S. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė, nėra, todėl A. S. terminuoto laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmės neskiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mano, kad A. S. gali būti paskirta Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta švelnesnė bausmės rūšis – bauda.

Už Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Apgaule įgytus 740 Lt A. S. išleido, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, tokia pinigų suma turi būti iš jo išieškota.

Nukentėjusiosios S. R. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo A. S. nepripažino.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl A. S. nusikalstamos veikos S. R. patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, nes apgavo žmogus, su kuriuo artimai bendravo ir visiškai pasitikėjo, kentė dvasinius išgyvenimus, nes pergyveno dėl to, kad reikės grąžinti kreditą, kurio neėmė, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. A. S. nusikalstama veika nukentėjusiajai nesukėlė kokių nors ilgalaikių neigiamų pasekmių. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie A. S. turtą. Šiuo metu jis nedirba, bet yra jaunas ir darbingas, turi galimybę uždirbti žalai atlyginti būtinų lėšų, todėl jo turtinė padėtis, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, esminės įtakos neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Nustatyta, kad padaryta tik 2172 Lt turtinė žala, bet ne nukentėjusiajai, o uždarajai akcinei bendrovei „4Finance“. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusioji nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad S. R. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 1000 Lt.

Uždarosios akcinės bendrovės „4Finance“ pareikštą 2172 Lt ieškinį A. S. pripažino. Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – septynių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 910,00 Lt (devynių šimtus dešimt litų 00 ct) baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – trijų minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 390,00 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt litų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme, paskirta už Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, apėmus švelnesnę bausmę, paskirtą už Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirti A. S. galutinę subendrintą bausmę - septynių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 910,00 Lt (devynių šimtų dešimt litų 00 ct) baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti sulaikymo laiką - 2012 m. sausio 16 ir 17 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis yra trijų minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 390,00 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt litų 00 ct) bauda, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kardomąją priemonę dokumentų paėmimą panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškant valstybės nuosavybėn 740,00 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt litų 00 ct).

S. R. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš A. S. S. R. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Uždarosios akcinės bendrovės „4Finance“ civilinį ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš A. S. uždarosios akcinės bendrovės „4Finance“ naudai 2172,00 Lt (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt du litus 00 ct) turtinės žalos atlyginimą.

A. S. pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis