- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-701-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. K., T. K.
- Atsakovas
- K. K., Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. K., Vilniaus rajono 1 notarų biurui
- Advokatai
- Isaakas Borveinas, Albertas Pocevičius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-264-647/2008 pagal ieškovų T. K. , J. K. ieškinį atsakovams K. K. , Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims A. K. , Vilniaus rajono 1 notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai T. K. ir J. K. pateikė ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiu 1999-12-30 B. K. testamentą, seniūnijos registro Nr. 238, patvirtintą Rukainių seniūnės L. S. . Nurodė, kad 2002-01-17 mirė B. K. , turėjęs tris sūnūs – I., K. ir A.. B. K. žmona R. K. mirė 1983-08-08. B. K. paliko testamentą, kurį patvirtino Vilniaus raj. savivaldybės Rukainių seniūnijos seniūnė L. S. , privalėjusi veikti pagal Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymą. Pačiame įstatyme nenurodyta, kokios tvarkos laikydamasi ir kaip privalo atlikti seniūnė jai deleguotus veiksmus, tačiau iš įstatymo pavadinimo, bei įstatymo paskirties seka, kad seniūnė turėjo vadovautis testamento sudarymo metu galiojusiais 1964 m. Civiliniu kodeksu, Notariato įstatymu ir kitais teisės aktais, bei Teisingumo ministerijos 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintomis Laikinosiomis notarinių veiksmų atlikimo metodinėmis taisyklėmis, kurios yra privalomos asmenims, kuriems įstatymas suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusį CK tais atvejais, kai testamentą pasirašo palikėjas, testamentą tvirtinantis notaras privalo įsitikinti testatoriaus parašo tikrumu, o kada už testatorių pasirašo kitas asmuo, notaras turi nustatyti priežastis, dėl kurių palikėjas negali pasirašyti testamente pats, bei tas priežastis testamente nurodyti. B. K. testamente nurodyta, kad visą savo turtą jis palieka sūnui K. K. . Testamentą pasirašė ne pats testatorius, o, anot testamento, testatoriui prašant, V. D. . Seniūnė, priešingai nei numatyta taisyklėse, nenurodė, pagal kokį dokumentą nustatė testatoriaus asmenybę. Iš testamento teksto galima spręsti, kad testatorius pateikė pasą, kuriame buvo testatoriaus parašas ir seniūnė tai aiškiai turėjo matyti. Testatoriaus mokėjimą pasirašyti patvirtino Vilniaus raj. policijos komisariato Viešosios policijos migracijos poskyrio 2006-08-11 raštas Nr. 57-01-5-21880 su priedu, iš kurio matyti, kad testatorius pasirašydavo pats. B. K. mokėjo pasirašyti ir galėjo pasirašyti testamentą. Nėra duomenų, kad testamento sudarymo metu testatorius objektyviai negalėjo pasirašyti pats, tai testamentą tvirtinusiai seniūnei turėjo būti žinoma. Dėl šios priežasties seniūnei nebuvo pagrindo leisti už testatorių pasirašyti kitiems asmenims. Šios sąlygos pažeidimas reiškia testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimą ir kelia abejones dėl tikrosios testatoriaus valios. 1998 m. B. K. Nemenčinės ligoninėje buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija aterosklerozės fone, silpnaprotystė, o 1999-12-09 – dar iki sudarant ginčijamą testamentą, buvo nustatyta I invalidumo grupė neterminuotai su visiška negalia. B. K. diagnozuotų ligų sąrašas ir neterminuotai I grupės invalidumo su visiška negalia nustatymas leido daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu B. K. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti 1999-12-30 testamentą negaliojančiu (2001 m. CK 1.89 str. 1 d., 5.16 str. 1 d. ir 2 d., 1964 m. CK 45 str., 575 str., 581 str. - 583 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas K. K. atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad testatorius absoliučiai negalėjo pasirašyti dėl savo tuometinės fizinės būklės, t.y. net negalėjo paimti į ranką jokios rašymo priemonės. Tai akivaizdžiai matė ir įvertino patvirtinusi testamentą Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių seniūnė, todėl už testatorių pasirašė kitas asmuo, dalyvaujant dviem liudytojams, kaip to reikalavo tuomet galiojęs CK. Tokioje sunkioje fizinėje būklėje, kurią liudija medicininiai dokumentai, B. K. atsidūrė dėl to, kad 1998-02-05 jis savo namuose buvo grupės nusikaltėlių sunkiai sužalotas ir apiplėštas. Ieškovė tai žinojo, nes su šia nusikaltėlių grupe bendrininkavo ir jos sūnus, testatoriaus anūkas J. K. . Už šią nusikalstamą veiką jis Vilniaus apygardos teismo 1999-02-22 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams. Palikėjas pareiškė savo valią palikti atsakovui testamentu savo turtą, būdamas veiksnus, bei puikiai suprasdamas savo veiksmų reikšmę (1964 m. CK 54 str. 1 d., 583 str.).
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad testamentas yra nustatytos formos palikėjo patvarkymas dėl turto paveldėjimo savo mirties atveju. Palikėjas B. K. turėjo teisę savo nuožiūra, nepriklausomai nuo ieškovų nuomonės, spręsti kam ir kokį turtą palikti. 1999-12-30 jo testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu, kadangi jis atitiko testamento surašymo metu galiojusias 1964 m. CK, bei 1999-12-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 362 patvirtintus Laikinosios notarinių veiksmų atlikimo metodinių taisyklių nustatytus reikalavimus. Atlikdama notarinius veiksmus, Rukainių seniūnijos seniūnė nustatė fizinio asmens, kuris prašė atlikti notarinį veiksmą, asmenybę pagal pateiktą pasą, įsitikinusi, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, bet dėl ligos negali pats pasirašyti testamento ir prašė už jį pasirašyti testamentą kito žmogaus, seniūnė sudarė testamentą. Už B. K. , jam prašant, pasirašė V. D. , dalyvaujant liudytojams. Kaip paaiškino seniūnė, testatorius negalėjo net pajudinti pirštų, todėl objektyviai ir negalėjo pats pasirašyti testamento (1964 m. CK 581 str., 583 str.).
Tretysis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, kad dėl palikimo nuginčijimo ieškovai galėjo kreiptis per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju ieškovai praleido įstatymo nustatytą 1 metų terminą. Ieškovai elgėsi nesąžiningai, kadangi žinojo apie B. K. patirtus 1998 m. sužalojimus ir jų pasekmes, t.y., kad dėl patirtų sužalojimų testatorius negalėjo valdyti rankų, bet buvo sveiko proto, žinojo jo tikrąją valią palikti jam priklausantį turtą atsakovui K. K. , taip pat aplinkybes, jog niekada nekilo ginčų tarp B. K. vaikų dėl atsiradusio palikimo, bei, kad ieškovės sutuoktinis I. K. nepretendavo į palikimą, įstatymo nustatytais terminais nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Seniūnė, tvirtindama testamentą, nepažeidė nei galiojusių testamento sudarymo metu CK normų reikalavimų, nei kitų teisės aktų. Ieškovas J. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos testatoriaus atžvilgiu, yra priskirtinas prie asmenų, neturinčių teisės paveldėti (CK 1.131 str., 5.6 str. 1 d. 1 p., 5.8 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-03-12 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų solidariai 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai ir 27,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 1999-12-30 B. K. sudarė testamentą, kuriame už testatorių pasirašė V. D. , patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių seniūnės L. S. , dalyvaujant liudytojams L. A. ir Z. D. . Testamente nurodyta, kad B. K. visą turtą palieka savo sūnui K. K. , kad turinys testatoriui buvo paaiškintas, tekstas perskaitytas ir išverstas į lenkų kalbą, už neraštingą B. K. , jam prašant, pasirašė V. D. . Testatorius mirė 2002-01-17, jo pirmoji žmona R. K. mirė dar 1983-08-08. B. K. turėjo tris sūnus: I., K. ir A., ir jis 1985-01-12 sudarė antrą santuoką su B. B. . I. K. 1976-04-24 sudarė santuoką su T. A. ir jiems 1977-01-17 gimė sūnus J. K. . I. K. mirė 2003-09-12. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo pateikti 2006-09-05 VĮ Registrų centras duomenys apie B. K. vardu įregistruotą turtą. Teismas, įvertinęs po B. K. mirties Vilniaus rajono 1 notarų biure pradėtą paveldėjimo bylą Nr. 353/2002, nustatė, kad 2002-04-23 į notarus dėl palikimo priėmimo kreipėsi K. K. , 2002-04-24 B. K. pateikė sutikimą, patvirtinantį, kad ji nepageidauja gauti privalomosios palikimo dalies, buvo surinkti duomenys apie palikėjo vardu įregistruotą turtą, apie palikėją, notaras apie kreipimąsi dėl palikimo priėmimo pranešė Testamentų registrui. Teismas konstatavo, kad 2002-10-28 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė L.Šilerienė, vadovaudamasi B. K. testamentu, išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą K. K. .
Teismas pažymėjo, kad 1999-02-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 18 str. 5 ir 6 dalis ir 271 str. 3 d. (sukurstymas padaryti vagystę iš B. K. gyvenamojo namo, vietos nurodymą, t.y. už bendrininkavimą) laisvės atėmimu 5 metams, be baudos, su ½ dalies turto konfiskavimus, bausmę atliekant sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Teismas, įvertinęs medicininius dokumentus konstatavo, kad B. K. nuo 1998-02-06 iki 1998-08-27 po sumušimo ir nuo 1999-03-23 iki 1999-03-31 buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose, kurių epikrizėse apie paciento psichinę būklę nenurodyta. 1998-10-30 B. K. buvo išrašytas siuntimas į medicininės socialinės ekspertizės komisiją, kuri buvo atlikta 1998-11-03 ir diagnozuota aterosklerotinė silpnaprotystė, lėtinė galvos smegenų liga, bei kitos ligos, 1999-12-02 B. K. pakartotinai buvo siunčiamas į medicininės socialinės ekspertizės komisiją, kuri 1999-12-07 darbingumo ekspertizės aktu Nr. 3382, 3383, 3384 nustatė jam visišką negalią, bei prie vienos iš pagrindinių diagnozių nurodė psichoorganinį sindromą. Teismas pažymėjo, kad 2007-04-20 raštu VĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika nurodė, kad B. K. nėra Psichikos sveikatos centro žinioje dėl gydymo nuo ligų, susijusių su psichine sveikata, priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas. Teismas konstatavo, kad 2007-10-09 – 2007-12-28 Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė teismo psichiatrijos komisija Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, įvertinusi turimus duomenis, padarė išvadą, kad B. K. 1999-12-30, t.y. testamento pasirašymo dieną, sirgo psichoorganiniu sindromu, tačiau nėra duomenų, kad dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas, vadovaudamasis vieningais liudytojų, trečiųjų asmenų, bei jų atstovų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pomirtinės teismo ekspertizės aktu, bei kitais byloje esančias dokumentais, padarė išvadą, kad ieškininis reikalavimas pripažinti negaliojančiu 1999-12-30 testamentą yra nepagrįstas ir ieškinį atmetė (LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė T. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu 1999-12-30 B. K. testamentą, seniūnijos registro Nr. 238, patvirtintą Rukainių seniūnės L. S. .
Ieškovė T. K. prašė kviesti teismo psichiatrus K. D. ir J. M. teismo psichiatrijos ekspertizės aktui Nr. 29 išaiškinti ir išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos duomenis dėl B. K. sveikatos.
1) Testatoriaus medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų, kad jis negalėjo valdyti rankų tiek, kad negalėjo pasirašyti, t.y. apskritai nebuvo duomenų, kad B. K. negalėjo valdyti rankų. Atsižvelgiant į tai, kad, aprašant ligonio būklę ir nustatant jam visišką negalią, sugebėjimas valdyti rankas turi labai didelę reikšmę, ir esant situacijai, kai medicininiuose dokumentuose bei ekspertizės aktuose apie tokį nesugebėjimą net nebuvo užsiminta, turėjo būti padaryta išvada, kad testatorius galėjo valdyti rankas, todėl galėjo pats pasirašyti. Atsakovo ir liudytojų parodymai dėl testatoriaus nesugebėjimo valdyti rankas, turėjo būti vertinti kritiškai, kadangi jie visi yra suinteresuoti, tarpusavyje susiję asmenys. Byloje turėjo būti taikomas 1964 m. CK 47 str., t.y. testamentas turėjo būti pripažintas negaliojančiu, kaip neatitinkantis įstatymo, kadangi už testatorių pasirašė kitas asmuo, kai testatorius pats mokėjo ir galėjo pasirašyti testamentą.
2) Nepagrįsta teismo ekspertų išvada, jog „medicininėje dokumentacijoje 1998 m. nurodytus silpnaprotystės klinikinius požymius galima traktuoti kaip laikino psichikos sutrikimo delyrinę būklę, kuri išsivystė dėl galvos smegenų traumos ir pasireiškė tiriamojo sąmonės sutrikimu, nemiga, atminties susilpnėjimu, sulėtėjusiu mąstymu ir t.t., kad po taikyto gydymo delyriniai požymiai išnyko, tačiau išliko psichoorganinio sindromo (F07.9) klinikiniai simptomai“, t.y. testatorius buvo pagydytas nuo silpnaprotystės. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 29 yra prieštaringas, neaiškus, neišsamus. Ieškovės atstovas advokatas A. Pocevičius ne vieną kartą prašė teismo kviesti minėtą ekspertizės aktą surašiusius ekspertus ekspertizės išvadai išaiškinti, tačiau teismas tokį prašymą nemotyvuotai atmetė. B. K. diagnozuotų ligų sąrašas ir neterminuotai I grupės invalidumo su visiška negalia nustatymas leido daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu B. K. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai pagal 1964 m. CK 54 str. 1 d. sudarė pagrindą pripažinti 1999-12-30 testamentą negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas K. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą nepakeistą.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Atmestini ieškovės T. K. prašymai dėl teismo psichiatrų K. D. ir J. M. kvietimo teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 29 išaiškinimui ir dėl duomenų apie B. K. sveikatą išreikalavimo iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. 2007 m. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 29 išvadoje (2 t., b.l. 18-20) nurodyta, kad B. K. 1999-12-30, t.y. testamento pasirašymo dieną, sirgo psichoorganiniu sindromu, tačiau duomenų, kad dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Ši išvada teismui yra aiški ir teisėjų kolegija ja remiasi, nes neturi pagrindo ja abejoti. Teismo psichiatrų kvietimas teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 29 išaiškinimui yra teisiškai nepagrįstas, nes ekspertams nereikia aiškinti aplinkybių, kodėl nėra duomenų, kad B. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti testamento pasirašymo dieną (LR CPK 217 str.).
Šalies argumentai
Ieškovės prašymas išreikalauti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos duomenis apie B. K. sveikatą:
- kodėl ekspertizės akte N. 2796 prie pagrindinės diagnozės nurodyta aterosklerozinė silpnaprotystė, o prie Darbingumo ekspertizės akto Nr. 3382,3383,3384 tokios diagnozės nėra;
- ar tarp surašiusiųjų Darbingumo ekspertizės aktą Nr. 3382,3383,3384 buvo psichiatras ar neurologas;
- ar abu kartus tiriant B. K. sveikatos būklę buvo tiriama jo psichinė sveikata, bei jo gebėjimas valdyti dešinę ir kairę rankas;
- kodėl Darbingumo ekspertizės aktas Nr. 3382,3383,3384 turi trigubą numerį, yra teisiškai nepagrįstas, nes šie duomenys nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku: nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami klausimai dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos vidaus darbo tvarkos organizavimo ir dėl B. K. darbingumo nustatymo procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Z. D. parodė, kad jis pasirašė ginčijamame testamente (kaip liudytojas), nes pats B. K. dėl sumuštų rankų negalėjo pasirašyti. Liudytojos V. D. , J. T. parodė, kad B. K. po sumušimo negalėjo pasirašyti. Liudytojos L. S. ir L. A. parodė, kad B. K. testamento sudarymo metu negalėjo pasirašyti, nes jo rankos buvo sulaužytos.
Šių liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, yra nuoseklūs ir logiški, todėl kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi. Apeliantė nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė mano šiuos asmenis esant suinteresuotais asmenimis savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pati ieškovė kritiškai nevertina savo elgesio, nes formaliu pagrindu ginčydama 1999-12-30 B. K. testamentą, nesivadovauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principais.
Aplinkybės, kad ieškovė yra B. K. sūnaus I. K. (mirusio 2003-09-12) įpėdinė, savaime nesuteikia ieškovei jokių teisinių privilegijų, nes I. K. , būdamas gyvas, nereiškė jokių pretenzijų į B. K. testamentu paliktą turtą K. K. naudai, t.y. neginčijo 1999-12-30 B. K. testamento ir 2002-10-28 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, nesikreipė nustatyta tvarka dėl B. K. (mirusio 2002-01-17) palikimo priėmimo. Tai, kad I. K. iki pat savo mirties 2003-09-12 nesiėmė jokių veiksmų dėl B. K. palikimo, sukūrė teisines pasekmes.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įrodytos tos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinio pagrindas. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 1999-12-30 B. K. testamentą, seniūnijos registro Nr. 238, patvirtintą Rukainių seniūnės L. S. . Teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo elgtis rūpestingai ir veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Notarinių veiksmų atlikimo rajonų savivaldybių seniūnijose įstatymas, 1964 m. CK 575 str., 583 str., 587 str., LR CK 1.5 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Atmesti ieškovės T. K. prašymus dėl teismo psichiatrų K. D. ir J. M. kvietimo teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 29 išaiškinimui ir dėl duomenų apie B. K. sveikatą išreikalavimo iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos.
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą.