Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2021-07-30 · Byla Nr. E1-94-1079/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-30
Bylos Nr.
E1-94-1079/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Nuteistasis
T. U.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant nuteistajam T. U. (2020 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje), nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovėms Daliai Adomaitienei ir Donaldai Rudytei,

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymus dėl 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) sprendimo dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo nuteistajam T. U., vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR) Lietuvos Respublikoje, bei dėl 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) sprendimo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuteistajam T. U., vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR).

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) sprendimo dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje T. U., bei piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo T. U., kuriais prašoma pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendį, kuriuo T. U., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), už nusikalstamų veikų, numatytų Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalyje ir 112 straipsnio 2 dalyje padarymą, nuteistas laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams, lygtinai su patikros laiku 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bendradarbiauti su probacijos stebėtoju ar su socialinės tarnybos atstovu, kurio pareigos susijusios su nuteistais asmenimis; pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendžiu T. U. paskirtą piniginę sankciją – priteistą 8510,00 Eur kompensaciją nukentėjusiajam – Valstybinės miško tarnybos Žiemgalos miškininkystei, ir priteistas 989,57 Eur proceso išlaidas, už gynėjo dalyvavimą teismo procese ir įrodymo, automobilio priėmimą ir saugojimą.

2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 12 d.

T. U. 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendžiu nuteistas dėl to, kad 2016 m. vasario 29 d. be atitinkamo leidimo, nusižengdamas Ginklų ir specialiųjų priemonių apyvartos įstatymo 11 straipsnio „Ginklų leidimų išdavimas“ pirmos dalies nuostatoms, pervežė į Latvijos Respubliką ilgavamzdį graižtvinį pakartotinio užtaisymo šaunamąjį ginklą, Čekijoje gamykloje pagamintą „.308 Winchester“ (7,62x51) kalibro medžioklinį šautuvą „CZ Varmint“ Nr. (duomenys neskelbtini), su įmontuotu duslintuvu ir ne mažiau kaip vienu šauti iš minėto graižtvinio šaunamojo ginklo tinkamu patronu, t. y. graižtvinių šaunamųjų ginklų amuniciją. Minėtu šaunamuoju ginklu neteisėtai, nusižengdamas Medžioklės įstatymo 21 straipsniui, kuriame numatyta, kad ribotiems medžiojamiems gyvūnams medžioti būtinas medžioklės leidimas, nesilaikydamas norminiuose aktuose numatyto termino, nusižengdamas Ministrų kabineto nuostatų Nr. 421 „Medžioklės nuostatai“ 3.1 ir 3.1.3 punktams, kuriais numatyta, kad stirnos (Capreolus capreolus) yra ribotas medžiojamas gyvūnas, kurio medžioklė leidžiama tik laikotarpiu nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d., 2016 m. kovo 1 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini) miške sumedžiojo vidutinio amžiaus stirną, padarydamas Valstybinės miško tarnybos Žiemgalos miškininkystei esminės materialinės žalos už 2 590 Eur. T. U. elgesys sumedžiojant stirną, pagal Medžioklės įstatymo 24 straipsnio 1, 3 punktų nuostatas, pripažįstamas kaip neteisėta medžioklė, nes minėtoji stirna sumedžiota laikotarpiu ir tvarka, neatitinkančiais medžioklę reglamentuojančių norminių aktų numatytų terminų ir tvarkos, ji sumedžiota be medžioklės leidimo;

be to, T. U. nuteistas ir dėl to, kad 2016 m. kovo 13 d. be atitinkamo leidimo, nusižengdamas Ginklų ir specialiųjų priemonių apyvartos įstatymo 11 straipsnio „Ginklų leidimų išdavimas“ pirmos dalies nuostatoms, pervežė į Latvijos Respubliką ilgavamzdį graižtvinį pakartotinio užtaisymo šaunamąjį ginklą, Čekijoje gamykloje pagamintą „.308 Winchester“ (7,62x51) kalibro medžioklinį šautuvą „CZ Varmint“ Nr. (duomenys neskelbtini), su įmontuotu duslintuvu ir ne mažiau kaip vienu šauti iš minėto graižtvinio šaunamojo ginklo tinkamu patronu, t. y. graižtvinių šaunamųjų ginklų amuniciją. Minėtu šaunamuoju ginklu neteisėtai, nusižengdamas Medžioklės įstatymo 21 straipsniui, kuriame numatyta, kad ribotiems medžiojamiems gyvūnams medžioti būtinas medžioklės leidimas, nesilaikydamas norminiuose aktuose numatyto termino, nusižengdamas Ministrų kabineto nuostatų Nr. 421 „Medžioklės nuostatai“ 3.1 ir 3.1.2 punktams, kuriais numatyta, kad taurieji elniai (Cervus elaphus) yra ribotas medžiojamas gyvūnas, kurio medžioklė leidžiama tik laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 31 d., 2016 m. kovo 13 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) miške sumedžiojo jauną tauriojo elnio patiną, padarydamas Valstybinės miško tarnybos Žiemgalos miškininkystei esminės materialinės žalos už 5 920 Eur. T. U. elgesys sumedžiojant tauriojo elnio patiną, pagal Medžioklės įstatymo 24 straipsnio 1, 3 punktų nuostatas, pripažįstamas kaip neteisėta medžioklė, nes tauriojo elnio patinas sumedžiotas laikotarpiu ir tvarka, neatitinkančiais medžioklę reglamentuojančių norminių aktų numatytų terminų ir tvarkos, ji sumedžiota be medžioklės leidimo. Sumedžiojęs tauriojo elnio patiną į Lietuvos Respubliką grįžti nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistasis T. U. teismo posėdyje nesutiko, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, nes gyvena ir dirba Norvegijoje. Nurodė, kad Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir dėl to šis sprendimas neturėtų būti pripažintas. Įvykis dėl kurio buvo nuteistas Latvijos Respublikoje įvyko 2016 m. Tuo laiku gyveno Lietuvos Respublikoje. 2018 m. deklaravo išvykimą į užsienį. Žinojo apie pradėtą procesą Latvijos Respublikoje. Pripažino Latvijos Respublikoje padaręs veikas, kuriomis buvo kaltinamas. Nedalyvavo teismo posėdžiuose, nes jam buvo pasakyta, kad nereikės dalyvauti. Negavo teismo šaukimų atvykti į Latviją, negavo teismo nuosprendžio, nežinojo, kad yra nuteistas. Kai buvo paleistas, dalyvavo ir prokuroras, jam buvo pasakyta, kad gaus nuosprendį. Nuosprendžio taip ir negavo, nėra su juo susipažinęs. Norėtų Norvegijoje atlikti bausmę pagal paskirtą Latvijos Respublikos nuosprendį, nes ten gyvena ir dirba. Nurodė, kad pripažįsta paskirtas pinigines sankcijas. Žino už ką buvo nuteistas Latvijos Respublikoje. Žino kokios žalos yra priteistos, apie 10 tūkstančių eurų. Nesutinka, kad pinginės sankcijos būtų pripažintos Lietuvos Respublikoje. Nesutikimo priežastys – darbas Norvegijoje, bandys ten tvarkytis. Priteistas žalas pripažįsta, atlygins, šiuo metu dar nieko neatlygino Latvijos institucijoms. Neatlygino, nes buvo daug problemų ir neturėjo galimybių.

Nuteistojo gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdyje palaikė ginamojo nuomonę. Prašė nepripažinti nuosprendžio, neleisti vykdyti dėl tos priežasties, kad nuteistasis Lietuvoje negyvena, jo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje, tai patvirtinančius dokumentus yra pateikęs. Mano, kad Lietuvos teismai neturėtų pripažinti ir piniginės sankcijos. Vienas iš pagrindų, susipažinus su gauta papildoma medžiaga, dar ir tas, kad pagal naujai pateiktus duomenis visas procesas Latvijos Respublikos teismuose vyko jos ginamojo neinformavus – neįteikus jam šaukimo apie vykstančius procesus ir neįteikus nuosprendžio jam suprantama kalba. Byla buvo nagrinėjama ne tik pirmos instancijos teisme, bet ir apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad šaukimai jam išsiųsti, bet niekur nėra nurodyta, kad buvo gautas kažkoks patvirtinimas apie teismo šaukimo įteikimą T. U.. Pagal pateiktą informaciją, vertimas padarytas kažkodėl rusų kalba ir rusų kalba išverstas dokumentas jam buvo siunčiamas, tačiau nėra atžymos, patvirtinimo, kad jam buvo įteikta. Šioje situacijoje dokumento išsiuntimas, įskaitant teismo šaukimus, netapatus įteikimui. Kokia kalba ginamasis bendravo su Latvijos pareigūnais jai nežinoma, nes jis neatsimena tiek laiko praėjus. Latvijoje priimtą nuosprendį nuteistasis ketina vykdyti kaip numato įstatymas. Iš nuteistojo jai yra žinoma, kad Latvijoje dalyvavo advokatas, su kuriuo nuteistasis bendravo ikiteisminio tyrimo metu, kuris jį konsultavo vienokiais, ar kitokiais teisiniais klausimais. Jeigu nuteistajam kils kokių klausimų dėl nuosprendžio vykdymo Latvijos Respublikoje, natūralu, kad jis gali susisiekti su advokatu Latvijoje ir gauti iš jo visą informaciją. Visą informaciją kas liečia Latvijos Respublikos teisę žinojo iš to advokato. Kiek žinoma, ne tas advokatas dalyvavo procesuose. Teismo procesuose dalyvavo ne tas advokatas, kuris buvo paskirtas ikiteisminio tyrimo metu, o valstybės skirtas advokatas. Pirmoje instancijoje buvo vienas advokatas, kitoje kitas advokatas. T. U. neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, kaip jis pats nurodė, nepageidauja sugrįžti į Lietuvą, jo gyvenamoji ir darbo vietos – Norvegijoje. Vienas iš pagrindų atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos teismo sprendimą yra tai, kad nuteistasis nedalyvavo, kada buvo sprendžiamas su juo susijęs klausimas.

Atsiliepimas

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius pateikė atsiliepimą į prašymą pripažinti 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) sprendimą. Nurodė, kad yra pagrindas pripažinti Latvijos Respublikos teismo sprendimą atidėti T. U. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

Probacijos tarnybos atstovės teismo posėdyje savo atsiliepimo nepalaikė. Nurodė, kad atsiliepimas buvo teiktas 2020 m. rugsėjo 3 d., o nuteistasis T. U. išvykimą į Norvegiją deklaravo 2020 m. rugsėjo 20 d., t. y. jau po atsiliepimo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistais yra pakeitęs gyvenamąją vietą ir šiuo metu Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, probacijos tarnybos pozicija tokia, kad bausmė yra vykdoma pagal nuteistojo asmens gyvenamąją vietą, todėl Lietuvoje probacijos vykdymas negalimas, kadangi nuteistasis negyvena Lietuvoje. Dėl prašymo pripažinti piniginę sankciją nuomonės neišsakė, nes probacijos tarnyba nevykdo sprendimų dėl piniginių sankcijų.

Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad Latvijos teisėsaugos sprendimai yra įsiteisėję, juos kritikuoti dėl proceso neetiška ir nekompetentinga. Sprendžiamas klausimas dėl pinginės sankcijos pripažinimo ir jos perdavimo vykdymui. Kadangi fiziškai byloje atlikti šių veiksmų nėra galimybės, prašo nepripažinti ir neperduoti vykdymui Lietuvoje piniginių sankcijų ir rekomenduoti Latvijos teisėsaugai nurodant pagal deklaruotą gyvenamąją ir darbo vietą kreiptis į Norvegijos teisėsaugos institucijas dėl šių klausimų sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 365⁵ straipsnį Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 5 straipsnio 1 dalį, sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija gali perduoti teismo sprendimą ir tam tikrais atvejais sprendimą dėl lygtinio nuteisimo valstybės narės, kurioje nuteistasis asmuo teisėtai ir nuolat gyvena, kompetentingai institucijai, jeigu nuteistasis asmuo sugrįžo arba nori sugrįžti į tą valstybę. Vadovaujantis šio sprendimo 6 straipsniu, Latvijos Respublika – išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas teismo nuosprendis dėl bausmės) perdavė Lietuvos Respublikai – vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas teismo nuosprendis dėl bausmės, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) sprendimą kartu su liudijimu pripažinti sprendimą ir bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymo) 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Pagal Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 11 punktą, teismas atsisako pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos arba negrįžo į Lietuvos Respubliką, arba nenori į ją sugrįžti, jeigu kreipimasis pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos grindžiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytais kriterijais.

Latvijos Respublikos Teisingumo ministerijos pateikto liudijimo f) punkte nurodyta, kad sprendimas vykdymo valstybei – Lietuvos Respublikai, siunčiamas, nes nuteistojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra vykdymo valstybėje ir jis grįžo į šią valstybę ar nori į ją sugrįžti (b. l. 13).

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. U. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuo 1990 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo nuolat deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. liepos 19 d., vėl deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo deklaravęs išvykimą į Norvegiją; nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. nuteistojo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, nuo 2020 m. rugsėjo 20 d. T. U. deklaravo išvykimą į Norvegiją (b. l. 86). Iš nuteistojo T. U. pateiktų dokumentų ir jų vertimo matyti, kad nuo 2020 m. sausio 20 d. T. U. dirba (duomenys neskelbtini); gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 106-107, 108-109).

Nuteistasis prašė nepripažinti Latvijos Respublikos teismo priimto sprendimo dėl probacijos vykdymo, nes jis šiuo metu negyvena Lietuvoje, neturi čia gyvenamosios vietos ir nesiekia grįžti į Lietuvą, nes jo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad, pagal gautus Latvijos Respublikos prašymus dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, pradėjus bylą nagrinėti teisme nuteistasis T. U. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Norvegiją, ten dirba ir gyvena.

Probacijos įstatyme numatyta probuotojų pareiga užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vykdant įstatyme numatytas pareigas Lietuvos probacijos tarnybų pareigūnai probuojamųjų priežiūrą gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Probuojamajam gyvenant Norvegijoje, probacijos tarnybų pareigūnai neturi galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio ir vykdyti probacijos tarnybų darbuotojams valstybės deleguotų funkcijų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad nuteistasis šiuo metu Lietuvos Respublikoje negyvena, nurodo neturintis čia deklaruotos gyvenamosios vietos, gyvena ir dirba Norvegijoje, bei įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą, probacijos tarnybų pareigūnai gali vykdyti probuojamųjų priežiūrą tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, o nuteistajam T. U. negyvenant Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant čia grįžti, probacijos tarnybos pareigūnai neturės galimybių vykdyti nuteistojo priežiūrą, teismas sprendžia, jog 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendžio dalis dėl nuteistajam T. U. lygtinio laisvės atėmimo bausmės vykdymo su patikros laiku 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bendradarbiauti su probacijos stebėtoju ar su socialinės tarnybos atstovu, kurio pareigos susijusios su nuteistais asmenimis, negali būti pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikoje.

Latvijos Respublikos teisingumo ministerija taip pat pateikė prašymą pripažinti 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) sprendimo dalį, dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuteistajam T. U., vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kuria iš nuteistojo T. U. priteista 8510,00 Eur kompensacija nukentėjusiajam – Valstybinės miško tarnybos Žiemgalos miškininkystei, ir 989,57 Eur proceso išlaidų, už gynėjo dalyvavimą teismo procese ir įrodymo, automobilio priėmimą ir saugojimą. Prašymas pripažinti finansinę sankciją teisme priimtas kai nuteistojo T. U. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).

BPK 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas.

2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo, t. y. nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir pan.

Kaip minėta anksčiau nuteistasis T. U. buvo pripažintas kaltu dėl šaunamojo ginklo ir šaunamojo ginklo amunicijos (šaudmenų) pervežimo be atitinkamo leidimo ir neteisėtos medžioklės vykdymo, sukeliant esminį pakenkimą. Nurodytos nusikalstamos veikos, dėl kurių T. U. buvo nuteistas Latvijos Respublikoje, nepatenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų sąrašą, kuomet netikrinamas veikos dvigubas baudžiamumas, todėl teismas spręsdamas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo privalo patikrinti, ar T. U. Latvijos Respublikoje padarytos nusikalstamos veikos yra pripažįstamos nusikalstamomis veikomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK).

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. BK 272 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai.

Pagal Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktų T. U. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes matyti, jog T. U. Latvijos Respublikoje padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų dispozicijas, t. y. T. U. Latvijos Respublikoje padarytos nusikalstamos veikos ir Lietuvos Respublikoje yra laikytinos nusikalstamomis veikomis, užtraukiančiomis baudžiamąją atsakomybę.

Tiek Tarybos pagrindų sprendimo 7 straipsnyje, tiek ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją.

Tiek nuteistasis, tiek jo gynėja nesutiko dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, motyvuodami tuo, jog nuteistasis Lietuvoje negyvena ir nedirba, bei tuo, jog byla buvo išnagrinėta nuteistajam nedalyvaujant procese, jis nebuvo tinkamai informuotas apie baudžiamąjį procesą, jis nedalyvavo teismo posėdžiuose, jam apie juos nebuvo pranešta, jis negavo teismo nuosprendžių ir nežinojo, kad yra nuteistas.

BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytas atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindas – teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, tačiau sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą.

Reikalavimas aiškiai, be abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, nustatytas ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR ir stiprinančiu asmenų procesines teises bei skatinančiu tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime.

Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos išduoto liudijimo „h“ dalyje pažymėta, kad byla nebuvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka (liudijimo „h“ dalies 2 punkto a papunktis), pažymėta, kad T. U. asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime (liudijimo „h“ dalies 3 punkto b papunktis), po kurio ir buvo priimtas sprendimas dėl bausmės ir finansinės sankcijos paskyrimo. Tačiau liudijime nurodoma (liudijimo h dalies 3 punkto b.1 papunktis), kad asmuo buvo asmeniškai informuotas apie teismo procesus pagal išdavusios valstybės teisės aktus.

Nuteistasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma apie baudžiamąjį procesą Latvijos Respublikoje, ten jis prisipažino dėl visų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltintas, tačiau teigė negavęs jokio pranešimo apie teismo posėdį, nei teismo dokumentų, kuriais buvo nuteistas. Nurodė, kad pripažįsta paskirtas pinigines sankcijas. Žino už ką buvo nuteistas Latvijos Respublikoje. Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu teigė, jog nuteistajam nebuvo įteiktas nei vienas teismo šaukimas į posėdį, jis negavo jokių teismo siunčiamų šaukimų ar kitų procesinių dokumentų, negavo jo atžvilgiu priimto nuosprendžio. Taip pat nurodė, kad iš nuteistojo jai yra žinoma, kad Latvijoje dalyvavo advokatas, su kuriuo nuteistasis bendravo ikiteisminio tyrimo metu, kuris jį konsultavo vienokiais ar kitokiais teisiniais klausimais.

Teismas, nagrinėdamas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymus, papildomai kreipėsi į Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją dėl papildomos informacijos ir ją pagrindžiančių duomenų pateikimo, ar T. U. asmeniškai ir laiku buvo įteikti teismo šaukimai atvykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą Latvijos Respublikoje arba jis kitomis priemonėmis asmeniškai gavo informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme. Taip pat buvo prašoma pateikti duomenis, kokiu būdu T. U. buvo įteiktas 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) ir aukštesnių teismų sprendimai.

Iš gautų papildomų duomenų matyt, kad Bauskės rajono teisme baudžiamoji byla, kurioje Lietuvos Respublikos pilietis T. U. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 233 straipsnio antrą dalį, 112 straipsnio antrą dalį, 233 straipsnio antrą dalį, 112 straipsnio antrą dalį, gauta 2016 m. gruodžio 1 d. Byla 2016 m. gruodžio 7 d. paskirta nagrinėti 2017 m. kovo 29 d., šaukimas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųstas 2017 m. sausio 5 d. Kaltinamasis T. U. į teismo posėdį 2017 m. kovo 29 d. neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. 2017 m. kovo 29 d. bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. rugpjūčio 2 d., šaukimas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųstas 2017 m. liepos 11 d. T. U. į teismo posėdį 2017 m. rugpjūčio 2 d. neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. 2017 m. rugpjūčio 2 d. bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. lapkričio 9 d., šaukimas T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųstas 2017 m. spalio 17 d. T. U. į teismo posėdį 2017 m. lapkričio 9 d. neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Teismo posėdyje 2017 m. lapkričio 9 d. buvo nuspręsta bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, pakviečiant kaltinamajam T. U. gynėją. Bylos nagrinėjimas atidėtas 2017 m. gruodžio 11 d., šaukimas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųstas 2017 m. lapkričio 9 d., pranešant kaltinamajam, jog jam neatvykus, byla bus nagrinėjama jam nedalyvaujant. T. U. į teismo posėdį 2017 m. gruodžio 11d. neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant 2017 m. gruodžio 11 d., 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. liepos 2 d. Nagrinėjant bylą kaltinamojo interesus gynė prisiekusysis advokatas M. Bite. 2018 m. liepos 3 d. buvo paskelbta nutartis baudžiamojoje byloje, nutartis latvių kalba kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųsta 2018 m. liepos 13 d. Žemgalės rajono teismo nutartis rusų kalba kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųsta 2018 m. rugpjūčio 2 d. 2018 m. rugpjūčio 21 d. prokuroro apeliacinis protestas ir jo vertimas į rusų kalbą kaltinamajam T. U. buvo išsiųstas į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, pranešant kaltinamajam, jog baudžiamoji byla bus išsiųsta nagrinėti Žemgalės apygardos teismo Aizkrauklės teismo rūmams. 2018 m. rugpjūčio 27 d. Žemgalės apygardos teismas nusiuntė šaukimą kaltinamajam T. U. į jo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika dėl atvykimo į bylos nagrinėjimą 2019 m. sausio 7 d. Kaltinamasis T. U. į teismo posėdį 2019 m. sausio 7 d. neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. 2019 m. sausio 7 d. bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. balandžio 8 d., šaukimas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiųstas 2019 m. sausio 7 d. Kaltinamasis T. U. į teismo posėdį 2019 m. balandžio 8 d. neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Nagrinėjant bylą kaltinamojo interesus gynė prisiekusysis advokatas J. Rakevičs. 2019 m. sausio 7 d. bylos nagrinėjimas atidėtas 2019 m. balandžio 8 d., šaukimas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – M(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika, išsiųstas 2019 m. sausio 7 d. 2019 m. balandžio 8 d. Žemgalės apygardos teismas paskelbė nutartį. Žemgalės apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis, jos vertimas į rusų kalbą ir Žemgalės teismo apygardos prokuratūros prokuroro kasacinis protestas, jo vertimas į rusų kalbą kaltinamajam T. U. išsiųstas į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, 2019 m. gegužės 7 d. 2019 m. birželio 10 d. Latvijos Respublikos Aukščiausiasis teismas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiuntė pranešimą ir jo vertimą į rusų kalbą dėl sprendimo pradėti kasacinę bylą. 2019 m. birželio 27 d. Latvijos Respublikos Aukščiausiasis teismas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiuntė nutarties nuorašą ir jo vertimą į rusų kalbą dėl sprendimo pradėti kasacinę bylą ir bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Latvijos Respublikos Senato 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi palikta nepakeista Žemgalės apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis. 2020 m. gegužės 13 d. Latvijos Respublikos Aukščiausiasis teismas kaltinamajam T. U. į jo nurodytą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, išsiuntė Latvijos Respublikos Senato 2020 m. gegužės 12 d. nutartį ir jos vertimą į rusų kalbą (b. l. 111-117).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog T. U. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą Latvijos Respublikoje, tą nuteistasis patvirtino ir teismo posėdžio metu; T. U. laikinai buvo sulaikytas Latvijoje nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 17 d. Nuteistasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinoma, dėl ko yra nuteistas, kokia materialinė žala iš jo priteista. Papildomai gauta informacija taip pat patvirtina, jog Latvijos Respublikos trijų instancijų teismai siuntė nuteistajam T. U. šaukimus atvykti į teismo posėdžius Latvijos Respublikoje, jam taip pat buvo siunčiami ir teismų priimti procesiniai dokumentai, prokurorų skundai, pranešimai apie bylos nagrinėjimą. Iš Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktos papildomos informacijos matyti, kad teismo procesas, kurio metu T. U. buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo tęsėsi trejus su puse metų, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. Visą minimą laikotarpį nuteistajam T. U., jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami šaukimai ir procesiniai dokumentai. Nors nuteistasis teigia, kad jis nei vieno dokumento iš Latvijos Respublikos teismo nėra gavęs, teismas šiuos nuteistojo teiginius laiko visiškai nepagrįstais. Kaip minėta anksčiau, T. U. nuo 1990 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo nuolat deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; nuo 2001 m. lapkričio 21 d. jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 11 d. buvo deklaravęs išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. liepos 19 d. vėl deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje (b. l. 86); VSDFV duomenys patvirtina, kad T. U. laikotarpiais nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. liepos 13 d., nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2018 m. sausio 29 d., nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. kovo 4 d. nuolat dirbo Lietuvos Respublikoje įvairiose uždarosiose akcinėse bendrovėse (b. l. 125-127); nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 85). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodytu adresu iki šiol gyvena T. U. sutuoktinė (b. l. 80-81).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis T. U. viso teisminio proceso Latvijos Respublikoje metu su trumpa keturių mėnesių pertrauka buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), bei dirbo Lietuvoje uždarosiose akcinėse bendrovėse, taigi visą tą laiką faktiškai buvo Lietuvoje. Nuteistajam teismo šaukimai ir kiti dokumentai buvo siunčiami jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, be to, kaip patvirtino ir pats nuteistasis bei jo gynėja, T. U. bendravo su Latvijoje jį ginančiu advokatu, buvo konsultuojamas dėl teisinių procesų. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad trejus su puse metų tuo pačiu adresu siųsti daugiau nei dešimt įvairių teismo dokumentų nepasiekė nuteistojo T. U..

Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad T. U. buvo žinoma apie teismo procesą Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos teismai pagal savo teisę tinkamai informavo T. U. apie vykstantį teisminį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, į kurį nuteistasis vengė atvykti, todėl sprendžia, jog nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Todėl 2018 m. liepos 3 d. Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendžio dalis, kuria iš T. U. priteista 8510,00 Eur kompensacija nukentėjusiajam – Valstybinės miško tarnybos Žiemgalos miškininkystei, ir 989,57 Eur proceso išlaidų, už gynėjo dalyvavimą teismo procese ir įrodymo, automobilio priėmimą ir saugojimą, pripažintina ir vykdytina Lietuvos Respublikoje.

Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad nuteistasis T. U. ne tik vengė dalyvauti teismo procese nagrinėjant baudžiamąją bylą Latvijos Respublikoje, tačiau bet kokiais būdais siekia išvengti ir jam paskirtos bausmės bei piniginės sankcijos vykdymo pagal įsiteisėjusį Latvijos Respublikos teismo nuosprendį. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis savo gyvenamą vietą užsienio valstybėje deklaravo jau po šios bylos pradėjimo teisme, taip pat paties nuteistojo nenuoseklius parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio b) punkto ii) ir iii) papunkčius, sąvoka „finansinė bauda“ apima sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis, ir teismas vykdo jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją, ir sprendimu priteistą pinigų sumą už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas.

Remiantis BPK 365² straipsniu, pripažinta piniginė sankcija vykdoma pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su šiame straipsnyje numatytais ypatumais. BPK 365² straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad piniginė sankcija ar jos dalys, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti sumokėtos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo arba nukentėjusiojo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Prireikus teismas nutartimi nustato, į kokių institucijų ar asmenų sąskaitas turi būti sumokėtos atitinkamos piniginės sankcijos dalys.

Latvijos kompetentinga institucija, teikdama prašymą pripažinti pinigines sankcijas ir jas vykdyti Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog padaryta turtinė 8510,00 Eur žala ir 989,57 Eur proceso išlaidos turi būti sumokėtos į Latvijos Respublikos Valstybinę kasą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), BIC kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 13 straipsnyje nurodyta, kad dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip. Lietuva su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis nėra sudariusi Pamatinio sprendimo 13 straipsnyje minimų susitarimų, pagal kuriuos dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitektų ne Lietuvai, o kitai valstybei. Taigi, piniginė sankcija ar jos dalys, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti sumokėtos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo arba nukentėjusiojo ar trečiųjų asmenų sąskaitas.

Atsižvelgiant į pamatiniame sprendime nurodytas nuostatas, Latvijos kompetentingos institucijos prašymo dalis dėl piniginės sankcijos – 989,57 Eur proceso išlaidų mokėjimo į Latvijos Valstybinę kasą atmestina.

T. U. paskirta piniginė sankcija – 8510,00 Eur turtinė žala, turi būti sumokėta į Latvijos Respublikos Valstybinę kasą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), BIC kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

T. U. paskirta piniginė sankcija – 989,57 Eur proceso išlaidų, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

T. U. nustatytinas keturių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti pripažintą finansinę sankciją – 8510,00 Eur padarytą žalą ir 989,57 Eur proceso išlaidas, nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie įsiteisėjusią nutartį ne vėliau kaip per penkias darbo dienas tiesiogiai informuotina kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 17², 362, 364, 365¹, 365², 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/947/TVR, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR,

nutaria:

Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymus tenkinti iš dalies.

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje 2018 m. liepos 3 d. Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendžio, baudžiamojoje byloje Nr. 11120018316 dalį, kuriuo T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), už nusikalstamų veikų, numatytų Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalyje ir 112 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirta laisvės atėmimo bausmė 1(vieneriems) metams, lygtinai su patikros laiku 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bendradarbiauti su probacijos stebėtoju ar su socialinės tarnybos atstovu, kurio pareigos susijusios su nuteistais asmenimis.

Pripažinti ir vykdyti 2018 m. liepos 3 d. Latvijos Respublikos Žiemgalos rajono teismo (Bauskė) nuosprendžio, baudžiamojoje byloje Nr. 11120018316 dalį, kuria T. U., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskirta piniginė sankcija – 8510,00 Eur (aštuoni tūkstančiai penki šimtai dešimt eurų) žalos atlyginimo ir 989,57 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 57 ct) proceso išlaidų.

Nustatyti T. U. 4 (keturių) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti pripažintas pinigines sankcijas ir pateikti teismu tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Išaiškinti T. U., kad paskirta piniginė sankcija – 8510,00 Eur turtinė žala, turi būti sumokėta į Latvijos Respublikos Valstybinę kasą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), BIC kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti T. U., kad paskirta piniginė sankcija – 989,57 Eur proceso išlaidų, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pristatyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų raštinei (Medžiotojų g. 2A, Joniškis).

Išaiškinti, kad savanoriškai nesumokėjus piniginės sankcijos per nurodytą laiką, nutartis bus vykdoma priverstinai.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti T. U. gynėjai ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie priimtus sprendimus informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją (Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją).

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė