Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-28547-1099/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
e2YT-28547-1099/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23500-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Pavel Liubkevič (pirm.)
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-28547-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23500-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad I. G., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio vyro A. D. G. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) kad pareiškėjas V. G. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios I. G. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Nurodo, kad po A. D. G. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (jų dalis), priėmė pareiškėjo motina I. G. (A. D. G. sutuoktinė), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi turtu. Pareiškėjas aiškina, kad nors nurodytas turtas asmeninės nuosavybės teisėmis įregistruotas I. G. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3. Be to, pareiškėjas pažymi, kad po I. G. mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjas V. G., faktiškai pradėjęs jį valdyti, t. y. mokėjo mokesčius, naudojosi turtu.

4. Anot pareiškėjo, prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai reikalingi tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog I. G. ir A. D. G. palikimą būtų palikę valstybei. Teigia, kad jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog I. G., mirusi (duomenys neskelbtini)., ir pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė palikimą (atitinkamai I. G. po sutuoktinio A. D. G. mirties, o pareiškėjas po I. G. mirties), tai VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog po I. G. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad A. D. G. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su I. G.; turėjo sūnų pareiškėją V. G.; I. G. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

10. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad I. G. po sutuoktinio A. D. G. mirties ((duomenys neskelbtini)), o pareiškėjas po motinos I. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtą faktiškai valdyti, t. y. I. G. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)), o pareiškėjas po I. G. mirties valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi nurodytu butu ir žemės sklypu bei juose esančiais statiniais, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjo pateikti: 2021 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 5 d., kuriame matyti mokėjimai už komunalines paslaugas, lėšų pervedimo nurodymai Nr. 33, 34, 35, 36, 38, 39, UAB „Mano Būstas Vilnius“ sąskaita ir kliento skolos ataskaita už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. lapkričio mėnesio, UAV „Vilniaus vandenys“ sąskaita, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitos (kuriose, be kita ko, nurodytos anksčiau apmokėtos sumos), mokėjimo kvitai, mokėjimų knygelės informacija; be to, I. G. iki savo mirties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą.

12. Remiantis bylos duomenimis, po A. D. G. ir I. G. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo bylos neužvestos; įregistruotų mirusių asmenų A. D. G. ir I. G. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. D. G. ir I. G. mirties jų palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad I. G., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. D. G. mirties, o V. G. po motinos I. G. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmę palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad I. G. po sutuoktinio A. D. G. mirties ir V. G. po motinos I. G. mirties priėmė palikimą, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos I. G. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai pareiškėjui V. G. nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič