Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai M. L. ir A. L. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 6–12), kurį patikslino (I t.,b. l. 32–39), prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius) 2011 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 129D-1168 „Dėl pažymų grąžinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5.)-111 „Dėl M. L. ir A. L. skundo išnagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių suteikti nuosavybėn neatlygintinai 6,44 ha ir 3,22 ha ploto žemės sklypus.

Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra mirusio S. L. turto paveldėtojai pagal įstatymą. Nurodė, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius) 2007 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. 2142 patvirtino S. L. teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 6,44 ha žemės sklypą buvusio savininko I. L. (tėvo) nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini), o 2008 m. sausio 10 d. pažyma Nr. 4 – S. L. teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai 3,22 ha žemės sklypą buvusio savininko J. L. (J. L.) (senelio) nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skundžiamu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 129D-1168 buvo nepagrįstai atsisakyta neatlygintinai perduoti žemės sklypus, suformuotus Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2008 m. sausio 10 d. pažymų pagrindu, o skundžiamu NŽT direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 1T-(3.5)-111 Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius buvo nepagrįstai įpareigotas panaikinti šias pažymas.

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra S. L. turtinių teisių perėmėjai, todėl įgijo teisę gauti neatlygintinai 6,44 ha ir 3,22 ha ploto žemės sklypus. Teigė, jog atsakovai nepagrįstai S. L. nelaiko J. L. šeimos nariu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 3.135 straipsnio nuostatas šeimos nariais laikomi visi artimieji giminaičiai, taip pat ir anūkai, todėl S. L. laikytinas J. L. šeimos nariu. Pažymėjo, kad S. L. tėvai ir seneliai Lenkijos Respublikoje gyveno kaip viena šeima, vedė bendrą ūkį, iš Lenkijos į Lietuvos Respubliką buvo atkelti visi kartu ir tuo pačiu metu – 1941 metais. Pastebėjo, kad S. L. Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus parengtos pažymos dėl žemės suteikimo neatlygintinai yra teisėtos, todėl jų reikalavimas suteikti žemę nuosavybėn neatlygintinai yra pagrįstas.

Pareiškėjai prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria nėra numatytas valstybinės žemės sklypo suteikimas nuosavybėn neatlygintinai įpėdiniams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 18, 23 ir 29 straipsniams, kuriuose įtvirtinti principai, kad nuosavybė neliečiama, žmogaus teisės ir laisvės prigimtinės; įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs ir žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų padėties, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.