Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 19 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė G. L. ne mažiau penkis smūgius į nugarą, taip padarė nukentėjusiajam G. L. dešinio VIII šonkaulio vidurinio trečdalio lūžimą ir sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo S. P. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, teigiant, kad paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, prašoma paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taip pat nurodoma, kad reali laisvės atėmimo bausmė jam pakenks, negalės įsidarbinti. Skunde nurodoma, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, šiuo metu yra susitaikęs su nukentėjusiuoju ir toliau sėkmingai gyvena kartu.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. P. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nėra per griežta. Bausmė paskirta tinkamai, vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu S. P. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad S. P. nuteistas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, parinkdamas S. P. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, S. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to taip pat pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė ir į S. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad S. P. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas daugybę kartų ir šis teistumas jam jau yra dvyliktasis (1 t., b. l. 65-72). Ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas taip pat laisvės atėmimo bausme, tačiau jis ir vėl pakartotinai nusikalto, todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad S. P. yra linkęs nusikalsti asmuo. Svarbi aplinkybė ta, kad paskutinį kartą S. P. teistas 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad viešoje vietoje, būdamas neblaivus smurtavo prieš nukentėjusiąją, plūdo ją necenzūriniais žodžiais (nuosprendis šios nutarties priėmimo dienai dar nėra įsiteisėjęs). Papildomai patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą (LITEKO), matyti, kad šiuo metu taip pat jo atžvilgiu yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios nagrinėjamas apeliacinis skundas, S. P. padarė praėjus vos 3 dienoms po jo išregistravimo iš Probacijos tarnybos registro atlikus bausmę (iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. iš Probacijos tarnybos išregistruotas 2022 m. lapkričio 8 d.). Išvardintos aplinkybės rodo S. P. polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, nes kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, S. P. yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jo visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis, numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį dydį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, taip pat ir dėl panašaus pobūdžio nusikaltimo padarymų, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 64), leidžia pagrįstai teigti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nedaro, todėl jam tinkamai, teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 8 mėnesius laisvės atėmimo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių.

13. Apeliantas prašo įvertinti teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis pripažino kaltę, kad jis šiuo metu yra susitaikęs su nukentėjusiuoju ir toliau gyvena kartu, kad šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir siekia įsidarbinti, todėl paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neigiamai jam atsilieps. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo skundą pažymi, kad šias aplinkybes apylinkės teismas įvertino skirdamas bausmę, jos jau buvo žinomos pirmosios instancijos teisme bei egzistavo priimant skundžiamą nuosprendį, vis vien nuteistojo neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, todėl pakartotinai vertinti tų pačių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymima, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Be to, aukštesnysis teismas papildomai pažymi, kad nuteistasis S. P., atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje taip pat galės įsidarbinti, todėl ir tai, kad jis šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje ir siekia įsidarbinti, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę.

14. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti S. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Daroma išvada, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas ir šios aplinkybės įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti. Sprendžiama, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, kad kaip to prašė apeliaciniu skundu nuteistasis. Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

15. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo paskirtos bausmės rūšis, jos dydis nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, todėl skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.