Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-09 · Civilinė byla Nr. 2-291/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-09
Bylos Nr.
2-291/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
G. S., R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“, R.
Ieškovas
V. N.
Trečiasis asmuo
V. B., E. S. M.
Kategorijos
  • 114.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-291/2010Procesinio sprendimo kategorija: 114.10.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. S. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta užtikrinti įrodymus, civilinėje byloje Nr. 2-760-324/2009 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ritorema“, G. S. ir R. B. , tretieji asmenys V. B. , E. S. M., dėl statybos rangos sutarties pažeidimu padarytų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Kauno apygardos teismas nagrinėja civilinę bylą V. N. v. UAB „Ritorema“, G. S. ir R. B. dėl statybos rangos sutarties pažeidimu padarytų 183 468,83 Lt nuostolių atlyginimo (b. l. 3-6, 26-30).

Atsakovai G. S. ir R. B. 2009 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą (b. l. 39-40) pavesti antstoliui M. P. konstatuoti faktines aplinkybes, kokios pertvaros (sienos) ir laikančios konstrukcijos (laikančios sienos) yra įrengtos ieškovo statomame name (CPK 635 str.). Nurodė, kad ieškovas savavališkai pakeitė projektą: išardė 11 m. ilgio laikančią monolitinę siją MS-1 ašyje 1*-1* tarp ašių A-D, apačios amplitudė 2.30; išardė 1 aukšto perdangą tarp ašių 1-1* ir A-D, apatinė amplitudė 2.40; pakeitė šlaitinio stogo dangą iš profiliuotos skardos į betoninę čerpių dangą (sunkesnę, dėl ko padidėjo apkrova). Be to, atsakovų žiniomis, ieškovas pakeitė gyvenamojo namo pertvarų, laikančių konstrukcijų išdėstymą. Atsakovai negali patekti į ieškovui priklausantį statomą gyvenamąjį namą ir gauti įrodymų, patvirtinančių jų teiginius, jog ieškovas nukrypo nuo projekto, kas galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 43-45) atsakovų prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai be namo savininko leidimo negali į jį patekti ir nustatyti dabartinę namo būklę, tačiau ši aplinkybe savaime nesudaro pagrindo leisti jiems atlikti prašyme nurodytą veiksmą (CPK 221 str.). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro 2007 m. liepos 9 d. statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 07-07/01-2 nurodyti nukrypimai nuo projekto: nearmuotas pamatų cokolinės dalies išorinis kevalas; netinkamai įrengta sienos cokolinės dalies šilumos izoliacija; nekokybiškas apatinės laikančiosios sienos dalies mūras; daugelyje vietų sutrūkę pamatai; nekokybiškas mūras; plieninių sąramų sijos sumontuotos tiesiai ant keraminių blokelių mūro be gelžbetoninių pagalvių; neperrištos siūlės keraminių blokelių mūre; atskiros laikančios sienos apatinės dalies vietos sumūrytos iš keraminių blokelių nuolaužų. Taigi su prašomo užtikrinti įrodymo – gyvenamojo namo esamų pertvarų ir laikančiųjų konstrukcijų buvimo vieta – ieškinys nesiejamas, juo labiau, kad, pasak ieškovo, atsakovų atliktus darbus teko nugriauti. Be to, dabartinės namo pertvarų ir laikančiųjų konstrukcijų buvimo vietos nustatymas CPK 635 straipsnyje nurodytu būdu nebūtų pakankamas įrodymas nuspręsti, ar tarp nurodytos nekokybiškos statybos ir atsakovų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys - išaiškinti šią aplinkybę reikia specialių statybos techninių žinių.

Šalies argumentai

Atsakovai G. S. ir R. B. atskiruoju skundu (b. l. 47-48) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą dėl įrodymų užtikrinimo išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad bylą nagrinėjantis teismas parengiamojoje stadijoje negali daryti išankstinės išvados apie įrodymų pakankamumą. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad tarp ieškovo nurodytos nekokybiškos statybos ir atsakovų veiksmų neegzistuoja priežastinis ryšys, prieštarauja Kauno m. apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 12 d. nutarimui Nr. 20-1-01042-08 nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime užfiksuota, jog ieškovas keitė sprendinius, kurie neatitiko namo projekto. Galiausiai pirmosios instancijos teismas užkirto kelią atsakovams teikti įrodymus (CPK 42 str.) ir taip suvaržė galimybes gintis nuo nepagrįsto ieškinio.

Atsiliepimas

Ieškovas V. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 52-53) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, nes dalis atsakovų atliktų darbų (sienos) buvo nugriautos ir perstatytos iš naujo. Ginčo esmę sudaro ankstesni atsakovų darbai – pamatinės cokolio dalies statybos rangos darbai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (CPK 635 str. 3 d.). Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ir/ar garso įrašymo priemonėmis (CPK 635 str. 1 d., LR antstolių įstatymo 23 str. 1 d.). Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 str. 4 d.). Didesnė dokumento įrodomoji galia (lot. prima facie) reiškia, jog jo įrodomosios galios negalima nuginčyti žodžiu (pvz., šalių duodamais paaiškinimais, liudytojų parodymais) ar kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus kitus oficialius rašytinius įrodymus.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl išankstinio įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad galutinai (pagal formą, turinį, esmę) įrodymai vertinami baigus nagrinėti bylą iš esmės, prieš tai ištyrus juos teismo posėdyje (CPK 250 str., 265 str. 1 d.). Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne įvertino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą - jo dar nėra, o teoriniame lygmeny pasisakė dėl šio įrodymo tinkamumo. Tai nelaikytina įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Per visą bylos nagrinėjimo laiką teismas ne aklai tenkina byloje dalyvaujančių asmenų prašymus (pvz., apklausia liudytojus, prijungia dokumentus), bet pirmiausia preliminariai įvertina įrodinėjimo šaltinio tinkamumą ir priima tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias teisinės reikšmės konkrečioje byloje aplinkybes (CPK 180 str.). Kitaip tariant, pradedant parengiamąja bylos nagrinėjimo stadija teismas atlieka filtro funkciją, o tam reikia bent minimaliai vertinti pateikiamų ar rinktinų įrodymų tinkamumą (CPK 112 str. 3 p., 212 str.).

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal savo esmę gali patvirtinti arba paneigti apeliantų teiginį apie tai, ar ieškovas nukrypo nuo namo statybos projekto (vieną rašytinį įrodymą, įrodantį, anot apeliantų, minėtą teiginį, jie jau turi - Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 20-1-01042-08 nutraukti ikiteisminį tyrimą). Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis nėra tinkamas subjektas užfiksuoti pamatų cokolinės dalies trūkinėjimo priežastį, t. y. kad būtent ieškovo veiksmai (pertvarų, laikančių konstrukcijų vietos pakeitimas) iš dalies sąlygojo neigiamus padarinius, nes to negalima pamatyti plika akimi. Norint nustatyti priežastinį ryšį reikia atlikti ekspertizę. Taigi antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal esmę negali būti tinkamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovas nukrypo nuo projekto, kas prisidėjo prie žalos atsiradimo (CPK 180 str.).

Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jų galimybes rinkti įrodymus ir taip gintis nuo ieškinio. Apeliantai gali prašyti antstolio paslaugos konstatuoti faktines aplinkybes tiesiogiai, t. y. be teismo pavedimo. Jeigu ieškovas nesutiks įsileisti antstolio, apeliantai turės teisę prašyti pirmosios instancijos teismo išduoti liudijimą apie teisę gauti (surinkti) įrodymus (CPK 199 str. 4 d., mutatis mutandis CPK 206 str. 2 d.). Taip pat gali prašyti skirti ekspertizę.

Susiklosčius nurodytai situacijai, apeliantų skundas atmetamas kaip de jure nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas