- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-149-497/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda, pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 45 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. 2018 m. spalio 14 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo policijos pareigūnus, nevykdė jų teisėtų reikalavimų. Šiais veiksmais A. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
2.1. Teismas, pripažindamas, kad apeliantė nevykdė pareigūnų reikalavimo parodyti asmens dokumentus, padarė neteisingą išvadą. Dokumento ji nepateikė dėl to, kad iš karto po šio pareigūnų reikalavimo buvo sulaikytas jos tėvas ir policininkai jį nusivedė, nelaukę dokumentų. Atvykę pareigūnai neprisistatė, o grubiai pareikalavo dokumentų. Apeliantės tėvui pasiteiravus, dėl ko atvyko policininkai, šie nurodė, kad gautas pareiškimas dėl girtavimo ir triukšmo. Apeliantė paklausė, kur pareigūnai mato butelius, tada jai į akis policininkas pradėjo šviesti žibintuvėliu. Apeliantės tėvas, kuriam kilo įtarimas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, pasakė, kad skambins į 112, ir išsitraukė telefoną. Tuo pat metu vienas iš pareigūnų stvėrė jį už alkūnės ir nusivedė į policijos automobilį. Kad iš tiesų taip susiklostė įvykiai, patvirtino liudytojai ir vaizdo įrašas. Po prašymo pateikti dokumentus tuoj kilo konfliktas ir po tėvo sulaikymo policininkai su sulaikytu tėvu nuėjo prie policijos automobilio, kuris stovėjo atokiai ir policininkai daugiau dokumentų nebeprašė, todėl apeliantė suvokė, kad jų nebereikia atnešti. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantę ištiko šokas, isterija. Ji pradėjo bėgti iš paskos tėvo, klausdama dėl ko jis sulaikytas. Vienas iš policininkų nutaikė į ją „tazerį“, sakė, kad jis bus panaudotas. Pareigūnas nekreipdamas dėmesio į apeliantės žodžius, kad ji yra nepilnametė, pasakė, kad ir ji suimta, ir nieko nelaukęs, pakėlė už megztinio ir pradėjo tempti. Jokio įspėjimo, jokio nurodymo iš policijos pareigūnų apeliantė neišgirdo. Taigi negalima daryti išvados, kad apeliantė tyčia ar dėl neatsargumo nepateikė asmens dokumento ir tuo padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį pažeidimą. Konstatuotina, kad nepateikdama prašomo dokumento, apeliantė nesuvokė veikos pavojingumo pobūdžio ir nenorėjo taip veikti. Nepateikdama asmens dokumento, ji nenumanė, kad dėl to gali atsirasti padarinių - jos valia nebuvo sutelkta į veikos padarymą, nes net norėdama pateikti dokumentą, to padaryti negalėjo, nes policininkai, nelaukę dokumento atnešimo, užsiėmė kita veika - tėvo sulaikymu. O dėl nepaklusimo nueiti į tarnybinį automobilį, ji jokio nurodymo iš policininkų negavo.
2.2. Kaip jau minėta, apeliantei niekada neteko būti tokioje situacijoje, kai suimamas ir vedamas tėvas, ją ištiko šokas, isterija, dėl ko ji pasakė daug negražių žodžių, tačiau tai nebuvo siekis įžeisti ar pažeminti policijos pareigūnus, tai buvo jos reakcija į įvykius - tėvo suėmimą, pamatytą vaizdą. Šioje situacijoje ištartų necenzūrinių žodžių negalima vertini kaip noro pažeminti ar įskaudinti pareigūnų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes kokioje situacijoje būdama išsakiau necenzūrinius žodžius, todėl padarė netinkamą išvadą. Nei A. K., nei pareigūnų parodymais negalima tikėti, nes jie yra neteisingi. A. P. parodymai buvo nuoseklūs ir todėl jo parodymai privalėjo būti įvertinti viso įvykio kontekste, o ne vertintini kritiškai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas prašo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, pripažindamas A. S. kaltą pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantė padarė šiuos administracinius nusižengimus (ANK 652 str. 1 d.). Apylinkės teismas administracinėje byloje esančius duomenis nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus. A. S. kaip pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, neabejotinai patvirtinančių jos kaltę dėl jai inkriminuojamų nusižengimų.
5. Ginčo dėl to, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai, o konkrečiais A. K., prašė pateikti asmens dokumentą, kas yra visiškai teisėtas pareigūno reikalavimas, o A. S. jo nepateikė, byloje nėra. Apeliantė skunde nurodo, kad ji neneigia, jog pareigūnas prašė pateikti asmens dokumentus. Taigi apeliantė aiškiai nurodo, kad girdėjo pareigūno A. K. reikalavimą parodyti asmens dokumentą, jį suprato, tačiau to nepadarė, t. y. neįvykdė teisėto pareigūno reikalavimo. Tai, kad pareigūnai, paprašę parodyti dokumentus, už kelių akimirkų sulaikė apeliantės tėvą ir jį nuvedė įsodinti į tarnybinį automobilį, nepateisina apeliantės veiksmų, nevykdant pareigūnų nurodymo. Administracinės bylos duomenys tvirtina, kad apeliantė neliko pasyvi tėvo sulaikymo stebėtoja ir vietoj to, kad vykdytų pareigūno nurodymą pateikti asmens dokumentą, ji įžeidinėjo pareigūnus keiksmažodžiais, ką vienareikšmiškai, be kita ko, patvirtina vaizdo įrašas ir ką ji pati patvirtino teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantė teigia, kad jos necenzūriniai žodžiai nebuvo skirti pareigūnams, o buvo jos natūrali reakcija į jai neįprastą vaizdą – tėvo sulaikymą, šiuos jos teiginius paneigia tas pats pirmiau minėtas vaizdo įrašas, iš kurio girdėti A. S. vartojami necenzūriniai žodžiai, skirti pareigūnams, kurie talpino apeliantės tėvus į tarnybinį automobilį. Pagal vartotų žodžių prasmę (žodžiai užfiksuoti teismo posėdžio protokole A. S. parodymuose) ir kontekstą, akivaizdu, kad jie buvo vartojami būtent pareigūnų atžvilgiu, siekiant juos pažeminti, o ne buvo natūrali nepilnametės reakcija į jai neįprastą vaizdą.
6. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo įvykdyti pareigūno nurodymo nueiti į tarnybinį, nes jo negavo, tačiau iš įvykio dinamikos matyti, kad apeliantė išgirdo pareigūno žodžius, kad yra sulaikoma, todėl jei ji ir negirdėjo pareigūno nurodymo praeiti iki tarnybinio automobilio, tą neabejotinai turėjo suprasti iš pareigūno veiksmų, siekiant ją ten nuvesti. Bet, kaip liudija administracinės bylos duomenys, apeliantė aktyviai tam priešinosi ir prie tarnybinio automobilio savo noru nėjo, t. y. nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui.
7. Taigi administracinėje byloje esantys duomenys – pačios apeliantės parodymai, pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas, liudytojų parodymai, neginčijamai patvirtina, kad A. S. keikėsi bei įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti dokumentus, eiti į tarnybinį automobilį, t. y. jos kaltę, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje. Nei pamatytas neįprastas vaizdas – tėvo sulaikymas, nei susijaudinimas, nei pažeidėjos amžius, apeliantės kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepašalina. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti.