Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai B. Š., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovėms J. B. ir E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

2016 m. gegužės 19 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, trenkė B. Š. kumščiu į kairį skruostą, dėl ko B. Š. nukrito ant žemės ir jai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio žando srityje su žaizda bei kraujosruva burnos gleivinėje bei ko pasėkoje lūžo kairės pusės 23-28 dantų ir 35-38 dantų tiltiniai protezai, tokiais savo veiksmais L. J. padarė B. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną brolis važiavo su mašina iš kiemo, užkabino skalbinių virvę, kurią nuplėšė, dėl to B. Š. iškvietė policiją, kuri nieko nesakė. Paskui jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tvarkė malkas. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, kieme išlipo iš mašinos, lauke buvo apie 5 minutes. Brolis nunešė padangą, o jis ir A. nuėjo prie šiltnamio. A. visą laiką buvo su jais, jis nebuvo nuėjęs atsigerti vandens. Jo mama taip pat buvo lauke. B. Š. jis nesudavė, nebuvo prie jos net priėjęs, stovėjo prie mašinos su R. ir mama, o tėvas kalbėjo telefonu. Nuo Š. buvo už 7-8 metrų, ką ji darė, neatsimena, su ja nieko nekalbėjo, po to sėdo ir išvažiavo vėl į (duomenys neskelbtini). Kad Š. būtų sužalota, nesimatė. Anksčiau konfliktų su juo nebuvo, pareiškimus ant jų rašo B. Š., kai jis rūko laiptinėje, todėl su ja nebendrauja. Buvo toks atvejis, kai jie sėdėjo su draugais laiptinėje, B. Š. išėjo ir pradėjo fotografuoti ar filmuoti, jis ant jos užrėkė ir ji pati išmetė telefoną.

Apklausta teisme nukentėjusioji B. Š. skundą palaikė ir parodė, kad kieme turi virvę skalbiniams džiauti. 2016 m. gegužės 19 d., apie 9 val. išsiplovė skalbinius, kuriuos išdžiovė. Atvažiavo J. sūnus su mašina ir nutraukė virvę, visi jos skalbiniai išsipurvino. Tada ji pranešė policijai. Apie 14 val. visa J. šeima grįžo, buvo išgėrę, J. pasakė, kad „kurva, aš tau sakiau nekabinti čia drabužių“. Ji tuo metu kabino rankšluostėlį, L. apėjo ratą aplink ją ir trenkė jai į kairį skruostą. Ji nukrito. Įvykį matė kaimynai, bet nenori kištis, bijo. J. tėvai matė, kai jai trenkė, A. J. sakė, kad „mažai dar kurvai davei, maža ją užmušti“, motina irgi nesudraudė L.. Ji parbėgo namo, iškvietė policiją. Policija matė, kad ji sužalota. Ji išsikvietė sūnų ir marčią. Jos draugas buvo darbe tuo metu. Atvažiavusi policija J. nerado, nes J. iš kiemo jau buvo išvažiavę. Ji buvo kruvina, vaikai nuvežė ją į priėmimą, jai nustatė sužalojimus ir nusiuntė pas dantistę. Jos savijauta buvo labai bloga, visa drebėjo, ėjo pas gydytoją Galiauską. Ji negalėjo valgyti tris dienas, tik per šiaudelį, ir dabar dantis paskauda. Ji neturi pinigų sutvarkyti dantims ir dabar valgyti negali, valgo tik košes. Reikia sumokėti 730,46 Eur į kasą dėl dantų protezavimo, iš viso jai padaryta turtinė žala yra 786 eurai ir 1000 Eur neturtinė žala. Ji nemiega, patyrė didelį stresą, po šiai dienai jaučia baimę. Dabar su J. tik pasisveikina, bet nebendrauja. L. susitinka, jis praeina galvą nuleidęs. Taikytis nenori, nemano, kad santykiai pagerės. L. J. agresyvus, jai buvo sudaužęs telefoną, nes ji norėjo nufilmuoti, kaip jis nepilnametis rūko. Su J. dvejus metus nebuvo draugiški santykiai, buvo spardomos jos durys, ją koliojo.

Liudytoja L. Š. teisme paliudijo, jog 2016 m. gegužės mėnesį vyras pasakė, kad jam paskambino mama, nes ją primušė kaimynas L.. Ji su vyru nuvyko pažiūrėti, kas nutiko, rado B. Š. apsiverkusią, kruvina burna. B. Š. sakė, kad kieme džiovė rūbus, kaimynai J. prie sandėliukų kažką veikė ir L. pribėgęs trenkė jai kumščiu į veidą. B. Š. žandas buvo paraudęs ir patinęs. Paminėjo, kad L. tėvas sakė, jog „duok daugiau, dar mažai davei“. Ji su vyru atvyko anksčiau nei pareigūnas L.. Po įvykio atvyko gal po 10-15 min. Po to anytą nuvežė į priėmimą. B. Š. labai jaudinosi, verkė, nesuprato, kodėl taip vaikas padarė, trenkė jai be jokios priežasties. Ir dabar ji vengia viena būti namie, klauso kada jie išeina, kad nesusitiktų laiptinėje. Su anyta bendrauja kas dieną, porą savaičių anyta negalėjo valgyti, o dabar su sužalota puse negali valgyti, nes lūžusi dantų karūnėlė.

Liudytojas V. Š. teisme paliudijo, kad 2016 m., dienos nepamena, paskambino mama ir pasakė, kad ją sumušė kaimynų vaikas. Jis pasakė žmonai L. Š. ir abu nuvažiavo pas mamą. Atvykus matėsi, kad mamos veidas sužalotas, patinęs, paraudęs, sakė, kad kaimynų vaikas ją sumušė. Laiptinėje, kur gyvena mama tik du butai - mamos ir J.. Matėsi ant mamos veido paraudimas, pakraujavimas iš lūpos vidinės pusės. Jam atrodo, kad buvo sužalotas kairės pusės žandas. Vėliau atvažiavo policija. Po to jie mamą nuvežė į priėmimo skyrių ligoninėje.

Liudytojas R. L. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad gavo pranešimą dėl įvykusio konflikto su kaimynais. Kai atvyko pas Š., kaimynų jau nebuvo. Buvo kruvinos Š. lūpos, kraujas buvo sukrešėjęs aplink lūpas, ji sakė, kad įvyko konfliktas su kaimynais ir ją sumušė jauniausias kaimynų vaikas. Ar buvo daugiau sužalojimų žande, negali pasakyti, pareiškimas buvo surašytas vietoje, tai yra Š. bute. Kaimynų jis nerado, jie buvo išvažiavę. Kaimynų butas buvo užrakintas. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad buvo pas Š. atvažiavęs sūnus ir marti.

Liudytojas T. J. teisme paliudijo, kad jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena atskirai, turi savo šeimą, tuo metu su žmona gyveno (duomenys neskelbtini). Prie mamos daržo yra sandėliukas ir jis ten stato mašiną. Praeitais metais, gegužės mėnesį jis atvažiavo, pasistatė mašiną ir užėjo pas tėvus. Buvo jis, mama, patėvis A., brolis L.s ir brolio draugas R. A.. Kai atėjo, Š. susidžiovė kieme rūbus ant virvės. Jo mašina aukšta, tai jis važiuodamas nutraukė virves, Š. rėkė, iškvietė policiją, pareigūnas pasakė, kad virvė ne vietoje ištiesta per kelią, paaiškino situaciją ir policija išvažiavo. Jie pasiruošė malkas išsivežti, grįžo į miestą, vėl atėjo prie sandėliuko, jis iškrovė padangas į sandėliuką. Jokio konflikto nebuvo, jis nieko nematė, jo brolis L. irgi buvo lauke. Po to jie visi sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jokio konflikto nebuvo, negirdėjo, kad mama ką sakytų Š.. Jie bijo Š., stengiasi su Š. nekontaktuoti, ji pastoviai rašo skundus. Jis matė Š. prie sandėliuko. Jei tarp Š. ir brolio būtų konfliktas, jis tikrai būtų matęs. Jie grįžo prie sandėliuko visi – L. J., L. J., R. A., A. J.. Automobilį pastatė prie sandėliuko, visi išlipo iš mašinos, L. ir R. buvo arčiau šiltnamio, šalia buvo ir mama, jis per vidurį, netoli Š., A. J. buvo arčiau namų, nes jam kažkas skambino, A. J. kalbėjo telefonu. Kai jis atvažiavo, Š. atbėgo, ką sakė, jis neklausė, viskas truko labai greitai. Lukrecijus buvo nuo nukentėjusios už kokių 7 metrų, jis sukrovė padangas, kieme buvo labai trumpai, iki 5 minučių. Incidento nebuvo ir J. Š. nesudavė. Jis neįsivaizduoja iš kur pas Š. atsirado sužalojimai, gal ji griuvo kur. Sužalojimas tikrai padarytas ne brolio.

L. J. įstatyminė atstovė L. J. teisme apklausta kaip liudytoja parodė, kad sūnus jai perleido savo malkas, jas reikėjo iškrauti iš sandėlio (duomenys neskelbtini) ir atsivežti į namus. Malkas krauti padėjo sūnaus draugas R.. Kai jie grįžo, išlipo iš mašinos, vyrui paskambino, L. su R. nuėjo prie šiltnamio, ji iš paskos. Vyresnis sūnus nunešė padangą į sandėliuką, o vyras kalbėjo telefonu, Š. atėjo takelio nusikabinti, L. buvo šalia jos visą laiką, kieme pabuvo neilgai, gal 5 min. ir vėl išvažiavo. Vyras pasakė, kad paskambino A., gali parvežti malkas, reikia važiuoti. Incidentas buvo kilęs dėl skalbinių virvės, sakė, kad „B., nekabink rūbų, mes krausim malkas, atvažiuos mašina“. Š. pradėjo rėkti, sakė, kad sudaužys mašiną, buvo atvažiavę pareigūnai, pasakė, kad pati Š. kalta, nes ištiesė virvę ne vietoje. Daugiau nieko neįvyko. Ji tikrai nieko nesakė ir nesikoliojo, gyvena jau 16 metų ir jokių konfliktų su kaimynais nebuvo. Jos sūnus nesudavė Š.. Gal Š. su draugu susipyko. Ji į Š. net nežiūrėjo, kai ji atėjo į kiemą. Vyras jos nieko nesakė niekam, jis šnekėjo telefonu su A., jis baigė šnekėti ir važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) krauti malkų. Sūnus kol buvo mažesnis, buvo pasiutęs, bet jau treji metai sėdi namie prie kompiuterio, jis mokosi 10 klasėje, mokslai sekasi pusėtinai, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, buvo konfliktai su mokytojais, jis hiperaktyvus. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Liudytojas R. A. teisme paliudijo, kad buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini) malkų krauti, grįžę išlipo iš mašinos, parūkė ir nuėjo prie šiltnamio. Atėjo L. mama. L. brolis nunešė padangą į garažą, o tėvas kalbėjo telefonu. Jis, L. ir jo mama stovėjo prie šiltnamio ir kalbėjo apie malkas. Matė Š., kuri stovėjo prie savo sandėliuko. Šiltadaržis nuo sandėliuko matėsi gerai, moteriškė kabino rūbus, jam ji nieko nesakė. L. irgi nieko nesakė. Iš mašinos išlipo penkiese, jis, L., L. mama ir nuėjo prie šiltadaržio, stovėjo ir kalbėjosi, kur dės malkas, nutarė, kad kraus į sandėlį, į šiltadaržį nebuvo nuėjęs. Kai išvažinėjo į (duomenys neskelbtini), virvę su rūbais nutraukė, bet netyčia. Kai grįžo, mašiną pastatė į tą pačią vietą. Paskui jis nuėjo pas L. į kambarį atsigerti vandens, kieme liko L. mama ir L., užtruko kokių 30 sekundžių, butas buvo atrakintas, namų nerakina. Jis durų neužrakino, jo prašė, bet jis pamiršo paimti raktą, tai durų neužrakino, jiems pasakė. Žinodamas, kad butas nerakintas, nuėjo atsigerti vandens, kai grįžo, visi stovėjo kieme, tik Š. sugyventinis šūkavo, sakė, kad iškvies policiją, jis pastoviai užkabinėja jį. Kad buvo nubaustas dėl Š. buto, tai to nepamena, jis nesišlapino prie Š. buto durų, tik stovėjo su drauge ir kalbėjo. Prisipažino, kad daugiau tos bylos nenagrinėtų, nes atsibodo vaikščioti į teismą. L. jo draugas, draugauja 10 metų, pas jį dažnai lankosi. Muštynių tikrai jokių nebuvo.

