- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-2525-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00657-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. G. skundas ir patikslintas skundas su prašymais: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“; 2) priteisti iš atsakovo 346 Eur išskaičiuotus iš atlyginimo ir priteisti 2,04 Eur patirtų išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2019 m. gruodžio 21 d., važiuodamas tarnybiniu automobiliu, nepraleido kitos transporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tarnybiniam automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis. Apie eismo įvykį telefonu pranešė Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui ir Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) vyriausiajai tyrėjai E. L..
Aiškina, kad 2019 m. gruodžio 21 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl eismo įvykio“ pranešė Vilniaus AVPK KP NVRS viršininkei Ž. P.. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja V. S. 2020 m. sausio 29 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl tarnybinio automobilio ,,VW Transporter“ valst. Nr. KTK 236 apgadinimo“ Nr. 10PR2-3891 pasiūlė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti žalos dalį, kuri sudaro 346 Eur. Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. vasario 4 d. įsakymu ,,Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“ Nr. 10-V-46 nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterijos apskaitos valdyba iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja Vilniaus AVPK patirtos žalos dalį – 346 Eur.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos viršininkui D. S. pateikė prašymą ,,Dėl susipažinimo su bylos medžiaga“ Nr. 10-PR4-554.
2020 m. vasario 7 d. gavo Vilniaus AVPK atsiskaitymo lapelį už 2020 m. 1 mėn., kuriame nurodyta, jog iš darbo užmokesčio žalos atlyginimui buvo išskaičiuota 202,93 Eur. Iš Vilniaus AVPK 2020 m. vasario 12 d. gavo materialinės atsakomybės taikymo bylą, už kurios dokumentų kopijas sumokėjo 2,04 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVPK, priimdamas įsakymą, nepagrįstai išskaičiavo iš darbo užmokesčio 346 eurus, kadangi automobilio remontas atliktas nesilaikant ekonomiškumo ir racionalumo principų. Atlikti remonto darbai nėra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, automobiliui neapskaičiuotas nusidėvėjimas.
Pažymi, kad taikant materialinės atsakomybės procedūrą, neatsižvelgta į jo sunkią materialinę padėtį, darbo specifiką, mažą darbo stažą, neproporcingai didelį darbo krūvį, kad eismo įvykis padarytas netyčia, vykdant tarnybines funkcijas.
Aiškina, kad tarnybinis automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu. Tais atvejais, kai transporto priemonė nėra apdrausta šiuo draudimu, laikoma, kad tai sudaro pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVPK su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas eismo įvykį padarė 2019 m. gruodžio 21 d. apie 14 val. vykdydamas tarnybines funkcijas. Jis, vykdamas atlikti įvykio vietos apžiūros automobiliu VW Transporter, valst. Nr. KTK 236 (borto Nr. V1002), prekybos centro „Depo“ aikštelėje buvo neatidus, nesilaikė kelio ženklų reikalavimų ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. HFZ 881, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilio VW Transporter priekinis buferis.
Atsiliepime nurodo, jog sugadintas tarnybinis automobilis, kurį pareiškėjas vairavo tarnybos metu. Netyčiniai, neatsargūs, kalti veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su šio automobilio apgadinimu. Žalą dėl to patyrė atsakovas.
Aiškina, kad įvertinus surinktus duomenis, buvo konstatuota, jog minėtas automobilis buvo eksploatuojamas nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, pažeidžiant KET reikalavimus, todėl buvo pagrindas taikyti materialinę atsakomybę. Siūlyta pripažinti, kad atsakovas patyrė 2 321,84 Eur žalą dėl pareiškėjo veiksmų, todėl pastarajam taikyta materialinė atsakomybė. Įvertinus, kad transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, vairavimas susijęs ne tik su asmens, vairuojančio transporto priemonę, atsakomybe, bet ir su transporto priemonės savininko, šiuo atveju – darbdavio – atsakomybe, pasiūlyta mažinti pareiškėjui taikomą atlygintinos žalos sumą iki 2 valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) bazinių dydžių ir išskaičiuoti iš pareiškėjo atlyginimo 346 Eur žalos dalį. Likusią 1 975,84 Eur atsakovo patirtos žalos dydį siūlyta pripažinti transporto priemonių išlaikymo išlaidomis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pripažino, jog buvo pavargęs nuo didelio darbo krūvio, tačiau tarnybinį automobilį vairavo, nes skubėjo į įvykio vietos apžiūrą. Toks jo elgesys buvo pavojingas eismo saugumui, padarė turtinės žalos automobiliams, patekusiems į eismo įvykį. Atsakovo manymu, pareiškėjas turėjo galimybę apie tokią situaciją ir nuovargio sąlygotą negalėjimą vairuoti informuoti budėtoją, tačiau to nepadarė.
Pabrėžia, kad padaryta žala – 2 321,84 Eur, iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti 346 Eur. Taigi, pareiškėjo padaryta žala faktiškai buvo paskirstyta ne jam vienam, 1 975,84 Eur žalos dalį atsakovas pripažino transporto priemonių išlaikymo išlaidomis.
Atkreipia dėmesį, kad nei Statute, nei Apraše nėra teisės normų, kurios įpareigotų darbdavį sumažinti žalos dydį dėl sunkios žalą sukėlusio asmens materialinės padėties ar nedidelio darbo stažo. Pareiškėjui atlygintinos žalos dydis nustatytas 6 kartus mažesnis, nei patirta žala.
Pažymi, kad KASKO draudimas ir privalomasis draudimas – dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausančios draudimo rūšys. Privalomuoju draudimu turi būti apdraustos visos registruotos eisme dalyvaujančios transporto priemonės, o KASKO draudimas – savanoriškas. Ne tik pareiškėjo eismo įvykio metu vairuotas tarnybinis automobilis nebuvo draustas KASKO draudimu, Vilniaus apskrities VPK nė viena transporto priemonė neapdrausta šiuo draudimu. Akcentuoja, kad teisės aktai šiuo metu ir nenumato pareigos tarnybinius automobilius drausti KASKO draudimu.
Pabrėžia, jog apgadintas bamperis dar nereiškia, kad po smūgio mašina nepatyrė daugiau apgadinimų. Pareiškėjas pripažįsta, kad po eismo įvykio jis tuo pačiu apgadintu automobiliu vyko į įvykio vietos apžiūrą Laisvės pr. 60, Vilniuje. Nurodo, jog eksploatuojant automobilį išbėgo skystis iš radiatoriaus, todėl jis buvo nugabentas į servisą, kur nustatė, jog pradurtas radiatorius. Esant tokiai situacijai, automobilio eksploatavimas tapo negalimas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino,kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie sunkią materialinę padėtį. Išskaičiavimą iš darbo užmokesčio galima būtų išdėstyti, jei pareiškėjas būtų kreipesis į vadovus su tokiu prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 21 d. apie 14 val., vykdamas atlikti įvykio vietos apžiūros automobiliu VW Transporter, valst. Nr. KTK 236 (borto Nr. V1002), prekybos centro „Depo“ aikštelėje, nesilaikė kelio ženklų reikalavimų ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Audi A4, valst. Nr. HFZ 881, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilio VW Transporter priekinis buferis.
Policijos registruojamų įvykių registre (toliau –PRĮR) patikrinus darbo grafiką, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 21 d. dirbo nuo 7 iki 19 val.
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-51896 informavo Vilniaus apskr. VPK KP NVRS viršininkę apie eismo įvykį.
Tyrimo metu gauti tarnybiniame automobilyje VW Transporter esantys vaizdo kamerų įrašai. Peržiūrėjus minėtus įrašus nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 21 d. 13.55.20 val. pareiškėjo vairuojamas tarnybinis automobilis važiuoja nedideliu greičiu. Šiai transporto priemonei važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje, į vairuotojo pusės priekinį buferį atsitrenkė kitas automobilis. Įvykus eismo įvykiui, abi transporto priemonės sustojo. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas išlipo iš automobilio ir iš karto telefonu pranešė apie įvykį.
Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjas V. R. 2020 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-1222 informavo, kad tarnybinio automobilio VW Transporter remonto išlaidos sudaro 2 321,84 Eur. Žalos suma nustatyta pagal UAB „Autojuta“ 2020 m. sausio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 42023036.
Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. S. 2020 m. sausio 29 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl tarnybinio automobilio „VW Transporter“ valst. Nr. KTK 236 apgadinimo“ Nr. 10PR2-3891 pasiūlė iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoti 346 Eur žalos dalį, o likusią Vilniaus apskr. VPK patirtos 1 975,84 Eur žalos dalį pripažinti transporto priemonių išlaikymo išlaidomis.
Vilniaus AVPK viršininko 2020 m. vasario 4 d. įsakymu ,,Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“ Nr. 10-V-46 nustatyta, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterijos apskaitos valdyba iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuoja Vilniaus AVPK patirtos žalos dalį – 346 Eur.
Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos viršininkui pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. pateikė prašymą ,,Dėl susipažinimo su bylos medžiaga“ Nr. 10-PR4-554.
Vilniaus AVPK 2020 m. vasario 7 d. pateikė pareiškėjui atsiskaitymo lapelį už 2020 m. 1 mėn., kuriame nurodyta, jog iš darbo užmokesčio žalos atlyginimui buvo išskaičiuota 202,93 Eur.
Vilniaus AVPK 2020 m. kovo 6 d. pateikė pareiškėjui atsiskaitymo lapelį už 2020 m. 2 mėn., kuriame nurodyta, jog iš darbo užmokesčio žalos atlyginimui buvo išskaičiuota 143,07 Eur.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas įsakymą, nepagrįstai išskaičiavo iš darbo užmokesčio 346 eurus, kadangi automobilio remontas atliktas nesilaikant ekonomiškumo ir racionalumo principų. Atlikti remonto darbai nėra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, automobiliui nebuvo apskaičiuotas nusidėvėjimas, taikant materialinės atsakomybės procedūrą, neatsižvelgta į pareiškėjo sunkią materialinę padėtį, darbo specifiką, mažą darbo stažą, neproporcingai didelį darbo krūvį, taip pat, kadeismo įvykis padarytas netyčia, vykdant tarnybines funkcijas.
Pareiškėjas neginčija, kad jo atžvilgiu turi būti taikoma materialinė atsakomybė, tačiau jis nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu. Pareiškėjas mano, kad atlyginamos žalos dydis turi būti mažinamas.
Pareigūnų materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (Statuto 1 straipsnis). Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Statuto 7 straipsnio 2 dalis). Statuto 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojojn atsakomybėn. Pareigūno materialinės atsakomybės pagrindą įtvirtina Statuto 38 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog už statutinei įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Statuto 43 straipsnis numato, kad pareigūnai turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Statutinei įstaigai padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru (Statuto 43 straipsnio 3 dalis). Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, padarytos žalos atlyginimas pareigūną į pareigas skiriančio asmens sprendimu išskaičiuojamas iš pareigūno darbo užmokesčio (Statuto 43 straipsnio 4 dalis).
Materialinės atsakomybės pagrindai, sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nesureguliuoti, todėl taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos.
Pažymėtina, kad Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir žalos atlyginimo aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 (toliau – Aprašas), nustato apgadinto tarnybinio transporto padarytos žalos įvertinimo, remonto organizavimo ir materialinės atsakomybės taikymo praktikai policijos įstaigose suvienodinimą, materialinės atsakomybės taikymo taisykles ( 1 punktas). Aprašu siekiama nustatyti pagrindinius žalos įvertinimo, pašalinimo ir atlyginimo principus, kuriais turi vadovautis procedūras vykdantys darbuotojai. Aprašas sudarytas atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius materialinę atsakomybę ir žalos atlyginimo institutą, tačiau jų nekeičia, todėl taikant žalos atlyginimą, būtina tiesiogiai taikyti galiojančias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normas ( 2 punktas).
Aprašo 26 punktas nustato, kad tais atvejais, kai tarnybinės rizikos ribos buvo viršytos nedaug, rekomenduotina nustatyti atlygintinos žalos dydį iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių. Minėto Aprašo 3.6 punktas nedaug viršytą įprastą tarnybinę riziką apibrėžia kaip situaciją, kurioje veikiama įgaliojimų ribose, tačiau dėl netinkamai prognozuoto objektyviai tikėtino trečiųjų asmenų elgesio, netinkamai įvertino situacijos scenarijaus klostymosi ar neįvertintų aplinkybių, aiškiai išreikštų saugumo priemonių nesiėmimo, įvyksta incidentas, kurio metu padaroma turtinė žala ir ( arba) nedidelė žala asmeniui. Laikytina, kad įprasta tarnybinė rizika yra nedaug viršijama , jei veikiant įgaliojimų ribose, teisėtai nepaisoma bendrųjų Kelių eismo taisyklių, kurių pažeidimas galėtų užtraukti vidutinio dydžio sankciją (vertinant visus pažeidimus, jų visetą bendrame Kelių eismo taisyklių pažeidimų kontekste).
Atsakovas atsiliepime į skundą pripažino, kad pareiškėjas, vykdamas atlikti įvykio vietos apžiūros, aikštelėje buvo neatidus, nesilaikė ženklų reikalavimų, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, apgadino tarnybinį automobilį, nedaug viršijo tarnybinę riziką, pažeidžiant KET reikalavimus.
Pareiškėjui buvo pritaikytas Aprašo 26 punkte numatytas maksimalus atlygintinos žalos dydis – du pareiginės algos baziniai dydžiai, t. y. 346 Eur.
Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju buvo nedaug viršyta įprasta tarnybinė rizika, atsakovui žala atsirado ne dėl pareigūno tyčinių veiksmų, tai atsitiko dėl pareiškėjo neapdairumo. Pastarasis nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinio transporto naudojimą, apie visas aplinkybes, susijusias su žalos atsiradimu, pranešė nustatyta tvarka ir laiku. Teismo vertinimu, priskaičiuota žalai atlyginti suma – pakankamai didelė, nes pareiškėjo gaunamas atlyginimas – apie 850 Eur. Jis prisideda prie tėvo išlaikymo, todėl materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Pažymėtina, kad atsakovas pagal ginčijamą įsakymą išskaitė iš pareiškėjo darbo užmokesčio 346 Eur.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad yra pagrindas, pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“, sumažinant priskaičiuotos atlygintinos padarytos materialinės žalos dydį nuo 346 Eur iki 173 Eur.
Patenkinus iš dalies pareiškėjo pagrindinį skundo reikalavimą, tenkinamas iš dalies ir išvestinis skundo reikalavimas, t. y. atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėjui išskaičiuotus iš atlyginimo 173 Eur.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašė priteisti 2,04 Eur patirtų išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą
Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Atsižvelgus į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1,02 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 10-V-46 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo J. G. darbo užmokesčio“ ir nustatyti, kad J. G. atlygina padarytą žalą – 173 Eur.
Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti J. G. išskaitytus 173 Eur.
Priteisti pareiškėjui J. G. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1,02 Eur (vieną eurą ir du centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.