- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- 1A-766-238/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- Ž. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Arūno Paštuolio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 1 metus 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, toksikomanijos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad sumažinta bausmė yra 1 (vieni) metai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, toksikomanijos, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausme (160 valandų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti visuomenės labui po 40 valandų per mėnesį), dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, gydytis nuo narkomanijos, toksikomanijos, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d., apie 14 val., veikdamas kartu su L. B., kuris Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį už šio nusikaltimo padarymą, taip pat bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, nuo renovuojamo Kauno suaugusių mokymo centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 3 vienetus apsauginių atramų, bendros 87,12 Eur vertės, 4 vienetus turėklų „3.07“, bendros 53,24 Eur vertės, 2 vienetus turėklų „2.07“, bendros 24,20 Eur vertės, 4 vienetus plieninių paklotų 3.07x 0.32 U, bendros 217,80 Eur vertės, 2 vienetus plieninių paklotų 2.07x 0.32 U, bendros 217,80 Eur vertės, juos visi ardydami, taip pasikėsino pagrobti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 469,48 Eur vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti darantys nusikalstamą veiką liudytojų ir sulaikyti policijos pareigūnų.
2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Rita Mikalauskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį pakeisti – už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą Ž. V. paskirti 45 parų areštą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Taip pat prašo paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiškai jas sudedant.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas vieną švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, numatyto BK 41 straipsnyje. Įvertinus Ž. V. asmenybę, t. y. tai, jog anksčiau jis yra ne kartą teistas, teistumui neišnykus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką (recidyvistas). Pažymi, jog tyčinių nusikaltimų darymas dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, matyti, kad Ž. V. savo veiksmų nevertina kritiškai, pažeidęs įstatymus nedaro išvadų, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą neatlikęs. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės, kurioms esant darytina išvada, kad Ž. V. skirtina bausmė – areštas, kurios dydis būtų artimas vidurkiui.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė Jurgita Patalavičienė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Gynėja Regina Majauskienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės rūšies klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
9. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Nustatyta, kad Ž. V. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, t. y. nusikaltimo nebaigė, dėl nusikalstamų veiksmų sunkių pasekmių nėra, žala nepadaryta, civilinis ieškinys nepareikštas, pasikėsinto pagrobti turto vertė nėra didelė, be to, iš bylos duomenų ir iš paties nuteistojo paaiškinimų matyti, kad anksčiau nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, šiuo metu yra gydomas pagal pakaitinę metadono programą, pats labai nori ir stengiasi atsikratyti šios priklausomybės, o vartoti skiriamus vaistus turi nuvykti kiekvieną dieną. Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, Ž. V. pakanka skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau savo rūšimi vidutinio griežtumo BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę (griežtesnę, nei viešieji darbai ar bauda, tačiau švelnesnę, nei areštas ar laisvės atėmimas) – laisvės apribojimą.
11. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Ž. V. paskirta bausmė, kadangi jis prisipažino esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
12. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Mikalauskienės apeliacinį skundą atmesti.