- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- eA-721-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03368-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenė, Lietuvos
- Pareiškėjas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenės Dr.Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje – Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. MS-1234(1.13) įformintą sprendimą atsisakyti atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos kariuomenę (toliau – ir atsakovas) atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2002 m. liepos 17 d. yra priimtas į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jam reguliariai atliekami sveikatos patikrinimai Karinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – ir KMEK, Komisija), kuri yra Tarnybos organas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. birželio mėnesį buvo atliekama karo medicininė ekspertizė jo sveikatos tinkamumui tarnybai patikrinti. Atlikus šią patikrą KMEK 2020 m. birželio 12 d. priėmė ekspertinį nutarimą (toliau – ir KMEK ekspertinis nutarimas), kurio pagrindu išduota 2020 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 118a/2020, kad pareiškėjo sveikatos grupė yra Z, pareiškėjui nėra visiškai išsivystęs (duomenys neskelbtini), todėl jis nėra tinkamas tarnybai.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad byloje nekelia ginčo, jog jam nėra visiškai išsivystęs (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas mano, jog KMEK nepagrįstai ir nemotyvuotai šią paaiškėjusią aplinkybę kvalifikavo kaip atitinkančią Krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 94.1 punktą. Pareiškėjas teigė, kad po KMEK ekspertizės atlikimo jis šeimos gydytojo siuntimu buvo siunčiamas nefrologo konsultacijai. Atlikusi konsultaciją VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) gydytoja nefrologė 2020 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išraše konstatavo, kad pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“, medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pasak pareiškėjo, šis medicininis dokumentas patvirtina, kad jis turi abu (duomenys neskelbtini), tiesiog (duomenys neskelbtini) yra nevisiškai išsivystęs, kas pasireiškia tiesiog mažesniu nei įprastai organo dydžiu ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, KMEK išvada, kad pas jį nėra vieno (duomenys neskelbtini), yra klaidinga.
4. Pareiškėjas nurodė, kad, sužinojęs apie KMEK ekspertinį nutarimą pripažinti jį netinkamu tarnybai Kriterijų 94.1 punkto pagrindu bei turėdamas priešingas išvadas pagal Santaros klinikų 2020 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išrašą, jis 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu pateikė Tarnybai minėtą Santaros klinikų išrašą ir prašė atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę. Tačiau Tarnyba ginčijamu 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.MS-1234-(1.13), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 532 redakcija) patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 42 punktu, numatančiu, jog Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą, atsisakė skirti pakartotinę pareiškėjo medicinos ekspertizę.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamu atveju buvo visos reikiamos sąlygos, kurioms esant KMEK privalėjo inicijuoti pakartotinę pareiškėjo medicininę ekspertizę Nuostatų 42 punkto pagrindu: Santaros klinikų 2020 m. liepos 15 d. medicinos dokumento išraše pateiktas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) funkcijos įvertinimas buvo atliktas po to, kai buvo atlikta pareiškėjo medicinos ekspertizė, ši informacija laikytina informacija iš sveikatos priežiūros įstaigų ir ši informacija laikytina galinti turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktai nesuteikia KMEK diskrecijos teisės savo nuožiūra taikyti Nuostatų 42 punkto. Esant numatytoms sąlygoms KMEK turi ne teisę, o pareigą, atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę ir priimti naują ekspertinį nutarimą. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 42 punkto taikymui pakankama, kad pati informacija hipotetiškai galėtų turėti įtakos kario tinkamumui tarnybai, o konkretus šios informacijos įvertinimas ir konkrečios jos įtakos kario tinkamumui nustatymas yra būtent KMEK užduotis. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atveju skundžiamame Sprendime Tarnyba iš esmės jau atliko pateiktos informacijos įvertinimą ir padarė išvadą, jog įvertinus pateiktą informaciją KMEK sprendimas liks nepakitęs ir pakartotinė medicinos ekspertizė nebus inicijuojama, todėl tokiu būdu Tarnyba, neatlikdama medicininės ekspertizės Nuostatų nustatyta tvarka, priėmė sprendimą dėl šios informacijos reikšmės ir taip pažeidė Nuostatuose nustatytą kario sveikatos būklės vertinimo tvarką.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, kad toks nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės, kad nebuvo atliktas tinkamas, objektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta dviejų Santaros klinikų specialistų, o dokumentų, paneigiančių (duomenys neskelbtini) diagnozę, pareiškėjas iki pat KMEK pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 11 d., nepateikė. Atsakovas mano, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas KMEK 2020 m. birželio 12 d. ekspertinis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas visapusiškai ir tinkamai vertinant pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjo sveikatos tikrinimo eiga KMEK buvo vykdoma griežtai laikantis Nuostatų, priimtas ekspertinis nutarimas atitinka Kriterijus.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad po KMEK ekspertinio nutarimo KMEK iš pareiškėjo gavo el. laišką su Santaros klinikų gydytojos nefrologės 2020 m. liepos 15 d. konsultacijos išrašu, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Dokumente nepateikta jokių naujai atliktų tyrimų išvadų, pagal kurias KMEK būtų galima paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozę. Konsultacijos apraše pateiktas tas pats 2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašas, kuriame, priešingai nei ankstesniame gydytojos apraše, jau nebepateiktas faktas, kad galimai (duomenys neskelbtini) yra nefunkcionuojantis, kas buvo pateikta ankščiau pristatytuose tos pačios gydytojos nefrologės ir Santaros klinikos gydytojo urologo konsultacijos aprašuose, vertinant tą patį kompiuterinės tomografijos tyrimą. Atsakovas neatmetė prielaidos, kad pareiškėjas jau 2020 m. birželio 11 d. žinodamas, jog yra pripažintas netinkamu tarnybai, savarankiškai papildomai kreipėsi į Santaros klinikas konsultacijai pas nefrologą, galimai turėdamas tikslą koreguoti ankščiau atliktų konsultacijų duomenis savo naudai.
9. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad naujos informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę, kuri galėtų turėti įtakos tinkamumo tarnybai pasikeitimui, nebuvo gauta nei po KMEK ekspertinio nutarimo, nei iki skundo pateikimo teismui, todėl iki šiol negalėjo (ir negali) atsirasti teisinis pagrindas pakartotinai vertinti pareiškėjo sveikatos būklę.
Atsiliepimas
10. Atsakovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo pateiktame VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos nefrologės M. G. 2020 m. liepos 15 d. konsultacijos išraše klinikinė diagnozė (duomenys neskelbtini) pakeista į diagnozę (duomenys neskelbtini). Atsakovo tvirtinimu, tokie gydytojos nefrologės M. G. veiksmai yra nepagrįsti. Atsakovas mano, kad gydytoja nefrologė 2020 m. liepos 15 d. konsultacijos apraše, galimai tikslingai siekiant koreguoti pareiškėjo naudai esamas medicinines išvadas, pateikė 2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašą, kuriuo remiantis ankščiau pati nustatė klinikinę diagnozę (duomenys neskelbtini). Tačiau, priešingai nei ankstesniame gydytojos nefrologės M. G. bei gydytojo urologo A. Č. konsultacijų išraše, pateiktame tame pačiame 2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo apraše, nuslėptas faktas, kad galimai (duomenys neskelbtini) yra nefunkcionuojantis, kas buvo pateikta ankščiau pristatytuose tos pačios gydytojos nefrologės ir gydytojo urologo konsultacijos aprašuose, vertinant tą patį 2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašą. Atsakovo nuomone, gydytoja nefrologė, galimai tikslingai nuslėpdama 2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašo dalį, kurioje įvardinta, kad galimai (duomenys neskelbtini) yra nefunkcionuojantis, nepagrįstai pakeitė klinikinę diagnozę (duomenys neskelbtini) į klinikinę diagnozę (duomenys neskelbtini). Tokia konsultacija ir jos aprašyme pateikti duomenys bei išvados prieštarauja medicininio ištyrimo ir diagnozės nustatymo principams bei algoritmams.
11. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2291-484/2021 pareiškėjo skundą dėl 2020 m. birželio 12 d. KMEK ekspertiniu nutarimu užfiksuoto pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimo atmetė kaip nepagrįstą.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą patenkino – panaikino Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.MS-1234(1.13) įformintą sprendimą atsisakyti atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę ir įpareigojo Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas jau po KMEK ekspertinio nutarimo priėmimo, t. y. po atliktos medicininės ekspertizės, kurios metu jis buvo pripažintas netinkamu tarnybai dėl pagal Kriterijų 3 skiltį nustatytą Z sveikatos grupę, pateikė Santaros klinikų gydytojos nefrologės išrašą, kuriame nurodyta kita diagnozė (išraše teigiama, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini).
14. Teismas akcentavo, kad atsakovo argumentai, jog pirminė medicininė ekspertizė buvo atlikta tinkamai, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes šios bylos ginčo dalykas yra atsisakymas atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę, nepaisant to, kad pareiškėjas buvo pateikęs papildomus duomenis (Santaros klinikų išrašą, kuriame nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)).
15. Teismas, įvertinęs Nuostatų 42 punkte įtvirtintą imperatyvią prievolę inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, kai gaunama duomenų, kurie gali turėti įtakos asmens tinkamumo tarnybai nustatymui, sprendė, jog pagal aptariamą nuostatą pakartotinė medicinos ekspertizė galėtų būti nepradedama tik tuo atveju, kai pateikiami duomenys yra aiškiai nesusiję su asmens tinkamumu tarnybai. Tačiau net ir tuo atveju, toks atsisakymas turėtų būti tinkamai, detaliai bei aiškiai motyvuotas.
16. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą Santaros klinikų medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), taip pat išraše nurodytas išvadas, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) mažesnis, tačiau (duomenys neskelbtini) funkcija yra gera, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo vertinti, jog pareiškėjo pateikta informacija (susijusi su jo sveikatos būklė) neturi įtakos nustatant jo tinkamumą tarnybai. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime atsakovas nepateikė iš esmės jokių motyvų, kodėl nevertino šios informacijos kaip reikšmingos ar turinčios įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai, kad gydytoja nefrologė, galimai tikslingai nuslėpdama medicininius dokumentus (2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašo dalį), nepagrįstai pakeitė klinikinę diagnožę (duomenys neskelbtini) į klinikinę diagnozę (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nepanaikina medicininiame dokumente nurodytos diagnozės. Priešingai, teismo nuomone, pakartotinės ekspertizės metu ši nauja informacija apie pareiškėjui nustatytą diagnozę (kuri, pasak atsakovo, galimai yra gydytojos nustatyta neteisėtai) turi būti ištirta ir įvertinta.
17. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sprendime yra cituojamas Nuostatų 42 punktas, tačiau nepaaiškinta, kodėl jis šiuo atveju netaikomas. Teismo nuomone, atsakovo argumentas, kad pateikti duomenys buvo pateikti jau pasibaigus medicinos ekspertizei, negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes minėtame Nuostatų 42 punkte aiškiai reglamentuota, kad pakartotinė ekspertizė atliekama gavus informaciją, tačiau nenurodyta, iki kada ji turi būti pateikiama. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas, kuriame buvo atsisakyti inicijuoti pakartotinę pareiškėjo medicinos ekspertizę, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
18. Teismas, panaikinęs pareiškėjo skundžiamą Tarnybos Sprendimą, taip pat tenkino ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą, įpareigodamas Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę.
19. Teismas, tenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1–2 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 9 punktų nuostatomis, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
20. Atsakovas Lietuvos kariuomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba bylą nutraukti, arba pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Atsiliepimas
21. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pagal Nuostatų 42 punkte pateiktą reglamentavimą pakartotinė medicinos ekspertizė galėtų būti nepradedama tik tuo atveju, kai pateikiami duomenys yra aiškiai nesusiję su asmens tinkamumu tarnybai. Atsakovo teigimu, teismas klaidingai aiškino Nuostatų 42 punkto taikymą, nes Nuostatų 42 punkte aiškiai nurodyta, jog ne bet kokia informacija lemia pakartotinę ekspertizę, o tik tokia, kuri gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai papildomai po KMEK pateikti duomenys nors ir siejasi su jau ankščiau asmeniui nustatytu tinkamumu tarnybai, tačiau jeigu savo turiniu niekaip nedaro įtakos ankstesnio ekspertinio nutarimo revizavimo poreikio, tai pakartotinė ekspertizė neskiriama. Atsakovo teigimu, vadovaujantis teismo suformuluotu vertinimu, atsirastų piktnaudžiavimo asmenims galimybė po KMEK teikti bet kokio turinio medicininius vertinimus, kurie turi sąsajų su ankščiau priimtu KMEK ekspertiniu nutarimu dėl tinkamumo tarnybai, tačiau tokiu būdu būtų visiškai suspenduotas KMEK darbas, nes pagal teismo vertinimą būtų būtina tokias atvejais skirti pakartotinę ekspertizę.
22. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčijamas Sprendimas nėra detaliai ir aiškiai motyvuotas. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba priimtą Sprendimą aiškiai pagrindė teisės aktais, nurodė apskundimo objektą (KMEK ekspertinis nutarimas), pateikė esminį motyvą, kad įvertinus pateiktus papildomus medicininius dokumentus, Komisijos sprendimas liks nepakitęs. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba neturėjo teisės Sprendime pateikti su pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu susijusių duomenų, nes tokiems duomenims taikomi viešinimo apribojimai.
23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. MS-1234(1.13) įformintas sprendimas yra tik tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris gali daryti įtaką profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimui Lietuvos Respublikos karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Karo tarnybos įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kai pareiškėjo atžvilgiu lieka galioti iki rašto surašymo 2020 m. birželio 12 d. suformuota KMEK ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 118a/2020, kuria pareiškėjas pripažintinas netinkamu profesinei karo tarnybai. Tačiau šio rašto pagrindu sutarties nutraukimas nėra privalomas, galutinio sprendimo dėl sutarties nutraukimo priėmimas yra Karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų (krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotų kariuomenės vadų bei kitų vadų ar pareigūnų) diskrecijoje. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, jog kreipimosi į teismą dieną yra priimtas galutinis sprendimas dėl profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo, Lietuvos kariuomenė nėra priėmusi jokio tarnybos sutarties nutraukimą įforminančio sprendimo, atsakovas mano, kad ginčijamas Sprendimas, kuris nėra privalomo pobūdžio, pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio Sprendimo panaikinimo, todėl turėtų būti išspręstas pareiškėjo skundo atsisakymo nagrinėti klausimas.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 42 punkto prasme informacija, galinčia turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai, laikytina tokia informacija, kuri gali pakeisti KMEK ekspertiniame nutarime padarytas išvadas dėl asmens tinkamumo tarnybai. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokios informacijos, jog jis bent kokiu nors objektyviu būdu būtų patikrinęs pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus. Priešingai, atsakovas šios informacijos nutarė tiesiog netikrinti, būdamas užtikrintas savo atliktos karinės medicinos ekspertizės išvadomis ir net nesvarstydamas tikimybės, kad galimai priėmė nepagrįstą ekspertinį nutarimą. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad šios atsakovui kilusios abejonės kaip tik ir turėjo sudaryti pagrindą šią informaciją patikrinti atliekant pakartotinę medicinos ekspertizę. Tai būtų leidę atsakyti į atsakovui kilusias abejones.
26. Pareiškėjas dėl atsakovo argumentų, kad šioje byloje skundžiamas Sprendimas negali būti savarankišku ginčo objektu, pažymi, jog atsakovas šiais argumentais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, kuris bylą nagrinėjo iš esmės, dėl šių argumentų pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti ir teikti įrodymus. Pareiškėjas mano, kad šių argumentų nagrinėjimas pažeistų ribotos apeliacijos principą ir atimtų iš šalių galimybę teismo vertinimą šioje dalyje skųsti apeliacine tvarka.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas atsisakyti inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę nesukelia pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Pareiškėjas pažymi, kad pripažinimas netinkamu tarnybai pats savaime sukuria jam neigiamus padarinius. Pareiškėją pripažinus netinkamu tarnybai, jis nebėra ir nebegali būti siunčiamas į tarptautines misijas, nors iki tol tai buvo įprasta jo tarnybos dalis, kuri sudarė galimybę atitinkamai gauti ir didesnį atlygį už tarnybą. Su nustatyta Z sveikatos grupe pareiškėjas nebegali pretenduoti ir užimti pareigų užsienio atstovybėse, negali siekti aukštesnio karinio laipsnio, negali kelti kovinės kvalifikacijos (nes negali būti siunčiamas į specialius kovinius kursus) ir todėl negali gauti aukštesnei kvalifikacijai taikomo apmokėjimo už tarnybą. Pareiškėjo galimybė toliau daryti karjerą karinėje tarnyboje yra visiškai sustabdyta, šiuo metu pareiškėjo užimamos pareigos yra galimos užimti tik D sveikatos grupę turinčiam kariui, todėl tokia situacija ilgai nesitęs ir pareiškėjas bus atleistas iš tarnybos. Pareiškėjo teigimu, bet kokie sprendimai ir veiksmai, kuriais gali būti pakeičiamas jo tinkamumas tarnybai, laikytini sukeliančiais jam teisines pasekmes. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas iš esmės užkirto kelią Nuostatų 42 punkte numatytai procedūrai įvykdyti, todėl skundžiamas Sprendimas nėra tarpinis ir yra sukeliantis pareiškėjui teisinius padarinius bei galintis būti savarankišku ginčo objektu administracinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. MS-1234(1.13) įforminto sprendimo atsisakyti atlikti pakartotinę pareiškėjo A. K. karinę medicinos ekspertizę pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamą Tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. MS-1234(1.13) ir įpareigojo Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę, spręsdamas, kad pareiškėjui raštu pateiktas atsakymas, kuriuo netenkintas jo prašymas atlikti pakartotinę karinę medicinos ekspertizę, nebuvo pakankamai motyvuotas, t. y. Tarnyba nepagrindė, kodėl pareiškėjo pateikta informacija neturėjo įtakos nustatant jo tinkamumą tarnybai Nuostatų 42 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo prasme.
30. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas netinkamai aiškino Nuostatų 42 punkte įtvirtintą pakartotinės medicininės ekspertizės skyrimo tvarką ir nepagrįstai ginčijamą Sprendimą vertino kaip nemotyvuotą. Atsakovas taip pat nurodo, kad Tarnybos Sprendimas negali būti savarankišku ginčo objektu, nes jis yra tik tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jis (Sprendimas) gali tik turėti įtakos pareiškėjo atžvilgiu priimamam sprendimui dėl profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo, nesant nuginčytam KMEK ekspertiniam nutarimui, kuriuo pareiškėjas pripažintinas netinkamu profesinei karo tarnybai.
31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sveikatos būklė dėl tinkamumo tęsti profesinę karo tarnybą KMEK buvo įvertinta 2020 m. birželio 11 d. ir KMEK 2020 m. birželio 12 d. priėmė ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu išduota 2020 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 118a/2020, kad pareiškėjo sveikatos grupė yra Z, pareiškėjui nėra visiškai išsivystęs (duomenys neskelbtini), todėl jis nėra tinkamas tarnybai. Pareiškėjas po KMEK ekspertinio nutarimo priėmimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į KMEK, pateikdamas Santaros klinikų, kuriose buvo vertinama jo (duomenys neskelbtini) funkcija, išrašą. Pareiškėjas nurodė, kad jo (duomenys neskelbtini) sutrikimas turėjo būti kvalifikuotas ne pagal Nuostatų 94.1 punktą, o pagal Nuostatų 94.2 ar 94.3 punktus, o tai sudarytų pagrindą pareiškėją pripažinti tinkamu tarnybai. Prie laiško pareiškėjas pridėjo Santaros klinikų medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame gydytoja nefrologė nustatė diagnozę – (duomenys neskelbtini), nustatymo data 2020 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini). Lėtinė (duomenys neskelbtini). Šio išrašo 3.4 papunktyje „Taikytas gydymas“ nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini)“ Tarnyba 2020 m. rugsėjo 7 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pateikti diagnostiniai tyrimai ir gydytojo konsultacija atlikti jau pasibaigus medicinos ekspertizei. Tarnyba pažymėjo, kad, kai karinė medicinos ekspertizės komisija gauna papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę ir ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai, vadovaudamasi Nuostatu 42 punktu, inicijuoja pakartotinę medicinos ekspertizę. Tarnyba informavo pareiškėją, kad įvertinus pateiktus papildomus medicininius dokumentus Komisijos sprendimas liks nepakitęs, todėl pakartotinė medicinos ekspertizė nebus inicijuojama.
33. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (redakcija nuo 2016 m. balandžio 22 d.) 42 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą.
34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Nuostatų 42 punkto taikymo, pažymi, kad iš Nuostatų 42 punkto dispozicijos matyti, jog pakartotinės medicinos ekspertizės skyrimas yra siejamas su papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę gavimu iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų, esant sąlygai, kad ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai. Taigi sprendimas dėl pakartotinės medicinos ekspertizės inicijavimo ar neinicijavimo turi būti priimamas pirmiausia įvertinus gautos papildomos informacijos įtaką/reikšmę nustatant (keičiant jau nustatytą) asmens tinkamumą tarnybai.
35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas iš esmės tinkamai aiškino Nuostatų 42 punkto taikymą, vertindami, jog pakartotinės medicinos ekspertizės skyrimas yra susijęs su naujai gautais duomenimis ir tų duomenų įvertinimu, siekiant nustatyti, ar jie turi įtakos vertinant asmens tinkamumą tarnybai. Nagrinėjamu atveju Tarnyba skundžiamame Sprendime nurodė, kad įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus medicininius dokumentus ir nusprendė, jog Komisijos sprendimas liks nepakitęs, todėl pakartotinė medicinos ekspertizė neinicijuojama.
36. Teisėjų kolegija, vertindama Tarnybos priimtą ginčijamą Sprendimą, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas negali būti savarankišku ginčo objektu, nes jis, atsakovo teigimu, yra tik tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Dėl šių atsakovo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas Sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) ir ABTĮ požiūriu yra individualus administracinis aktas, nes juo sprendžiamas individualus klausimas, skirtas konkrečiam asmeniui (pareiškėjui), Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir juo yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto (pareiškėjo) atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. šiuo atveju Tarnyba atsisakė atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, todėl pareiškėjui nesuteikta teisė į pakartotinį jo tinkamumo tarnybai įvertinimą naujų medicininių duomenų pagrindu. Tarybos Sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-13171 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka ginčui aktualios redakcijos 10 str. 5 d.) buvo numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
37. Teismų praktikoje akcentuota, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022; kt.).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ginčijamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos priimtas Sprendimas nėra detaliai ir aiškiai motyvuotas. Šiuo atveju ginčijamas Sprendimas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (ginčui aktualios redakcijos 10 str. 5 d.) normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nurodytas teisinis pagrindas (Nuostatų 42 p.) nėra susietas su faktinėmis aplinkybėmis, nenurodyti motyvai, kodėl, įvertinus pareiškėjo pateiktus papildomus medicininius dokumentus, Komisijos sprendimas liks nepakitęs. Teisinio vertinimo nekeičia atsakovo teiginiai, jog Tarnyba neturėjo teisės Sprendime pateikti su pareiškėjo sveikatos būklės vertinimu susijusių duomenų dėl tokiems duomenims taikomų viešinimo apribojimų. Šiuo aspektu primintina, kad Tarnybos priimtas Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriuo sprendžiamas individualus klausimas ir jis yra skirtas konkrečiam asmeniui – pareiškėjui, o ne neapibrėžtam subjektų ratui, todėl pareiškėjas, pats teikdamas Tarnybai medicininius dokumentus, turi teisę gauti iš Tarnybos šių dokumentų tinkamą faktinį ir teisinį įvertinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju Sprendimo pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, ribojantys ne tik pareiškėjo teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Tarnybos priimtą Sprendimą, todėl pagrįstai ir teisėtai jį panaikino.
39. ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta, jog skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi panaikinus ginčijamą Sprendimą, Tarnyba privalės pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymą dėl pakartotinės medicinos ekspertizės skyrimo išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Tarnybos Sprendimo panaikinimo, nepagrįstai tenkino jo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę, nes tokio reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymo tenkinimą. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę, keistina, įpareigojant Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymą dėl pakartotinės medicinos ekspertizės skyrimo.
40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę, keistina, kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. MS-1234(1.13) įformintą sprendimą atsisakyti atlikti pakartotinę pareiškėjo A. K. karinę medicinos ekspertizę.
Įpareigoti Lietuvos Kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymą dėl pakartotinės medicinos ekspertizės skyrimo.
Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Lietuvos kariuomenės 623 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“.
Nutartis neskundžiama.