Liudytojas A. K. teisme paliudijo, kad dirbo kepykloje, jam paskambino sugyventinė B. Š. ir pasakė, kad ją primušė. Jie kartu gyvena 10 metų. B. Š. pasakė, kad ją sumušė L. J.. Jis parvažiavo iš darbo, dar jos nebuvo, ji buvo ligoninės priėmime, grįžusi pasakė, kad buvo nusiimti skalbinių, priėjo L. ir smogė jai į veidą. Jis įvykio metu nebuvo, jis dirbo kepykloje, jo darbo valandos yra nuo 7 val. iki 16-17 val. Tą rytą ji buvo gerai nusiteikusi, nebuvo sumušta, ruošėsi rūbus skalbti. Pas juos šeimoje muštynių nebūna, tuo tarpu J. neseniai tėvą pripjovė, visai neseniai prašė pagalbos, kad kviestume policiją, jie ir iškvietė. Tą dieną jam sugyventinė paskambino po 15 val., ji pasakė, kad ją sumušė, ilgai nekalbėjo, tuo metu ji buvo priėmime. Su J. nebendrauja, pykčių nėra. Š. kairė veido pusė buvo ištinusi, sakė, kad negali valgyti, skauda dantis.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio atstovė Elena Petuškienė teisme paaiškino, kad su J. šeima dirba socialinis darbuotojas, L. J. turi emocijų ir elgesio sutrikimus, jo elgesys labai priklauso nuo situacijos tėvų namuose, kai tėvai negirtauja, vaikas gerai bendrauja, labai uždaras yra, sunkiai prisileidžia svetimus žmones. Jį formavusi aplinka nėra teigiama.

Iš specialisto išvados Nr. G1485/2016(01) (b.l. 6) matyti, jog specialistas, remdamasis B. Š. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikė tokias išvadas:

1. B. Š. padaryta poodinė kraujosruva kairio žando srityje su žaizda bei kraujosruva burnos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, tai yra 2016-05-19.

2. B. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad B. Š. 2016 m. gegužės 19 d. kreipėsi į medikus, skundėsi, kad buvo prieš dvi valandas sumušta. Apžiūrint kairėje pusėje skruostas paraudęs, patinęs, vidinėj žando pusėj gleivinėj hematoma 0,5 x 1,0 cm. Tiltiniai protezai paslankūs, numušti nuo atraminių 27 ir 37 dantų, laikosi ant 23 ir 34 dantų. Patarta padaryti apatinio žandikaulio ir skruosto rentgeno nuotrauką ir chirurgo odontologo konsultacija (b.l. 7).

Iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b.l. 10) matyti, kad pacientė atvyko būklės burnos įvertinimui. Objektas: viršutinio ir apatinio žandikaulio kairės pusės 23-28 dantų ir 35-38 dantų tiltiniai protezai yra lūžę. Iš rentgenogramos stebimas pažeidimas apie 38 dantį. Rekomenduojama 38 danties šalinimas ir apatinio žandikaulio defektų atstatymas daliniu išimamu plokšteliniu protezu ir 35 danties protezavimas metalo keramikos vainikėliu. Viršutinio žandikaulio kairės pusės defektą rekomenduojama atstatyti metalo keramikos tiltiniu protezu (23-28 dantys). Sudarytas gydymo planas.

Prie baudžiamosios bylos buvo prijungta Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos medžiaga, registracijos Nr. M-1-01-40003-16, kurioje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal B. Š. pareiškimą, nurodant tokio pobūdžio bylos keliamos ir nagrinėjamos teisme esant nukentėjusiojo skundui (b.l. 35).

Šioje Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos medžiagoje, registracijos Nr. M-1-01-40003-16, esantis B. Š. pareiškimas patvirtina, kad 2016 m. gegužės 19 d., 14 val. 40 min., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas R. L. priėmė iš B. Š. pareiškimą dėl to, kad tą pačią dieną, po 14 val. jai į kairį skruostą vieną kartą kumščiu trenkė L. J..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo kilo bent vienas iš paminėtų, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka – privačiam kaltintojui.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareiškė B. Š., kaltindama L. J. tuo, kad L. J. nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent: 2016 m. gegužės 19 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, trenkė B. Š. kumščiu į kairį skruostą, dėl ko B. Š. nukrito ant žemės ir jai buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio žando srityje su žaizda bei kraujosruva burnos gleivinėje bei ko pasėkoje lūžo jos kairės pusės 23-28 dantų ir 35-38 dantų tiltiniai protezai ir šiais veiksmais L. J. padarė B. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš B. Š. ir L. J. parodymų akivaizdu, jog 2016 m. gegužės 19 d., apie 14 val. jie buvo susitikę Kauno g. 17 namo kieme, tačiau jų nurodomos įvykio aplinkybės yra skirtingos, L. J. kategoriškai neigia sudavęs B. Š. į veidą ir aiškina, kad prie jos net nebuvo priėjęs.

Vertinant B. Š. ir L. J. parodymus, pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad B. Š. ir L. J. šeima yra kaimynai, tačiau jų santykiai konfliktiški. L. J. teisme išsakė savo nuoskaudas, kad B. Š. skundžia jį dėl rūkymo laiptinėje ir pan. Be to, nagrinėjamo įvykio dieną nuo pat ryto jau tarp kaimynų kilo konfliktas dėl to, kad L. J. brolis T. J. nutraukė B. Š. skalbinių virvę, dėl ko pastaroji buvo iškvietusi policiją. Šias aplinkybes teisme taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas T. J..

Teisme B. Š. parodymus, kad jai kieme vieną kartą į kairį skruostą sudavė L. J., patvirtina byloje ištirtų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad B. Š. iš karto apie įvykį pranešė policijai bei paskambino savo sūnui V. Š.. Teisme apklaustas policijos pareigūnas R. L. patvirtino, kad gavęs pranešimą dėl įvykusio konflikto su kaimynais, nuvyko pas B. Š., kurią rado kruvinomis lūpomis ir kuri paaiškino, kad ją sumušė jauniausias kaimynų vaikas, todėl vietoje surašė pareiškimą. Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad B. Š. tą pačią dieną, 14 val. 40 min. rašytame pareiškime nurodė, kad jai apie 14 val. nuėjus į kiemą dėl skalbinių, prie jos pribėgęs L. J. vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairį skruostą. Analogiškai aplinkybes dėstė B. Š. ir savo pateiktame skunde bei apklausiama teisme.

Liudytojais apklausti B. Š. sūnus V. Š. ir marti L. Š. patvirtino, kad reaguodami į mamos skambutį, iš karto nuvyko pas B. Š., kurią rado apsiverkusią bei kruvina burna, patinusiu ir paraudusiu žandu, todėl nuvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad B. Š. 2016 m. gegužės 19 d. kreipėsi į medikus, skundėsi, kad buvo prieš dvi valandas sumušta, o apžiūrėjus nustatyta, kad jos kairėje pusėje skruostas paraudęs, patinęs, vidinėj žando pusėje gleivinėje hematoma 0,5 x 1,0 cm, tiltiniai protezai paslankūs, numušti nuo atraminių 27 ir 37 dantų.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų visumos teismas vertina B. Š. parodymus kaip patikimus ir nuoseklius, kadangi juos patvirtina ir kiti surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kurių pagrindu darytina išvada, kad L. J. pribėgęs prie B. Š. vieną kartą kumščiu trenkė B. Š. į kairį žandą, po ko pastaroji nukrito ant žemės. Specialisto išvada patvirtina, kad B. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairio žando srityje su žaizda bei kraujosruva burnos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, tai yra 2016-05-19, tai yra B. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi šia specialisto išvada taip pat patvirtinama B. Š. nurodyta įvykio versija, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Tuo tarpu liudytojai, taip pat buvę nagrinėjamu laiku įvykio vietoje, tai yra kaltinamojo mama L. J. ir brolis T. J. yra kaltinamojo artimi giminaičiai ir yra suinteresuoti duoti L. J. palankius parodymus, todėl jų parodymus teismas vertina kritiškai. Analogiškai teismas vertina ir liudytojo R. A. parodymus, kuris teisme patvirtino, kad yra L. J. draugas. Be to, R. A. parodymai yra prieštaringi. R. A. teisme parodė, kad iš kiemo buvo išėjęs trumpam į J. namus atsigerti, kai grįžo B. Š. sugyventinis šūkavo, kad kvies policiją. Tuo tarpu pats L. J. teisme tvirtino, kad draugas R. A. visą laiką buvo kieme ir išėjęs atsigerti nebuvo. Teisme apklaustas B. Š. sugyventinis A. K. apskritai neigė buvęs įvykio metu namuose ar kieme, kadangi dirbo kepykloje, kaip pats nurodė, jo darbo valandos yra nuo 7 val. iki 16-17 val. Nors teisme ir buvo iškelta versija, kad B. Š. sugyventinis galėjo ją mušti, tačiau ši versija nėra paremta jokiais bylos duomenimis, juo labiau, kad įvykio metu ir vietoje nurodyto asmens apskritai nebuvo.

Teismas, vertindamas kaltinamojo L. J. parodymus, atsižvelgia į jam atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, kuriose konstatuota, kad L. J. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Ekspertinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo asmenybė nebrandi, egocentriška, siekdamas asmeninių tikslų, jis nelinkęs atsižvelgti į kitų jausmus, vadovaujasi asmeniniais interesais, jo emocijos nebrandžios, lengvai provokuojamos, opoziciškas reagavimas frustruojančiose situacijose, taip pat nelinkęs prisiimti atsakomybės. Šios ekspertizės išvadų bei byloje surinktų įrodymų kontekste teismas L. J. parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta. Taip pat šie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, jog L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nusikaltimas yra baigtas ir įvykdytas tiesiogine tyčia.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.) bei bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 91 str.).

Kaltinamasis L. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas L. J. bausmę, teismas įvertina nusikalstamų veiksmų intensyvumą, tai yra, kad buvo suduotas vienas smūgis, jo sukeltas pasekmes. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad L. J. yra nepilnametis, neteistas, buvo tris kartus baustas administracine tvarka 2016 metais. Įvertinus aptartas aplinkybes, L. J. yra skirtina viena švelnesnių Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimas, kuris gali pasiekti bausmės tikslus.

Baudžiamojoje byloje B. Š. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo ir jo įstatyminių atstovų priteisti 786,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį, nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

Nukentėjusioji nurodė, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro 730,46 Eur už gydymą, 2,16 Eur už dokumentų kopijavimą, 2,04 Eur pašto siunta dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, 12,00 Eur už dantų rentgenogramą, 19,69 Eur už medicininę ekspertizę, 20 Eur kelionės išlaidos automobiliu iš Ukmergės į Vilnių pas medicinos ekspertą (b.l. 6-14). Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais įrodymais. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad B. Š. buvo patarta padaryti apatinio žandikaulio ir skruosto rentgeno nuotrauką, už kurią ji sumokėjo 12,00 Eur, teismo ekspertizė bei vykimas jos atlikimui jai kainavo 39,69 Eur (b.l. 6, 14), o dokumentų kopijos ir pašto išlaidos sudaro 4,20 Eur (b.l. 6, 14). Taigi B. Š. dėl L. J. padaryto jai sužalojimo jau yra patyrusi 55,89 Eur dydžio turtinį nuostolį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos ir yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012) galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl L. J. smūgio į kairį žandą, buvo sulaužyti jos kairės pusės tiltiniai protezai bei sudarytas gydymo planas (b.l. 7, 10). B. Š. sudaryta sutartis dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo su VšĮ Ukmergės ligonine patvirtina, kad odontologijos gydymo paslaugos pagal sudarytą gydymo planą kainuos 730,46 Eur (b.l. 8). Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir ji neturi lėšų sumokėti už odontologo paslaugas, todėl negali susitvarkyti dantų. B. Š. nurodytas aplinkybes, kad ji avansu turi sumokėti už odontologo paslaugas, patvirtina Sutarties dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo 7 punktas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos dėl ieškovės būsimų nuostolių už odontologines paslaugas, todėl teismas B. Š. priteisia kaip žalos atlyginimą ir 730,46 Eur sumą.

Be turtinės žalos, B. Š. prašo priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ji tris dienas negalėjo valgyti, gėrė per šiaudelį, turėjo ir iki šiol turi daug nepatogumų dėl patirto sužalojimo, kadangi negali normaliai kramtyti kairės pusės žandikaulio dantimis, nes lūžę protezai, jai būtina pašalinti vieną dantį, atstatyti apatinio žandikaulio defektus bei protezuoti. Dėl padarytų sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, o dėl L. J. elgesio patyrė pažeminimą, pradėjo blogai miegoti, patyrė stresą bei baimę.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl B. Š. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo buvo priversta kreiptis į medikus. Teismui nekyla abejonių, kad B. Š. dėl poveikio jos kūnui ir padaryto sužalojimo patyrė skausmą, stresą bei nepatogumų. Be to, dėl sulaužytų protezų ji iki šiol patiria nepatogumus valgydama. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog B. Š. patirta neturtinė žala yra įvertintina 800 Eur ir toks neturtinės žalos dydis užtikrina kaltinamojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi kaltinamasis L. J. yra nepilnametis, jam neturint lėšų ir turto, žala iki jo pilnametystės subsidiariai išieškotina iš jo atstovės pagal įstatymą L. J..

Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai B. Š. pagal tarnybos 2016-05-31 sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1944-8662 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nukentėjusiąją teisme atstovavo advokatė Virginija Bradulskienė ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas teisme sudaro advokato užmokestis 252,79 Eur (b.l. 25). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, į jo turtinę padėtį, į tai, kad priteista žala nukentėjusiajai, šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisia vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose savo gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar jo sveikatos priežiūra bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti L. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir nustatyta tvarka už jų vykdymą atsiskaityti. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiosios B. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. J., o šiam neturint lėšų ar turto subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės L. J., priteisti 786,35 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 35 centus) turtinei žalai atlyginti ir 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios B. Š. naudai.

Nustatyti, kad nepilnamečiui L. J. neturint lėšų ar turto, žala, priteista nukentėjusiajai B. Š. subsidiariai iš L. J. įstatyminės atstovės L. J. turi būti išieškoma iki L. J. pilnametystės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.