- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- I-482-414/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02103-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose. Skunde (b. l. 5) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. ir nuo 2015 m. birželio 19 d. buvo išduotas minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė) neatitinkantys Higienos normos HN 76:2010 65 ir 66 punktų ir Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimų. Jam išduotas minkštasis inventorius buvo purvinas, smirdantis, susidėvėjęs, skylėtas, jame buvo šimtai parazitų, čiužinys labai plonas, pagalvė skylėta (kiaura), patalyne naudojasi savo, kurią atsakovas skalbia. Paprašius inventorių pakeisti, jam išdavė kitą tokį pat susidėvėjusį, purviną, smirdantį, pilną parazitų, su 80 cm skersmens šlapimo dėme. Dėl tokios inventoriaus būklės jautėsi žeminamas, kentėjo nemalonų kvapą, jautė diskomfortą ir nepatogumus, negalėjo užmigti, atrodė, kad kūnu lipa parazitai, patyrė neigiamus išgyvenimus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nurodė, kad prieš patenkant į Alytaus pataisos namus narkotikų nevartojo, patikslino, kad vartojo, kai buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN), teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-9) nurodė, ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus PN nuteistiesiems išduoda geros kokybės minkštą inventorių (čiužinius, pagalves, antklodes), prieš išduodant jį dezinfekuoja. Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas nesusietas su konkrečiam nuteistajam išduodamu inventoriumi, tačiau patvirtina aplinkybę, kad minkšto inventoriaus dezinfekavimas vykdomas kiekvieną dieną. Į nuteistųjų prašymus pakeisti inventorių yra atsižvelgiama. Nuteistajam grįžusiam iš etapavimo išduoti tik tą patį jo turėtą minkštą inventorių nėra galimybės dėl didelio nuteistųjų skaičiaus, todėl išduodamas atsitiktine tvarka, paprastai kitas inventorius. Pažymėjo, kad teismų praktikoje neturtinė žala yra pripažįstama ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o toks, kuris sukelia ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Žalos atlyginimo prievolei kilti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. žala turi būti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai atsirasti. Veiksmai sudarę prielaidą žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. ir nuo 2015 m. birželio 19 d., kai jam buvo išduotas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pastebėtina, kad pareiškėjo nurodyta Higienos norma HN 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. bei 2015 m. birželio 19 d.) dar negaliojo, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo veiksmais pažeistos ginčui aktualiu laikotarpiu dar negaliojusios higienos normos, atmestini kaip nepagrįsti.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), 65 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos 66 p.). Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti išduodamas išskalbtas, išvalytas arba dezinfekuotas ir pagamintas naudojant atitinkamas charakteristikas turinčius audinius (žaliavas).
Į bylą pateiktos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Alytaus filialo 2015 m. kovo 10 d. ir 2016 m. kovo 14 d. „Atitikties deklaracijos“ (b. l. 26-27; 28-29) patvirtina, kad jų gaminami ir Alytaus PN naudojami tekstilės gaminiai, tarp jų čiužiniai, pagalvės, antklodės, atitinka jiems būtinas charakteristikas. Čiužiniams gaminti naudojami atsparūs dezinfekcijai garinėse dezinfekavimo kamerose audiniai (medžiagos). Atsakovas veda Dezinfekuojamojo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalą (toliau – ir Žurnalas; b. l. 14-25; 63-73; 78), iš kurio matyti, kad kasdien dezinfekuojama iki 30 čiužinių, 29 pagalvių, 33 antklodžių. Žurnale nurodoma dezinfekavimo data, dezinfekcijos trukmė, dezinfekuojamo inventoriaus pavadinimas, kiekis, atsakingo asmens parašas. Pareiškėjas skunde teigia, kad jam netinkamas minkštas inventorius buvo išduotas 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. birželio 19 d. Iš Žurnalo įrašų matyti, kad 2015 m. balandžio 7 d. buvo dezinfekuota 16 čiužinių, 20 pagalvių ir 7 antklodės, 2015 m. birželio 18 d. buvo dezinfekuota 11 čiužinių, 12 pagalvių ir 8 antklodės.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas naudojo Alytaus PN jam išduodamus čiužinį, antklodę, pagalvę bei savo asmeninę patalynę: 2 užvalkalus antklodei, 2 užvalkalus pagalvei, 2 paklodes. Ginčo dėl to, kad jam nebuvo išduotas minkštas inventorius, byloje nėra. Pareiškėjas ginčija, kad jam 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. birželio 19 d. buvo išduotas netinkamas minkštas inventorius, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovą dėl netinkamo minkšto inventoriaus pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. birželio 20 d. skundu (b. l. 11-12). Atsakovas atsakydamas į skundą 2016 m. liepos 18 d. rašte (b. l. 6), paaiškino, kad pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, pagalvė ir antklodė tinkami naudojimui ir atitinkantys higienos normos reikalavimus, tačiau jam pageidaujant 2016 m. birželio 21 d. čiužinys buvo pakeistas į kitą. Byloje nustatyta aplinkybė, kad į atsakovą dėl netinkamo minkšto inventoriaus pareiškėjas kreipėsi, ne iš karto jį gavęs, o praėjus atitinkamam laiko tarpui (pagal paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes daugiau nei po metų), teismas vertina, kad nurodytus minkšto inventoriaus trūkumus (skylėtas, purvinas, smirda) galėjo sąlygoti paties pareiškėjo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkino pareiškėjo prašymą ir čiužinį pakeitė, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintą Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normą (toliau – ir Norma), čiužinio naudojimo laikas yra 4 metai. Tačiau iš Normoje nurodyto laiko savaime negalima daryti išvados, jog po ketverių metų čiužinys tampa netinkamas naudojimui. Galiojantys teisės aktai nenumato atsakovui pareigos suėjus nurodytam laikotarpiui čiužinius keisti naujais, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad minkštas inventorius yra per ilgą laiką naudojamas, atmestina kaip nepagrįsta.
Pastebėtina ir tai, kad pagal Higienos normos 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodo, kad jis naudojo savo lovos skalbinius, neginčija kad ne rečiau kaip kartą per savaitę jie buvo skalbiami (keičiami), Alytaus PN yra vedamas Išvežamos skalbimui patalynės apskaitos žurnalas (b. l. 82-91), todėl atsižvelgiant į tai, kad minkštas inventorius yra naudojamas kartu su jam skirtais užvalkalais (lovos skalbiniais), teismo nuomone, tvirtinti, kad pareiškėjo nurodyti patirti nepatogumai gali būti prilyginami kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, nėra pagrindo.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamo minkšto inventoriaus jis patyrė neigiamus išgyvenimus, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, diskomfortą ir nepatogumus, tačiau skundo aplinkybėse nenurodė, jog kreipėsi į atsakovą prašydamas psichologo pagalbos ar į Sveikatos priežiūros įstaigą dėl su kalinimo sąlygomis susijusių sveikatos sutrikimų, nepateikė ir tokius kreipimusis patvirtinančių įrodymų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad asmeniui turi būti išduodama: 2 pagalvės užvalkalai ir 4 paklodės (vietoj 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, dėl patirtų nepatogumų, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti atsakovo veiksmų, išduodant minkštą inventorių pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1197/2014, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.