Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-08 · Byla Nr. ATP-100-350/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-08
Bylos Nr.
ATP-100-350/2012
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00560-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Laima Šablevičienė Administracinė byla Nr. ATP-100-350/2012

Teisminio proceso Nr.4-22-3-00560-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – G. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo skundžiama nutartimi netenkintinas G. G. skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio pagal 2011 m. birželio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą priimtas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt, o vadovaujantis ATPK 33 str. galutinai paskirta 150 Lt dydžio bauda.

G. G. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 17 d. 18.05 val. kelio (duomenys neskelbtini) km. vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepritaikytas eismui kairiąja kelio puse, išvažinėdamas iš kelio suko į kairę ne sankryžoje ir, nepraleidęs jį lenkusio automobilio, su juo susidūrė, dėl to apgadino automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 108, 240 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-12-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyriui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį tinkamai neįvertinęs visų eismo įvykio aplinkybių, ir priėmė nutartį faktiškai vadovaudamasis tik ekspertizės išvada, kuri gali būti vertinama tik kaip patariamojo pobūdžio. Be to, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl eksperto išsakyto teiginio, kad jeigu priekyje važiavusio automobilio „Toyota Carina“ vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), tai automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojo veiksmai - neapvažiavimas sukančios transporto priemonės iš dešinės arba nepalaukimas, kol priekyje važiavęs vairuotojas atlaisvins eismo juostą - buvo nepriimtini ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Apeliacinį skundą pateikusio asmens nuomone, automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas neatsakingai įvertino situaciją kelyje ir ėmė lenkti jį akivaizdžiai matydamas, jog jis atlieka posūkio manevrą į kairę, ką iš esmės patvirtino ir V. M. paaiškinęs, kad ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete jis pamatė į pagrindinį kelią išvažiuojantį automobilį „Toyota“. G. G. tvirtinimu, eismo įvykio kilimui įtakos turėjo ne jo veiksmai sukant į kairę, o kito eismo dalyvio – V. M. sprendimas jį lenkti ir pastarojo viršytas leistinas greitis. Teigia, kad atsižvelgus į V. M. paaiškinimą, jog jis matė jį išvažiuojantį į pagrindinį kelią ir lėtai judantį jo vairuojamą automobilį, galima nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių greitį. Be to, skyrus papildomą ekspertizę būtų galima atsakyti ir į klausimą dėl atstumo tarp automobilių ir jų išsidėstymo kelyje tuomet, kai automobilis „Toyota“ iš dešinės eismo juostos pradėjo posūkio manevrą į kairę, nes šiam atsakymui anot eksperto būtina atlikti papildomą tyrimą. Skirtingai nei nurodė savo paaiškinime, prieš eismo įvykį jis važiavo nuo Kėdainių link Jonavos (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje apsisuko ir judėjo automobiliu apie 30 km/h greičiu rodydamas kairį posūkį bei ruošdamasis pasukti į kairėje esantį šalutinį kelią. Pagal jo paties atliktus paskaičiavimus V. M. vairuojamas automobilis judėdamas leistinu greičiu būtų jo tiesiog nepavijęs ir nebūtų įvykęs susidūrimas. Dėl šios aplinkybės išsiaiškinimo jo nuomone būtina papildomai apklausti V. M. aiškinantis įvykio aplinkybes ir atlikus papildomus kelio ir atstumų matavimus, turinčius reikšmės pilnam ir visapusiškam bylos aplinkybių būtina skirti papildomą ekspertizę, nes tik tada būtų galima priimti pagrįstą procesinį sprendimą.

Atsiliepimas

Institucija, paskyrusi nuobaudą, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti G. G. skundo ir nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų yra pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais dokumentais (administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, ekspertų išvadomis). Nurodo, kad nagrinėjant šią bylą buvo vadovaujamasi ekspertų išvadomis, atsižvelgta į byloje surinktus įrodymus ir nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne sankryžoje G. G. sukant į kairę, tuo sudarant kliūtį jį lenkusiam automobiliui. Atkreipia dėmesį, kad KET 108 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta, šio punkto nesilaikymas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, ką patvirtino kompleksinė eismo įvykio - trasologinė ekspertizė. Institucijos nuomone, paskirtos nuobaudos dydis visiškai atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, jos naikinti nėra pagrindo, o priimtas nutarimas suteiks galimybę pažeidėjui suprasti savo pažeidimo pavojingumą visuomenei.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

G. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta, jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, įtvirtinančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus numatytuosius ATPK ir užtraukiančią vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad pažeidė KET 240 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą. Tačiau mano, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

Taigi, šiuo atveju apeliantas ginčija savo kaltę dėl įvykusio kelių eismo įvykio.

Analizuojamu atveju teismui būtina nustatyti, ar institucija turėjo pakankamai įrodymų patraukti G. G. administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti pagal ATPK 127 str. 2 d. už KET 108 p. reikalavimų pažeidimus.

G. G. apeliuoja į tai, kad atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į šalutinį kelią jis nepažeidė KET 108 punkto reikalavimų, nes buvo įsitikinęs, jog paskui jo automobilį važiuojantis V. M. vairuojamas automobilis taip greit nepriartės arba palauks kol jis pabaigs manevrą arba apvažiuos jį iš dešinės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad ruošdamasis atlikti posūkio manevrą stebėjo kelią per galinio vaizdo veidrodėlį ir matė dideliu greičiu atvažiuojantį V. M. vairuojamą automobilį, pats važiavo pakankamai nedideliu greičiu, tačiau manevrui sustojęs nebuvo, kai priartėjo posūkiui prie punktyrinės kelio linijos pajuto smūgį į automobilio galinį kairįjį sparną (b.l. 43).

Kitas eismo įvykio dalyvis V. M., teikdamas paaiškinimus Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkui parodė, kad ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete pamatė į pagrindinį kelią išvažiuojantį automobilį „Toyota“, kuris keliu važiavo labai lėtai, todėl jis įjungęs posūkį pradėjo šią transporto priemonę lenkti, tačiau automobiliams beveik susilyginus „Toyota“ vairuotojas, nerodydamas posūkio staigiai pasuko į kairę, todėl jis, siekdamas išvengti susidūrimo, dar bandė stabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir jis savo automobilio dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į G. G. vairuojamo automobilio kairės pusės galinį sparną (b. l. 19).

Eismo įvykio schemoje automobilių išdėstymas po eismo įvykio, automobilių apgadinimų lokalizacija, eismo dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu V. M. buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, t. y. atliko lenkimo manevrą, o G. G. atliko kairio posūkio manevrą. Nei lenkimo manevro, nei posūkio į kairę neneigia nė vienas iš eismo įvykio dalyvių. Ginčas kyla tik dėl to, kad G. G. mano, kad būtent V. M., o ne jo paties veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Tačiau byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad V. M., būdamas įsitikinęs, jog priekyje važiuojantis automobilis „Toyota“ nedaro jokio manevro, įjungė kairį posūkio signalą, įsitikino, kad priešingos krypties eismo juostoje nėra automobilių, ko neneigė ir kitas eismo dalyvis, bei pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir, kaip rodo automobilių apgadinimai, beveik susilygino su lenkiamuoju automobiliu, kai pastarasis staiga pasuko į kairę, sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, V. M. vairuojamas automobilis priekine dešine puse atsitrenkė į G. G. automobilio kairės pusės galinį kampą.

Šios aplinkybės patvirtina, kad V. M. jokių KET pažeidimų nepadarė, jis negalėjo numatyti, kad priekyje važiuojantis automobilis ruošiasi sukti į kairę (kuris, kaip pripažino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo pristabdęs ketindamas atlikti posūkio manevrą) taigi negalėjo būti numanoma kliūtimi kelyje, kad jis ją galėtų apvažiuoti iš dešinės, kaip teigia apeliantas, ar staigiai sustabdyti transporto priemonę, nors ir bandė tai padaryti.

Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde G. G. teiginiai, kad jis nemanė, kad V. M. vairuojamas automobilis taip greitai priartės prie jo automobilio, o vėliau jo ir nebematė per galinio vaizdo veidrodėlį, kol nepajuto smūgio, leidžia daryti išvadą, kad būtent G. G. neapdairumas sąlygojo eismo įvykio kilimą, t. y. nebūdamas įsitikinęs, jog tai atlikti bus saugu, staigiai pasuko į kairę ir taip sudarė kliūtį, kurios V. M. negalėjo tikėtis ir išvengti jos neturėjo galimybių. Automobilių išsidėstymas po eismo įvykio parodė, jog V. M. buvo pakankamai atidus ir sureagavo kilus grėsmei eismo saugumui – nusukdamas automobilį į kairę. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo dėl G. G. atlikto staigaus posūkio į kairę.

Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jei automobilio „Toyota Carina“ vairuotojas būtų ėmęsis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į kairę būtų sustojęs ir praleidęs jį lenkusį automobilį.

Pirmosios instancijos teismas savo daromas išvadas grindė ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-04 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir ekspertizės aktas vertintinas su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, ekspertų išvados teismui nėra privalomos. Ekspertinės įstaigos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Toyota Carina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. G. sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio tuo metu jį jau lenkusiam automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. M. Ekspertai savo pateikiamoje išvadoje pažymi, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilis V. M.. Todėl šiuo atveju G. G. atlikti paskaičiavimai ar įvykio aplinkybių interpretacijos dėl galimai kito eismo įvykio dalyvio viršyto leistino greičio, nesudaro pagrindo papildomai ekspertizei skirti, kadangi ekspertai pakankamai aiškiai pasisakė, kad nenustačius automobilio „Škoda Octavia“ stabdymo pėdsakų nustatyti šios transporto priemonės važiavimo greičio nėra jokių galimybių.

Šalies argumentai

Apeliacinį skundą pateikusio asmens skundo interpretacijos dėl eksperto paaiškinimų, susijusių su „Škoda Octavia“ galimais vairuotojo veiksmais, nešalina jo kaltės ir nesudaro pagrindo grąžinti bylą papildomam tyrimui.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, jog bylos duomenimis įrodyta, kad G. G. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 124¹ str. 7 d. paskirta subendrinta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir yra individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-29 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

G. G. apeliacinį skundo netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis