- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-660-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08767-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- ASS „BTA Insurance Company“
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- A. B., N. Z.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ASS „BTA Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui ASS „BTA Insurance Company“, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys byloje – A. B. ir N. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 41 614,00 Lt (12 052,25 Eur) draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. apie 22.00 val. trečiojo asmens A. B. bei trečiojo asmens N. Z. vairuojami automobiliai pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos ieškovei bei trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės. Vairuotojai policijos nekvietė, eismo įvykio deklaraciją užpildė savarankiškai. Trečiasis asmuo N. Z. pripažino bei patvirtino, kad jis yra atsakingas už eismo įvykio sukėlimą bei jo metu ieškovei padarytą žalą, nes nesuteikė pirmenybės važiuojančio pagrindiniu keliu trečiojo asmens A. B. vairuojamam automobiliui. N. Z. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo privalomuoju draudimu. Pagal 2014 m. liepos 25 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 14-507-20 automobilio atkūrimo (remonto) kaštai yra 41 614,00 Lt. Ieškovė pateikė atsakovui prašymą atlyginti trečiojo asmens sukelto eismo įvykio padarytą žalą, tačiau atsakovas 2014 m. liepos 24 d. raštu pranešė, kad yra vykdomas eismo įvykio aplinkybių tyrimas, nustatinėjamas įvykio faktas bei priežastinis ryšys. 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovas informavo ieškovę, kad remiantis UAB „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2014-43 draudikas neturi pagrindo mokėti ieškovei draudimo išmokos. Atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmokos. Įstatymas nenumato nukentėjusiojo asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Atsakovas specialisto išvadą interpretavo nesąžiningai, nes minėtoje išvadoje specialistas neneigia, kad automobiliai buvo susidūrę. Specialisto išvadoje buvo vertinti eismo įvykio dalyvių nurodyti transporto priemonių greičiai prieš susidūrimą ir transporto priemonių išsidėstymas po susidūrimo kaip juos vairuotojai subjektyviai suvokė kaip teisingą informaciją. Tačiau eismo įvykio dalyvių paaiškinimų netikslumai neturi būti vertinami kaip tyčinis jų nesąžiningumas, t. y. draudėjo ar transporto priemonės teisėto valdytojo siekis žalą padaryti tyčia arba nuslėpti įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais būdais siekti gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Specialistas, atlikdamas tyrimą, vadovavosi idealiosiomis aplinkybėmis, kaip turėtų važiuoti automobiliai įvykio sankryžoje, tačiau neanalizuoja kitų, ne mažiau svarbių aplinkybių, tokių kaip vairuotojų vairavimo įgūdžiai, kiekvienos sankryžos ypatumai ir kt. Ieškovė, pateikdama duomenis apie eismo įvykį, nesuklaidino atsakovo, pateikė tik tikrovę atitinkančius faktus, o netikslūs pirminiai paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių (susidūrimo mechanizmo), nenuginčijus paties transporto priemonių susidūrimo fakto, negali būti traktuojami kaip teisėtas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tirdamas ieškovės nurodytą eismo įvykį, atsakovas pasitelkė UAB „Impulsana“, kuri specializuojasi eismo įvykių ir transporto trasologijos tyrimų veikloje. Pagal pateiktą turimą informaciją UAB „Impulsana“ turėjo atsakyti į klausimus: ar eismo įvykyje dalyvavusių automobilių VW Passat ir BMW X5 sugadinimai tarpusavyje suderinami ir ar 2014 m. liepos 18 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai pagrįsti, t. y. ar eismo įvykio dalyvių paaiškinimai atitinka automobilių apgadinimus. Tyrimą vykdė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teismo ekspertų sąrašą įrašytas V. M., kuris specializuojasi eismo įvykių ir transporto trasologijos srityse. Specialistas yra prisiekęs ir įspėtas dėl melagingos išvados ir paaiškinimų davimo. Tyrimą atlikęs specialistas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pirminio kontaktinio susidūrimo metu automobilis VW nejudėjo arba judėjo ne didesniu nei 5 km/h greičiu, o BMW automobilis nebuvo veiksmingai stabdomas. Tokie tyrimo rezultatai patvirtina, kad 2014 m. liepos 18 d. deklaruoto eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės prieštarauja objektyviems duomenims. Eismo įvykio dalyviai pateikė klaidinančią informaciją. Atsakovas neteko galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu bei jo aplinkybėmis, todėl mokėti draudimo išmoką pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalį buvo atsisakyta pagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 12 052,17 Eur draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 12 052,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo 361,57 Eur žyminio mokesčio, 3,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 121,00 Eur išlaidų už liudytojo iškvietimą į teismą, iš viso – 485,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką buvimą privalo įrodyti draudikas (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis). Atsakovas neįrodė aplinkybės, kuria grindžia savo atsisakymą mokėti ieškovui draudimo išmoką. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog draudėjas nurodė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, neįrodyta ir paneigiama bylos medžiaga. Atsakovas nei atsakyme ieškovei, nei bylos nagrinėjimo metu neįvardijo faktų, kurie ieškovės buvo suklastoti. Draudimo sutartyje numatytas faktų klastojimas, neteisingų duomenų pateikimas turi būti tyčinis, draudėjas turi aiškiai suvokti ne tik tai, kad duomenis pateikia neteisingus, tačiau ir turėti neteisingų duomenų pateikimo tikslą – suklaidinti draudiką taip, jog šis išmokėtų draudėjui nepriklausančią draudimo išmoką. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad ieškovė ar eismo įvykio dalyviai būtų sąmoningai ir tyčia pateikę draudikui neteisingus duomenis apie eismo įvykį. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas ar kad transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti kitame eismo įvykyje. Atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl eismo įvykio klastojimo ir nepateikė teismui kitų įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai ar ieškovė būtų klastoję eismo įvykį. UAB „Impulsana“ 2014 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada nepaneigia ieškinyje nurodyto eismo įvykio buvimo, taip pat nepatvirtina, jog ieškovės automobilis BMW X5 negalėjo būti apgadintas ieškinyje nurodyto eismo įvykio metu, taip pat eismo įvykio dalyvių nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilių VW Passat ir BMW X5 sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai, taipogi saugos oro pagalvių, apsaugančių nuo frontalinio smūgio, suveikimas, bei automobilio VW sugadinimai kairiajame šone galėjo susidaryti, kai judėjęs apie 40 km/h greičiu automobilis BMW atsitrenkė į jam daugiau skersai kelio stovėjusio arba iki 5 km/h judėjusio automobilio VW kairį šoną, automobiliams esant tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota 1 pav. Atsakovo pateiktoje specialisto išvadoje, taip pat eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo trajektoriją, trasologinių duomenų, tikslių duomenų apie automobilių tarpusavio padėtis ir jų padėtis kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat detalių nuolaužų, stiklų šukių, automobilių ratų padangų stabdymo – slydimo pėdsakų, kurie apibūdintų galimas automobilių susidūrimo vietas kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu. Specialisto tyrimas yra atliekamas kompiuterinio modeliavimo pagrindu, todėl teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad tokios išvados yra tik tikėtinos, nes tokio modeliavimo tikslumas tiesiogiai priklauso nuo pradinių duomenų tikslumo. Atlikdamas tyrimą specialistas vadovavosi eismo įvykio dalyvių pateiktais duomenimis, kurie nėra išsamūs ir idealiai tikslūs. Todėl specialisto išvada, jog automobiliai po susidūrimo negalėjo sustoti taip, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai, negali būti kategoriška. Specialisto išvada nepatvirtina vienos iš atsakovo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindžia atsisakymą mokėti draudimo išmoką, t. y. kad eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nurodyti automobilių išsidėstymas ir tarpusavio padėtys po eismo įvykio negalimi. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog ieškovės transporto priemonė iki eismo įvykio atitiko techninius reikalavimus ir buvo tinkama eksploatuoti.
Specialisto išvadoje yra nurodyti tik automobilio VW Passat sugadinimai, kurie negalėjo atsirasti dėl automobilio tarpusavio kontakto, taip pat jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti saugos oro pagalvių, apsaugančių nuo šoninio smūgio iš kairės ir iš dešinės, suveikimo automobilyje BMW. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų apie automobilių judėjimo trajektoriją, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio BMW X5 kairės ir dešinės pusės oro pagalvės suveikė dėl kito eismo įvykio ar dėl ieškovės tyčinių veiksmų, taip pat į tai, jog minėti sugadinimai buvo konstatuoti paties draudiko iš karto po eismo įvykio apžiūrint automobilį, konstatavo, jog tokia specialisto išvada nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmoką. Ieškovės pateikta Transporto priemonės vertinimo ataskaita patvirtina, kad automobilio BMW X5 atstatymo į iki eismo įvykio buvusią būklę išlaidos sudaro 12 052,17 Eur. Todėl teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 12 052,17 Eur draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AAS „ATB Insurance Company“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
1) Teismas netinkamai aiškino Draudimo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktą draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos (ar atsisakyti ją išmokėti), neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Draudiminio įvykio faktas nėra preziumuojamas, o draudimo išmoka yra mokama tik tada, kai draudėjas įrodo aplinkybes, sudarančias prielaidas konstatuoti draudiminio įvykio faktą. Atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu, kadangi nebuvo tam pagrindo. Todėl eismo įvykio faktą, automobilių susidūrimo situaciją būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias tretieji asmenys buvo nurodę draudikui, paneigiant atsakovo specialisto išvadoje konstatuotus faktus, privalėjo įrodyti ieškovė. Atsakovas neturėjo pareigos pateikti įrodymus, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, įvardinti faktus, kurie ieškovės „buvo suklastoti“ ir kt., kaip teigiamame skundžiamame teismo sprendime. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovė kaip draudėja pateikė neteisingus duomenis apie įvykį. Šito atsakovas ir neturėjo įrodinėti. Būtent pagal tuos duomenis, kuriuos tretieji asmenys pateikė atsakovui, buvo užsakytas ir atliktas specialisto tyrimas, kuriame aiškiai konstatuota, jog automobiliams važiuojant jų vairuotojų nurodytais duomenimis, susidūrimo pasekmės būtų visiškai kitokios, negu jos buvo faktiškai po trečiųjų asmenų vairuotų automobilių susidūrimo. Dėl šios priežasties atsakovas eismo įvykio nepripažino draudiminiu.
2) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiųjų asmenų pateikti pirminiai duomenys apie įvykį nėra išsamūs ir tikslūs, kad būtų galima nekritiškai vertinti specialisto išvadas. Priešingai, trečiųjų asmenų pateiktų duomenų ir informacijos pirminiame įvykio tyrimo etape pakanka eismo įvykio modeliavimui kompiuterine programa atlikti, tokiu būdu patikrinant trečiųjų asmenų teigiamą eismo įvykio mechanizmą. Vertinant vairuotojų paaiškinimus dėl jų automobilių greičio betarpiškai prieš eismo įvykį, tampa itin aktualu, kurie iš byloje fiksuotų paaiškinimų yra tiksliausi bei teisingiausi. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių pripažįsta patikimesniais ir tikslesniais tuos trečiojo asmens N. Z. paaiškinimus, kurie buvo duoti bylą nagrinėjant teisme, o ne pagrindinėje eismo įvykio tyrimo stadijoje. Transporto priemonės vairuotojo paaiškinimai, duoti vėliau, vertintini kaip nepatikimi, nes atsirado interpretacijų dėl mažesnio greičio, buvimo ne specialistu, neatsiminimo ir kt.
3) Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl buvo konstatuota, kad specialisto išvados atmestinos kaip nepagrįstos. Byloje esantys įrodymai – specialisto išvada, eismo įvykio deklaracija, eismo įvykio aplinkybių pranešimo protokolas, o ne prielaidos ar trečiųjų asmenų samprotavimai, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad automobilis, vairuojamas A. B., atsitrenkė į N. Z. vairuojamą automobilį, kuris sankryžoje arba stovėjo, arba judėjo tokiu minimaliu greičiu, kad tokie veiksmai negalėtų būti vertinami kitaip, kaip tik siekis sukurti dirbtinę eismo įvykio situaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. S. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad įrodymus apie tai, kad ieškovė yra pateikusi neteisingus duomenis, turi pateikti atsakovas. Atsakovas klaidina teismą savo naudai interpretuodamas trečiojo asmens paaiškinimus, pakeisdamas anketos klausimą apie greitį iki susidūrimo į „betarpiškai prieš susidūrimą“. Trečiasis asmuo N. Z. pildydamas draudiko pateiktą anketą ir nurodydamas 20 km/h greitį, nurodė maksimaliai įmanomą greitį, kuriuo jis galėjo važiuoti. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad VW spidometro rodyklė pradeda rodyti greitį tik nuo 20 km/h, o jam važiuojant duobėtu keliu greičio rodyklė dar nejudėjo, todėl pilnai tikėtina, kad greitis galėjo būti ir 5 km/h. Pateiktoji išvada nėra kategoriška, o joje taip pat nurodoma, kad sugadinimai tarpusavyje suderinami. Atsakovas remiasi UAB „Impulsana“ pateikta išvada, tačiau V. M. ir UAB „Impulsana“ 2013 m. lapkričio 4 d. buvo išbraukti iš ekspertų, atliekančių eismo įvykių ekspertizes sąrašo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio dalyvių paaiškinimų vertinimo, įvykio pripažinimo draudiminiu bei draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2014 m. liepos 18 d., apie 22:00 val., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW X5, kurio atstatymo į iki eismo įvykio buvusią būklę išlaidos sudaro 12 052,17 Eur. Eismo įvykyje dalyvavę automobilių vairuotojai policijos pareigūnų nekvietė, užpildė Eismo įvykio deklaraciją, nurodydami, jog dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo N. Z., vairavęs automobilį VW Passat, ir išsukdamas iš šalutinio kelio nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio BMW X5, vairuojamo A. B. (b.l. 30). Trečiojo asmens, N. Z., vairuojamos transporto priemonės VW Passat transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo BTA Insurance Company SE Lietuvos filiale civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal atsakovo užsakymą UAB „Impulsana“ 2014 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog: 1) automobilių VW Passat ir BMW X5 sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: automobilio BMW priekinės dalies sugadinimai (taipogi saugos oro pagalvių, apsaugančių nuo frontalinio smūgio, suveikimas) bei automobilio VW sugadinimai kairiame šone galėjo susidaryti, kai judėjęs apie 40 km/h greičiu automobilis BMW atsitrenkė į jam daugiau skersai stovėjusio (arba iki 5 km/h greičiu judėjusio) automobilio VW kairį šoną. Automobilio VW sugadinimai priekio dešinėje pusėje susidarė ne dėl betarpiško kontakto su automobiliu BMW. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti saugos oro pagalvių, apsaugančių nuo šoninio smūgio iš kairės ir iš dešinės suveikimo automobilyje BMW; 2) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio VW Passat vairuotojo nurodyto šio automobilio judėjimo režimo prieš susidūrimą (šis vairuotojas nurodo, kad betarpiškai prieš susidūrimą važiavo apie 20 km/h greičiu; tuo tarpu atlikta analizė įgalina teigti, kad susiduriant su automobiliu BMW, automobilis VW stovėjo arba judėjo ne didesniu kaip 5 km/h greičiu).
Pagal CK 6.1014 straipsnio 1 dalį draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalį draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal šio straipsnio 7 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, minėto straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent draudikas, tai yra atsakovas, privalėjo įrodyti įstatymus atitinkantį atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindą. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, yra nepagrįstas.
Atsakovas nepripažino įvykio draudiminiu vien tik remdamasis 2014 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada. Tačiau šioje išvadoje buvo pripažinta, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje yra suderinami sąlyginai, tai yra toks įvykis galėjo būti, tačiau VW Passat automobilio greitis turėjo būti mažesnis, negu nurodė trečiasis asmuo. Taigi, konstatuotina, kad vis dėl to eismo įvykis buvo, taip pat jis vyko panašiomis į trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes. Netiksliai nurodytas greitis, kai pagal automobilyje esantį greičio matavimo prietaisą neįmanoma tiksliai nurodyti greičio, mažesnio, negu 20 km/h, negali būti pakankama aplinkybe, leidžiančia nepripažinti įvykio draudiminiu. Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nei specialisto išvadoje, nei eismo įvykio dalyvių deklaracijoje nėra nurodyta duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių judėjimo trajektoriją, trasologinių duomenų, tikslių duomenų apie automobilių tarpusavio padėtis ir jų padėtis kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, taip pat detalių nuolaužų, stiklų šukių, automobilių ratų padangų stabdymo – slydimo pėdsakų, kurie apibūdintų galimas automobilių susidūrimo vietas kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu. Vien tik eismo įvykio dalyvių paaiškinimai negali suteikti visapusiškos ir išsamios informacijos apie eismo įvykio eigą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad specialisto išvados negalima vertinti kaip kategoriškos.
Atsakovas, teigdamas, kad eismo įvykis buvo sukeltas tyčia, turėtų pateikti teismui duomenis, galinčius patvirtinti šio tyčinio veiksmo naudą jos dalyviams. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonių savininkai būtų sudarę Transporto priemonių draudimo sutartis (CASCO) ir taip siektų gauti nepagrįstas išmokas. Reikalavimą dėl draudimo išmokos yra pareiškusi tik BMW X5 automobilio savininkė. Tačiau byloje pateikta Transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimo detalizacija patvirtina, jog iki eismo įvykio automobilio BMW vertė buvo 81 481 Lt. Ši aplinkybė taip pat paneigia įtarimą, kad eismo įvykio ieškovė galėjo siekti nepagrįstos naudos, kadangi automobilio vertė buvo gerokai didesnė, negu reikalaujama draudimo išmokos suma. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad tik automobilio VW Passat sugadinimai priekio dešinėje pusėje susidarė ne dėl betarpiško kontakto su automobiliu BMW. Taigi, specialisto išvada nepatvirtina, kad tiriamo įvykio metu būtų bandoma nuslėpti kokį nors anksčiau ar kitokiom aplinkybėm vykusį eismo įvykį, kuriame būtų dalyvavęs automobilis BMW X5. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vien tik techniniu požiūriu nepagrįstas saugos oro pagalvių suveikimas BMW automobilyje, nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmokos.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 955,63 € dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nagrinėta byla nepripažintina sudėtinga teisės taikymo ar įrodymų tyrimo požiūriu, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina pusė prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos, tai yra 250,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančio per filialą Lietuvoje, j.a.k. 300665654, ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.