Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-02 · Administracinė byla Nr. I-993-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-02
Bylos Nr.
I-993-365/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02405-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Nijolė Žalnieriūnienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. Z.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-993-365/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02405-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žalnieriūnienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovo atstovei Eliai Blaškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. Z. skunde (b. l. 1-2) prašė teismo: 1)panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimą Nr. (10.1) 3-95567 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012-09-11 sprendimą Nr. (6.5) I-5414; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kuri susidarė dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jai buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau - senatvės pensija). Vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) nuostatomis, jos senatvės pensija buvo mažinama du kartus, t.y. taikant Laikinojo įstatymo 6 str., kaip pensija, viršijanti 650 Lt ribinį pensijos dydį, ir taikant Laikinojo įstatymo 8 str. kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų. Nurodė, kad kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimu Nr. (10.1) 3-95567 atsisakė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. 2012-09-05 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV), prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimą Nr. (10.1) 3-95567 ir įpareigoti šį skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo. VSDFV 2012-09-11 sprendimu Nr. (6.5) 1-5414 atsisakė tenkinti jos prašymą, nurodydama, jog teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010-2011 metais negautą pensijos dalį, nėra, todėl neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį. Mano, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimas Nr. (10.1) 3-95567 ir VSDFV 2012-09-11 sprendimas Nr. (6.5) 1-5414 yra neteisėti ir nepagrįsti. 2012-02-06 nutarimu LR Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Įstatymų leidėjas, įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo sprendimui, privalėjo atitinkama apimtimi pakeisti Laikinąjį įstatymą, tačiau minėto teisės akto nepakeitė. VSDFV Vilniaus skyrius, neatsižvelgdamas į minėtas Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nuostatas, sumažindamas paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu nei nedirbantiems ar neužsiimantiems tam tikru verslu pensininkams, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Konstitucijos 23 ir 53 str. nuostatas, todėl atsakovo atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-11). Nurodė, kad Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį, taip pat mokėti atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Pareiškėjai paskirtos pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 d. nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta tvarka. Pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VSDF valdybos Vilniaus skyrius 2010-2011 metais jai mokėjo pensijos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į pareiškėjos praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai, vykdant Laikinąjį įstatymą, perskaičiavo pareiškėjai senatvės pensiją ir 2010-2011 metais mokėjo teisingo dydžio perskaičiuotą pensiją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir išmokėti pareiškėjai skirtumą tarp paskirtos ir 2010-2011 metais mokėtos pensijos. Skunde teismui pareiškėja kaip teisinį pagrindą nurodo Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, tačiau Konstitucinis Teismas pareiškėjos nurodytame 2010 m. balandžio 20 d. sprendime nenagrinėjo Laikinojo įstatymo ar jo dalies atitikties Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Tad šis Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-25).Nurodė analogiškus motyvus kaip ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Papildomai nurodė, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos 102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Konstituciniam Teismui. Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas tik nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pareiškėjos nurodytame 2010-04-20 sprendime tik išaiškino tam tikras savo ankstesnių nutarimų nuostatas, tačiau nepasisakė dėl Laikinojo įstatymo ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai, o Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, „Valstybės žiniose" oficialiai paskelbtas 2012-09-21. Tad šis Konstitucinio Teismo nutarimas taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo negautą pensijos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimo Nr. (10.1) 3-95567 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012-09-11 sprendimo Nr. (6.5) I-5414 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2012-08-30 pareiškėja M. Z. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo (b. l. 20). VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimu Nr. (10.1) 3-95567 atsisakė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 21-22).2012-09-05 pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-08-31 sprendimą Nr. (10.1) 3-95567 ir įpareigoti šį skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo (b. l. 26). VSDFV 2012-09-11 sprendimu Nr. (6.5) 1-5414 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010-2011 metais negautą pensijos dalį, nėra, todėl neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti man priklausančią negautą senatvės pensijos dalį.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr.83-3066, toliau - Nuostatai), 2010-2011 metais - ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).

Valstybines socialines draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, o nuo 2010 m. sausio 1 d. ir Seimo 2009 m. gruodžio 9 d. priimtu Laikinuoju įstatymu. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojant interalia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį – 650 Lt (3 straipsnio 1 dalis), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas.

Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Toks teisinis reguliavimas ginčui aktualiu aspektu išliko nepakitęs ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010 m. spalio 26 d. redakcija).

Tokiu būdu, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kaip yra perskaičiuojamos senatvės pensijos asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šiems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnius perskaičiavus senatvės pensiją buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę.

Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį, nurodytos 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi ir buvo sumažinta pareiškėjos senatvės pensija.

Remiantis Lietuvos Respublikos Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis ir pensijos bylos dokumentais, M. Z. nuo 2010m. sausio 1 d. turi draudžiamųjų pajamų, todėl, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjai buvo mokama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis: 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. - 476,04 Lt, taikant koeficientą 0,4654, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį 2463.30 Lt; 2010 m. birželio mėn. - 472,87 Lt, taikant koeficientą 0,4623, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2495,87 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 488,52 Lt, taikant koeficientą 0,4776, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2335,05 Lt; 2010 m. rugpjūčio mėn. - 616,27 Lt, taikant koeficientą 0,6025, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 1712,85 Lt; 2010 m. rugsėjo mėn. - 470,31 Lt, taikant koeficientą 0,4598, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį -2522,45 Lt; 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2011 m. sausio mėn. - 479,91 Lt, taikant koeficientą 0,4595, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2525,40 Lt; 2011 m. vasario mėn. - 471,13 Lt, taikant koeficientą 0,4511, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2613,77 Lt; 2011 m. kovo, balandžio, gegužės mėn. - 479,91 Lt, taikant koeficientą 0,4595, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2525,40 Lt; 2011 m. birželio mėn. - 3471,24 Lt, taikant koeficientą 0,4512, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2611,94 Lt; 2011 m. liepos, rugpjūčio mėn. -479,91 Lt, taikant koeficientą 0,4595, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2525,40 Lt; 2011 m. rugsėjo mėn. - 472,70 Lt, taikant koeficientą 0,4526, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį -2597,54 Lt; 2011 m. spalio mėn. - 476,67 Lt, taikant koeficientą 0,4564, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2557,38 Lt; 2011 m. lapkričio mėn. -479,91 Lt, taikant koeficientą 0,4595, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį - 2525,40 Lt; 2011 m. gruodžio mėn. - 461,32 Lt, taikant koeficientą 0,4417, apskaičiuotą atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį -2712,64 Lt.(b.l. 9).

Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Todėl pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjos teisė gali būti apginta išmokėjus pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjos teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleidusi skundo padavimo termino, laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti ir pareiškėja turi teisę reikalauti, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Todėl dėl laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėta pensijos dalis pareiškėjai turi būti grąžinta.

Atsakovas 2012 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. (1.14)3-138767 pateikė duomenis, kiek pareiškėjai nebuvo išmokėta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo (ši suma nurodyta pateiktos lentelės 8 grafoje „Skirtumas“). Taigi pareiškėjai iš viso dėl Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo neišmokėta 13324,92 Lt (b. l. 35-37). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktais duomenimis apie pareiškėjai neišmokėtą pensijos sumą, be to šalys ir neginčijo pateiktų duomenų tikrumo.

Neišmokėtą senatvės pensijos dalį pareiškėjai turi grąžinti VSDFV Vilniaus skyrius, nes pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą valstybinės senatvės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Atmestinas pareiškėjos reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 08 31d. ir 2012 09 11d. sprendimų panaikinimo. Pareiškėjos ginčijamais sprendimais atsakyta į pareiškėjos prašymą dėl sumažintos pensijos. Atsakovas, apskaičiuodamas pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis teisės normomis, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl iki Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d. nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p. 2 p.., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Priteisti M. Z. 13324 litus 92 cnt. (trylika tūkstančių tris šimtus dvidešimt keturis litus 92 centus) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Kitus M. Z. reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisNijolė ŽalnieriūnienėHenrikas Sadauskas