Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo U. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. S. 2014-03-07, apie 15:50 val., Kapsų g. 22, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Yaris, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda CRV, v/n (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais U. S. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu U. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad įvykio metu važiavo automobiliu Toyota, tačiau nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Taip pat jis paaiškino, kad apgadinimų ant jo automobilio buvo ir anksčiau, kai kurie buvo prieš perkant automobilį, kitus apgadinimus jam kovo 3-4 d. parodė darbe. Kai policijoje sustatė automobilius šalia, jis pamatė, kad sugadinimai sutampa, todėl paaiškino, kad neatmeta galimybės dėl įvykio ir nurodė, kad įvykio dieną buvo daug automobilių, jis galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau yra kurčias dešine ausimi ir pripažįsta tik tai, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, bet pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįsta.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. D. paaiškino, kad grįždamas prie savo automobilio pamatė, kaip jis susiūbavo, ir nuvažiavo Toyota markės automobilis. Jis stovėjo už 6-10 m. A. D. nurodė, kad jam pasirodė, jog už automobilio vairo sėdėjo 20 m. vyras, tačiau jis buvo be akinių ir jam svarbiau buvo užsirašyti automobilio numerį. Nukentėjusysis U. S. pirmą kartą nurodė pamatęs policijoje ekspertizės metu. Taip pat jis paaiškino, kad atpažinimo metu Vyšnių g. automobilis buvo tas pats, bet vairuotojas lyg ir ne tas. A. D. nurodė, kad įvykio metu buvo daug automobilių, žmonių, gal vairuotojas galėjo nepastebėti, nes net neįsijungė signalizacija, brūkštelėjo ir nuvažiavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad kitas policijos ekipažas nusekė automobilį, kurį rado Šaltkalvių g., ir prie jo rado stovintį pilietį. Tuomet buvo paskambinta A. D., kuris atvažiavęs to asmens neatpažino kaip vairuotojo. Pareigūnai surašė dokumentus, automobilį nufotografavo ir išsiuntė į paieškos skyrių.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo bei liudytojo paaiškinimų, U. S. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, nuotraukomis, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, fotolentelėmis, kuriose matyti automobiliams padaryti apgadinimai, kita bylos medžiaga. U. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – jis pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens U. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, padarytus automobilių apgadinimus, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti U. S. skiriant ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą, kurios dydis nustatytinas vadovaujantis ATPK 30² str. nuostatomis.

U. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusio U. S., įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukiamas U. S. neigia pajutęs kontaktą su stovėjusiu automobiliu Honda CR-V, atvykęs į teismo posėdį pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad turi klausos sutrikimų – jo dešinė ausis yra kurčia. Iš byloje esančių transporto priemonių Honda CR-V ir Toyota Yaris fotonuotraukų matyti, kad abiejų automobilių užfiksuoti apgadinimai yra nežymūs, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kontakto metu neįsijungė jo automobilio signalizacija, todėl gali būti, kad Toyota vairuotojas nejuto kontakto. Byloje esančios aplinkybės nepaneigia U. S. parodymų, jog automobilių kontakto jis nejuto. Tai reiškia, kad jo veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad U. S. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str., 286 – 288 str., teismas,

nutarė:

U. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą paskirti 100 Lt baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje U. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.