Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-11 · Administracinė byla Nr. I-1571-428/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
I-1571-428/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01865-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
E. Č.
Atsakovas
Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1571-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01865-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevinės(kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

dalyvaujant pareiškėjui E. Č. , jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. patikslintą skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 26 d. pateikė patikslintą skundą ir 2015 m. spalio 22 d. prašymą dėl skundo papildymo nauju reikalavimu, prašydamas panaikinti Kybartų pataisos namų 2013 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 5-48/137, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, taikyti pareiškėjui izoliaciją (I t. t. b.l. 65 -69, II t. 138 ).

Pareiškėjas patikslintame skunde (It. b.l.65- 69, II t. 138) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu kali Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN). Pareiškėjas nurodė, kad yra Lietuvos žmogaus teisių gynybinės sąjungos respublikinės valdybos pirmininkas, Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos vadovybės narys, šalies laisvės kovų dalyvis, valstybės pripažintas politinis kalinys. Pareiškėjo teigimu, jo politiniai oponentai skatina delinkventinius asmenis su pareiškėju fiziškai susidoroti ir aktyviai tuos kalinamus asmenis šiam veiksmui skatina. Pareiškėjui atvykus į Kybartų PN, pirmus mėnesius, jis buvo laikomas įstaigos karantino kameroje, o paskui buvo pervestas į įstaigos 7 būrį, kuriame buvo siūloma pareiškėjui įsidarbinti. Pareiškėjui buvo siūloma dirbti kūrybinį darbą, dalyvauti teismų procesuose, rengti procesinius dokumentus. Pareiškėjas 7 būryje buvo kalinamas keturis mėnesius. Visą keturių mėnesių laikotarpį pareiškėjas neturėjo pastabų ar nuobaudų. Tai yra pareiškėjo elgesys buvo nepriekaištingas, tačiau Kybartų PN administracija nutarė pareiškėją perkelti į 1 būrį, kaip asmenį nepareiškusį noro dirbti. Pareiškėjas nurodė, kad 1 būryje yra nuolat vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės psichotropinės medžiagos, kaliniai yra agresyvūs ir konfliktiški. Pareiškėjui kyla reali susidorojimo grėsmė, bei grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Kadangi 1 būryje gyvena asmenys, kurie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholinius gėrimus, daro įvairius įstaigos rėžimo pažeidimus, smurtauja, pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į 1 būrį. Kybartų PN administracija kategoriškai atsisakė duoti pareiškėjui garantijas, kad įstaigos 1 būrio patalpose jis bus saugus nuo galimų pasikėsinimų. Pareiškėjo manymu Kybartų PN 2013 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 5-48-1/37 paskirta nuobauda, perkelti pareiškėją vieneriems metams į įstaigos drausmės grupę, kurioje yra laikomi patys psichiškai nestabiliausi ir nuožmiausi rėžimo pažeidėjai ir agresyvūs asmenys, yra ne tik paties pareiškėjo asmenybės pažeminimas, bet ir akivaizdus neteisėtas veiksmas, pareiškėjui padarant realią ir didelę žalą. Pareiškėjas 2013 m. vasario 11 d. be jokio pagrindo, neįvykdžius jokių neteisėtų veiksmų, prievarta buvo išvestas iš 7 būrio uždarytas į įstaigos baudos izoliatorių visai parai su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas visą parą buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, tuo pažeidžiant LR Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio nuostatų reikalavimus. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta esminė ir didelė žala. Be to, minėtu laiku ir minėtame baudos izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškai ir antisanitarinėmis sąlygomis, LR Higienos normų reikalavimus pažeidžiančiuose sąlygose, kurios Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. įvardijamos kaip kankinimas. Kybartų PN administracijos veiksmai nepagrįsti ir neteisėti, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, jis buvo įspėtas ne vieno šalies pilietinių ir politinių, tame tarpe ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, aktyvistų dėl ketinimų fiziškai susidoroti įkalinimo įstaigoje delinkventinių asmenų rankomis. Šiuos faktus patvirtino prieš pareiškėją įvykdyti išpuoliai. Pareiškėjas, susirūpinęs savo asmens saugumu, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išpuoliai nepasikartotų ir tuo pačiu nepadarytų pareiškėjui dar didesnės žalos. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjui, perkėlus jį į 1 būrį, kilo reali susidorojimo grėsmė, taip pat grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas mano, kad Kybartų pataisos namų nutarimas Nr. 5-48/137 perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę ir uždaryti į baudos izoliatorių su rūkančiais asmenimis, pažeidė pareiškėjo teises, įtvirtintas Europos Žmogaus teisių konvencijos 3 str., Europos konvenciją prieš kankinimus, Europos įkalinimo vietų taisyklių 18.6 punkto reikalavimus, LR Tabako kontrolės įstatymo 14 str. Skundžiamas Kybartų pataisos namų nutarimas yra neteistas ir naikintinas. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti LR CK 6.263 str. 1 d. Pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad nebūtų padaryta kitam asmeniui žala, nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (It. b.l. 122-125) atsakovas nurodė, kad Kybartų pataisos namų komisija 2013 m. vasario 11 d. posėdžio metu, svarstė nuteistojo E. Č. perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį ir nutarė nuteistąjį E. Č. perkelti iš besargybinių gyvenamųjų patalpų gyvenamojo kambario į pirmą nuteistųjų, nes septinto nuteistųjų būrio besargybinių gyvenamosiose patalpose laisvės atėmimo bausmę atlieka dirbantys nuteistieji. Pareiškėjas noro dirbti, nuo paskyrimo į būrį dienos, nepareiškė. Pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame pirmame būryje. Pasiaiškinime dėl tokio savo elgesio pareiškėjas nurodė, kad jis neis į jam paskirtą 1-ą nuteistųjų būrį, nei į kitus Kybartų pataisos namų nuteistųjų būrius, kadangi bijo susidorojimo su juo, nes mano, kad per žiniasklaidos priemones apie jį skleidžiama informacija skatina susidorojimą su juo. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį. Kybartų pataisos namų drausmės komisija 2013 m. vasario 12 d. nutarė siūlyti Kybartų pataisos namų direktoriui skirti drausminę nuobaudą nuteistajam E. Č. perkėlimą iš paprastosios į drausmės grupę vieneriems metams. Kybartų pataisos namų direktorius 2013 m. vasario 12 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo" Nr. 5-48/137 nutarė nuteistajam E. Č. skirti nuobaudą, perkėlimą iš paprastos į drausmės grupę vieneriems metams. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario lld. įsakymo Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius" 3.6. p. reikalavimus. Realaus pavojas nuteistojo gyvybei ar sveikatai, kuris galėtų atsirasti dėl jo, kaip jis pats įvardija, visuomeninės ar politinės veiklos, Kybartų pataisos namuose nėra. Pareiškėjo atsisakymas gyventi administracijos jam paskirtame l-e būryje galimai susijęs su noru gyventi geresnėmis sąlygomis, negu gyvena kiti nuteistieji. Nuteistasis savo skunde rašo, kad jį paskyrė gyventi į didelį būrį be jo sutikimo gyventi su kitais nuteistaisiais, kurie yra psichiškai nestabilūs, vartojantys narkotikus ir alkoholį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 65 punktas numato, kad pataisos namų, gydymo - pataisos namų laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius, kameras, (toliau - Komisijas) atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis LR Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu. Komisijos metu, dalyvaujant nuteistajam E. Č. , buvo nuspręsta nuteistąjį E. Č. paskirti į 1-ą nuteistųjų būrį. Šis paskyrimas įformintas 2013 m. vasario l1d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius ir kambarius". Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių teisių suvaržymas atliekant bausmę vienoje patalpoje su kitais asmenimis yra neišvengiamas. BVK 70 straipsnyje nurodyti atvejai, kurių kategorijų nuteistieji gali būti laikomi atskirai arba izoliuotai nuo kitų nuteistųjų pataisos įstaigose. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš straipsnyje išvardintų kategorijų, todėl į 1-ą nuteistųjų būrį buvo paskirtas teisėtai, vadovaujantis BVK 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas privalėjo vykdyti įstaigos direktoriaus 2013 m. vasario lld. įsakymo Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius" 3.6 punkto reikalavimus. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 5-48/137 „Dėl nuteistojo nubaudimo" yra teisėtas. Civilinio kodekso (toliau-ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, t.y. žalos. Konstitucinis teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo panaikinti Kybartų pataisos namų 2013 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 5-48/137, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5792,40 Eur (20 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, taikyti pareiškėjui izoliaciją nuo kitų nuteistųjų.

Ginčas byloje kilo dėl skundžiamo Kybartų pataisos namų nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir atsakovo veiksmų, t.y. paskiriant pareiškėją į 1 – ąją būrį, netaikant pareiškėjui izoliacijos nuo kitų nuteistųjų.

Pareiškėjas žalą kildina iš atsakovo veiksmų, neteisėtai perkeliant pareiškėją iš vieno būrio į kitą, nepagrįstai paskiriant pareiškėjui nuobaudą ir neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, t.y. vieną parą laikant pareiškėją su rūkančiais asmenimis, antisanitarinėmis sąlygomis, netaikant pareiškėjui izoliacijos nuo kitų nuteistųjų.

Dėl neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš 7- ojo būrio besargybinių gyvenamųjų patalpų į 1 ąjį būrį ir neteisėto nubaudimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog Kybartų pataisos namų Nuteistųjų, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykusių į pataisos namus, priskyrimo grupei, paskirstymo į būrius ir apgyvendinimo į kambarius bei nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą komisija (toliau – Nuteistųjų skirstymo komisija) 2013 m. vasario 11 d. posėdyje, svarstydama nuteistojo E. Č. perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį, nutarė nuteistąjį E. Č. perkelti iš besargybinių gyvenamųjų patalpų gyvenamojo kambario Nr. 1 į pirmą nuteistųjų būrį gyvenamąjį kambarį Nr. 121 miegamąją vietą Nr. 1 (I t. b.l. 126-128). Komisija pareiškėjo perkėlimą motyvavo tuo, jog septinto nuteistųjų būrio besargybinių gyvenamosiose patalpose laisvės atėmimo bausmę atlieka dirbantys nuteistieji, nuteistasis E. Č. noro dirbti, nuo paskyrimo į būrį dienos, nepareiškė. Pareiškėjas Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 6-16/-26 3.6 punktu buvo paskirtas iš 7 būrio besargybinių gyvenamųjų patalpų į 1 būrį (I t. b.l. 129). Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas Audrius Makūnas bei vyresnysis prižiūrėtojas J. V. tarnybiniais pranešimais pranešė Kybartų pataisos įstaigos direktoriui, kad 2013 m. vasario 11 d. apie 19.40 val. į Kybartų pataisos namų KPP-2 (Kontrolės ir praleidimo punktą) atėjo 1-o būrio nuteistasis E. Č. ir pareiškė, kad jis atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame pirmame būryje (It. b.l 130). Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas R. M. 2013 m. vasario 12 d. pateikė Kybartų pataisos namų direktoriui pažymą „Dėl nuteistojo E. Č. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje" Nr. 1-8/606, kurioje nurodė, kad pareiškėjas, po pokalbio su Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnais, paaiškino, jog bausmę gali atlikti tik 7 būryje ir savo argumentus nurodė 2013 m. vasario 11 d. pasiaiškinime Nr. 1.6-52/273 ir 2013 m. vasario 11 d. pareiškime. Minėtoje pažymoje buvo siūloma Kybartų pataisos namų direktoriui nuteistojo E. Č. drausmės pažeidimą spręsti drausmės komisijoje (It. b.l. 131). Pasiaiškinime ir pareiškime dėl atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje E. Č. nurodė, kad bausmės neatliks nei paskirtame 1-jame nuteistųjų būryje, nei kituose Kybartų pataisos namų nuteistųjų būriuose, kuriuose atlieka bausmę delikventiniai agresyvūs, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas asmenys. Pareiškėjas bijo susidorojimo su juo dėl politinių oponentų per žiniasklaidos priemones apie jį skleidžiamos nepagrįstos informacijos (It. b.l. 137-138). Kybartų pataisos namų drausmės komisijos 2013 m. vasario 12 d. teikimu Nr. 1-50/168 buvo siūloma skirti nuteistajam E. Č. drausminę nuobaudą - perkėlimą iš paprastosios į drausmės grupę vieneriems metams (It. b.l.133). Kybartų pataisos namų direktorius 2013 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 5-48/137 „Dėl nuteistojo nubaudimo" nutarė nuteistajam E. Č. skirti nuobaudą, perkėlimą iš paprastos į drausmės grupę vieneriems metams (I t. b.l. 135). Pareiškėjas pateikė 2013 m. vasario 26 d. skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Kybartų pataisos namų direktorius 2013 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 5-48/137 panaikinimo (II t. b.l. 18). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2S-865 pareiškėjo skundo netenkino (II t. b.l. 19 - 22).

Bausmės vykdymo kodekso 70 straipsnis ir Pataisos vidaus tvarkos taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 65 punkto nuostatos reglamentuoja nuteistųjų perkėlimą į būrius tvarką ir procedūras. Pažymėtina, kad vienas iš Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų - būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.

Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Taisyklių 65 punktas nustato, jog Pataisos namų, gydymo - pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nustatyta, jog pareiškėjas į 1 būrį buvo paskirtas Kybartų pataisos namų Nuteistųjų skirstymo komisijos protokolinio nutarimo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad 7 nuteistųjų būryje, t.y. būryje iš kurio pareiškėjas buvo perkeltas į jam netinkantį 1 būrį, laisvės atėmimo bausmę atlieka dirbantys nuteistieji, tačiau pareiškėjas, nuo paskyrimo į 7 būrį dienos, neišreiškė noro dirbti. Atsakovas, paskirdamas pareiškėją į 1 būrį, nepažeidė Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje ir Taisyklių 65 punkte įtvirtintų reikalavimų ir procedūrų. Todėl konstatuotina, jog atsakovas paskirdamas pareiškėją į 1 būrį jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 1 būryje. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje priežastį nurodė, tai, kad 1 būryje atliekantys bausmę delikventiniai agresyvūs, linkę nusikalsti, vartojantys narkotines medžiagas nuteistieji, kurie dėl pareiškėjo politinių oponentų žiniasklaidos priemonėse skleidžiamos apie pareiškėją neigiamos informacijos yra skatinami su pareiškėju susidoroti (I t. b.l. 137, 141). Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo Audriaus Makūno bei vyresniojo prižiūrėtojo J. V. tarnybiniai pranešimai Kybartų pataisos įstaigos direktoriui patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam administracijos paskirtame pirmame būryje (It. b.l 130). Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. 2013 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. 1-8/606 „Dėl nuteistojo E. Č. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje" Nr. 1-8/606 nurodyta, kad pareiškėjas, po pokalbio su Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnais, paaiškino, jog bausmę gali atlikti tik 7 būryje ir savo argumentus nurodė 2013 m. vasario 11 d. pasiaiškinime Nr. 1.6-52/273 ir 2013 m. vasario 11 d. pareiškime. Minėtoje pažymoje buvo siūloma Kybartų pataisos namų direktoriui nuteistojo E. Č. drausmės pažeidimą spręsti drausmės komisijoje. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kybartų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje. Byloje nenustatyta, jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad pareiškėjui kilo reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo pateikti teismų procesiniai dokumentai nesusiję su Kybartų pataisos namų nuteistųjų smurtu ar grasinimais pareiškėjo atžvilgiu, todėl nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog su pareiškėju Kybartų pataisos namuose ir būtent 1 būryje ketinama susidoroti, ar pareiškėjui kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio (I t. b.l. 57-60). Be to, pareiškėjas net ir nenurodė ir neįvardijo konkrečių 1 būrio nuteistųjų, kurie galimai galėjo kelti grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, ketindami su juo susidoroti. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Kybartų pataisos namų pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastys vertino Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo siūloma pareiškėjo atsisakymą - atlikti bausmę 1 būryje, vertinti kaip drausmės pažeidimą (It. b.l. 131). Kybartų pataisos namų psichologinės grupės vyresniosios specialistės R. S. 2013 m. vasario 12 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjui būdingas perdėtas situacijos vertinimas, adaptavimosi naujomis sąlygomis sunkumai, galimas nuolatinis manipuliavimas situacija siekiant asmeninių tikslų (nuteistajam tinkamų gyvenimo sąlygų) (I t.b.l. 136).

Taigi, įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje buvo nepagrįstas realiomis ir objektyviomis priežastimis, todėl vertintinas kaip nemotyvuotas. Objektyvių aplinkybių, įgalinčių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad pareiškėjui nesaugu atlikti bausmę jam paskirtame 1 būryje, nenustatyta. Byloje taip pat nenustatyta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad 1 būryje pareiškėjui buvo grasinta, ar daromas kitoks psichologinis poveikis, kad jis buvo užpultas ar sumuštas kitų nuteistųjų. Subjektyvios prielaidos, kad galimai kiti nuteistieji, pareiškėjo teigimu, skatinami pareiškėjo politinių oponentų su pareiškėju susidoroti, nepatvirtino aplinkybių, kad egzistavo pagrįstai reali grėsmė pareiškėjui saugiai atlikti bausmę 1 būryje. Pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos išimtinėmis ir kliudančiomis jam atlikti bausmę Kybartų pataisos namų 1 būryje. Todėl teigtina, jog administracijos nurodymai atlikti bausmę paskirtame būryje buvo teisėti. Pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę 1 būryje. Pareiškėjas, nepagrįstai atsisakydamas atlikti bausmę paskirtame minėtame būryje, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p. reikalavimus ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2013 m. vasario ll d. įsakymo Nr. 6-16/26 „Dėl nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei ir suskirstymo į būrius bei kambarius" 3.6. punktą. Skundžiamų atsakovo nutarimu pareiškėjui, už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus atlikti bausmę paskirtame būryje, buvo paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 1 (vieniems) metams (I t. b.l. 94).

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja nuteistąjį vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, ginčo atveju atlikti bausmę pataisos namų administracijos paskirtame būryje. Pareiškėjas nepagrįstai atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje, t.y. nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimo, todėl jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rūšys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.).

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai, t.y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta išnagrinėjus pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes Kybartų pataisos namų Drausmės komisijoje. Drausmės komisija, siūlydama pareiškėjui nuobaudos rūšį - perkėlimą iš paprastosios grupės į drausmės grupę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo baustas keturis kartus, anksčiau paskirtos nuobaudos buvo galiojančios, pareiškėjas itin piktybiškai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką (I t. b.l. 91). Drausmės komisijos teikime pareiškėjui siūloma nuobauda buvo paskirta Kybartų pataisos namų direktoriaus skundžiamu nutarimu.

Įvertinus nustatytų įrodymų visumą, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta nuobauda nepagrįsta ir tai, kad dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teises ir teisėti interesai.

Taip pat nenustatyta jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų perkeliant pareiškėją iš vieno būrio į kitą, bei skiriant jam nuobaudą skundžiamu atsakovo nutarimu.

Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra sąlygų viešajai atsakomybei kilti.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t.y. vieną parą kalinant pareiškėją su rūkančiais asmenimis, antisanitarinėmis sąlygomis, bei izoliacijos nuo kitų nuteistųjų pareiškėjui netaikymo.

Pareiškėjas Kybartų pataisos namų neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad jis buvo kalinamas kartu su rūkančiais asmenimis baudos izoliatoriuje, antisanitarinėmis sąlygomis ir tokiu būdu darant žalą jo sveikatai.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims privalu sudaryti saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir šis reikalavimas yra susijęs su pareiga nerūkančius nuteistuosius atskirti nuo rūkančiųjų asmenų. Lietuvos higienos normos HN:76:2010, 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. EŽTT išaiškinimo, kad iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas ( EŽTT 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą Benediktov prieš Rusiją). Valstybėms nustatytą pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, jeigu tai yra reikalinga, atsižvelgus į šio asmens medicininę patikrą ir gydytojų rekomendacijas (EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Elefteriadis prieš Rumuniją). EŽTT taip pat ne kartą yra pripažinęs, kad pasyvus rūkymas prisideda prie kalinimo sąlygų bloginimo ir kartu su kamerų perpildymu gali sudaryti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2002 m. liepos 15 d. sprendimą Kalashnikov prieš Rusiją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. ir 4 d. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 p.) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką. Kad apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, jam atsisakius atlikti bausmę administracijos paskirtame būryje, 2013 m. vasario 11 d. buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kol nebuvo pataisos įsitaigos direktoriaus (I t. b.l. 134). Atsakovas atsiliepime (It. b.l. 88) ir 2013 m. kovo 12 d. atsakyme Nr. (1.6) 78-134 į pareiškėjo prašymą pripažino faktą, kad pareiškėjas vieną parą (2013 m. vasario 11 d.) buvo baudos izoliatoriuje su rūkančiais nuteistaisiais, kadangi tuo metu nebuvo galimybės paskirti pareiškėją su nerūkančiais nuteistaisiais (I t. b.l. 90). Nurodytos aplinkybės įgalina konstatuoti, jog atsakovui buvo žinoma aplinkybė, kad pareiškėjas yra nerūkantis. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad pareiškėjas į baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas būtų patalpintas su nerūkančiais asmenimis. Tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos į sveiką gyvenamąją aplinką, jam buvo daromas neigiamas poveikis kaip nerūkančiojo asmens sveikatai dėl jo priverstinio pasyvaus rūkymo, patalpinant jį į baudos izoliatoriaus su rūkančiais asmenimis. Netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpis baudos izoliatoriuje tęsėsi vieną parą ir ginčo dėl to byloje nėra. Nurodytas laikotarpis, neigiamai įtakojęs nerūkančiojo asmens sveikatą dėl priverstinio pasyvaus rūkymo, nebuvo ilgas. Akivaizdu, jog pareiškėjas patyrė realius nepatogumus ir grėsmę neigiamam sveikatos poveikiui. Nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėl to jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais Europos Žmogaus Teisių Teismo buvo pripažintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05).

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje yra pakanka duomenų pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinei atsakomybei kilti sąlygą. Būtent, Kybartų pataisos namai neužtikrino pareiškėjui teisės būti kalinamam baudos izoliatoriaus kameroje su nerūkančias asmenimis. Teismui nekilo abejonių, kad Kybartų pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Pareiškėjo patirta neturtinė (moralinė) žala yra akivaizdi ir neabejotina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą taip, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl to, kad vieną parą pareiškėjas buvo kalinamas su rūkančiais nuteistaisiais. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjo kalinamas su rūkančiais nuteistaisiais pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjas netinkamomis sąlygomis dėl kalinimo su rūkančiais asmenimis buvo laikomas vieną parą. Atsižvelgus į pažeidimų pobūdį ir nedidelę pažeidimo trukmę (viena para), taip pat įvertinus ir tai, kad į baudos izoliatoriaus kamerą pareiškėjas buvo patalpintas dėl jo paties pasirinkto elgesio, t.y. dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų padarymo, atsisakius atlikti bausmę jam paskirtame 1 būryje, konstatuotina, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga, todėl laikytina, kad teisės pažeidimo padarymo pripažinimas savaime būtų pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A-444-619/2008; Nr. A-556-669/2010; Nr. A-858-1490/2012; A-756-143/2012).

Nagrinėjamo ginčo atveju, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas dėl jo patalpinimo į baudos izoliatorių vienai parai su rūkančias nuteistaisiais, tačiau reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais netenkinamas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 d. 4 p.).

Be to, pareiškėjas teigė, kad minėtame baudos izoliatoriuje buvo laikomas nežmoniškai, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Higienos normų reikalavimus. Tačiau vien tik pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie antisanitarines, nežmoniškas sąlygas pataisos namų izoliatoriuje nepakankami patirtai neturtinei žalai pagrįsti. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokios higienos normų sąlygos buvo netinkamos ir kokio pobūdžio neturtinė žala kilo. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos baudos izoliatoriuje vieną parą buvo nežmoniškos bei pažeidžiančios LR Higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas nepagrindė, kuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas, kokie konkretūs LR Higienos normų reikalavimai buvo pažeisti, nenurodė pažeidimų aplinkybių ir dėl to kilusios žalos (pasėkmių). Nenustačius atsakovo netesėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (pasėkmių) pareiškėjo orumui ar jo sveikatai, pareiškėjo kalinimas negali būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, bei dėl to jam negali būti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. Tačiau pažymėtina, kad teismams nesuteikta teisė taikyti nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, izoliaciją nuo kitų nuteistųjų. Tik pataisos įstaigos administracija turi teisę spręsti dėl nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose (BVK 70 str.). Administraciniai teismai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir priimti sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo institucijų kompetencijai, nes tai pažeistų valdžios pasidalinimo principą. Pareiškėjo reikalavimas, prašant teismo taikyti jam izoliaciją nuo kitų nuteistųjų, nepriskirtas teismų kompetencijai, todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str. 101 str. 1 d.,

nusprendė:

Pareiškėjo E. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

Nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo taikyti pareiškėjui E. Č. izoliaciją nuo kitų nuteistųjų.

Kitoje dalyje pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius