- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-104-935/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.56 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže ir kieme, apžiūrėjęs nukentėjusiajam A. S. priklausantį motociklą KTM C4, VIN (duomenys neskelbtini), A. S. paaiškinęs, kad ketina šį motociklą pirkti ir tuo tikslu nori jį išbandyti, užsidėjęs A. S. jam duotą motociklininko šalmą, atsisėdęs ant motociklo, juo nuvažiavo, motociklo bei motociklininko šalmo negrąžino, t. y. tokiu būdu atvirai pagrobė A. S. priklausantį motociklą KTM C4, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur, ir motociklininko šalmą, kurio vertė 250 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. S. 1750 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį ir A. M. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant jį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, A. M. paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį patenkinti.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusiojo A. S. parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Skunde tvirtinama, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog A. M. jam nurodė, kad nori išbandyti motociklą, užsidėjo šalmą ir motociklu išvažiavo, už motociklą bei šalmą jokių pinigų nesumokėjo. Faktą, kad buvo pagrobtas motociklas, A. S. nurodė ir savo seneliams, kitiems liudytojams, dėl motociklo pagrobimo kreipėsi į policiją.
4. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuri dalis nukentėjusiojo parodymų yra vertinama kritiškai ir kodėl. Iš tikrųjų pirmieji nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, šiek tiek skyrėsi nuo jo vėliau duotų parodymų. Vis tik A. S. paaiškino, dėl kokių priežasčių atsirado parodymų skirtumai. Be to, dalies nukentėjusiojo parodymų skirtumas nėra pagrindas apskritai nesivadovauti jo parodymais, ypač ta jų dalimi, kuri visą procesą nekito.
5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, motociklo vertė ir kaina yra didesnė nei 600 Eur. Liudytojo R. P. parodymai patvirtina, kad A. S. motociklas turėjo kainuoti ne mažiau kaip 1500-2000 Eur, pigiau važiuojančio motociklo negalima nupirkti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojas R. S. tvirtino, jog nukentėjusiojo motociklo nepirko už 1000 Eur. Šis liudytojas iš tikrųjų nepirko motociklo, nes neturėjo reikiamos pinigų sumos.
6. Prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai analizavo ir vertino aplinkybę, jog A. M. kartu su motociklu pagrobė ir šalmą. Pažymi, kad A. M. nepaaiškino, ar jis žadėjo šalmą pirkti, ar dėl to tarėsi su A. S., kokią šalmo kainą buvo sutarę, ar šalmą jis būtų grąžinęs. Pirmosios instancijos teisme išteisintasis nurodė, kad nukentėjusysis jam davė šalmą ir akinius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, važiuodamas išbandyti motociklo, A. M. dar paėmė ir svetimą turtą, t. y., motociklininko šalmą, apie kurio pirkimą ar laikiną panaudojimą su nukentėjusiuoju nebuvo tartasi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir aplinkybės, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusysis, kuris norėjo parduoti motociklą bei kolonėles, būtų padovanojęs išteisintajam šalmą, kurio vertė 250 Eur. Prokurorui yra akivaizdu, kad A. M., paimdamas šalmą ir akinius, tai darė taip, lyg iš tiesų ketintų tik kelias minutes pavažiuoti motociklu ir tuoj pat grąžinti motociklą ir motociklininko šalmą.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išvada, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kitų asmenų parodymai. Liudytojų A. L. ir D. L. parodymai patvirtina, kad pas A. S. buvo atvažiavęs asmuo, kuris ketino įsigyti motociklą, o šiam asmeniui išvažiavus su motociklu, nukentėjusysis iš karto pasakė, kad motociklas nebuvo grąžintas. Be to, liudytojas A. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad visą laiką stebėjo kieme esantį motociklo pirkėją, kuris, neperdavęs jokių pinigų, užsidėjo šalmą ir išvažiavo iš kiemo. Liudytojui išėjus į gatvę, nukentėjusysis pasakė, kad pirkėjas nebegrįžta.
8. Prokuroras yra įsitikinęs, kad išteisintojo A. M. parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi. Nukentėjusiajam A. S. ir liudytojui R. P. A. M. teigė, kad yra iš Kėdainių, nors gyvena Panevėžio rajone. Pirmosios instancijos teisme išteisintasis nurodė, jog, apžiūrėjęs motociklą miške, grįžo į automobilį, klausė draugo V. D. nuomonės dėl motociklo, vėliau skambino nukentėjusiajam, sužinojo, kad šis jau namuose. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. aiškino, kad pirkti motociklą nusprendė dar būdamas miške, tačiau nenorėjo to daryti tokioje vietoje ir nurodė nukentėjusiajam važiuoti į namus. Be to, nei liudytojas V. D., nei kiti asmenys nepatvirtino A. M. parodymų, susijusių su jo turėtais pinigais, jų suma, šių pinigų sumokėjimo už motociklą faktu. A. M. tvirtino, kad turėjo su savimi 1100 Eur, nukentėjusysis nurodė, jog siūlė pirkti motociklą už 1400 Eur, todėl akivaizdu, kad motociklą, šalmą bei akinius A. M., gavęs laikinai pasinaudoti motociklu, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavino – pagrobė.
9. Skunde nurodoma, kad A. M. nukentėjusiojo A. S. motociklas ir šalmas buvo perduoti laikinai, t. y., tik išbandyti, kaip motociklas važiuoja. A. M. nebuvo perduota teisė ilgesniam laikui naudotis šiuo motociklu bei motociklininko šalmu. Aplinkybės, kad A. M. nukentėjusiajam nurodė neteisingą savo gyvenamąją vietą, teigė, jog sumokėjo už motociklą 600 Eur, į nukentėjusiojo skambutį neatsiliepė, nes neva pametė mobiliojo ryšio telefoną, patvirtina, jog išteisintasis siekė neteisėtai užvaldyti ir nuslėpti turtą.
10. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino nukentėjusiojo jauno amžiaus, psichologinės būsenos, t. y., nukentėjusysis būdamas įsitikinęs, jog A. M. tikras pirkėjas, džiaugdamasis, kad iš jo bus nupirktas motociklas, o gauti pinigai bus panaudoti jo nevaldomai kairei rankai operuoti, atsižvelgiant į A. M. patiklaus pirkėjo įvaizdį, būdamas nepakankamai apdairus, negalėjo suprasti kaltininko veiksmų, patikėjo A. M. siekiu pirkti motociklą, o A. M. suvokdamas šias aplinkybes neteisėtai užvaldė, pagrobė motociklą ir šalmą, todėl A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.
11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, apeliaciniame skunde išdėstytus bei teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. M. pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas, nėra pagrindo.
13. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų dėl to, kad A. M. 2019 m. lapkričio 13 d., apie 14.56 val., atvyko į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kuriame apžiūrėjo nukentėjusiojo A. S. motociklą, ir su šiuo motociklu bei nukentėjusiojo duotu šalmu išvažiavo. Aptartus faktus patvirtina tiek A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek nukentėjusiojo A. S., liudytojų V. D., J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, liudytojų D. L. ir A. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat kiti byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai.
14. Šioje baudžiamojoje byloje buvo iškeltos dvi skirtingos versijos apie tai, kaip A. M. įgijo nukentėjusiojo motociklą bei šalmą. Išteisintasis A. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis nusipirko motociklą iš nukentėjusiojo už šio pasiūlytą kainą, t. y. už 600 Eur, o šalmą nukentėjusysis jam atidavė, kad važiuojant jo neatpažintų policijos pareigūnai. Nukentėjusysis A. S. tvirtino, kad A. M. jam už motociklą jokių pinigų nesumokėjo, motociklo už 600 Eur nebūtų pardavęs, šalmą išteisintajam davė, nes jis norėjo išbandyti motociklą. Taigi ginčas šiuo atveju kyla dėl to, ar A. M. neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė nukentėjusiojo turtą, ar šį turtą jis įgijo teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių daryti išvadą, jog A. M. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir nukentėjusiojo A. S. nurodoma įvykių versija pasitvirtino, o išteisintojo A. M. teiginiai apie tai, kad jis su nukentėjusiuoju susitarė dėl įgyjamo turto kainos bei ją sumokėjo, buvo paneigti.
15. Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 19, 60) bei pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 161), matyti, kad jis internete paskelbė, jog už 1500 Eur parduoda motociklą. Su A. M., kuris norėjo apžiūrėti motociklą, pirmą kartą susitiko miškelyje, kuriame važinėjosi parduodamu motociklu. A. M. norėjo, kad būtų sumažinta motociklo pardavimo kaina, tačiau nukentėjusysis sumažinti kainos nesutiko. Po pirmosios motociklo apžiūros išteisintasis jam tą pačią dieną vėl paskambino ir pasakė, kad nori dar kartą apžiūrėti motociklą. Nukentėjusysis sutiko. A. M. atvažiavo į jo namo kiemą, paprašė leisti išbandyti motociklą. A. S. išvarė motociklą iš garažo į kiemą, davė išteisintajam šalmą, o šis išvažiavo. Palaukus kurį laiką ir A. M. negrįžus, nukentėjusysis paskambino savo motinai J. S.. Kartu su motina bandė ieškoti išteisintojo bei motociklo apylinkėse, tačiau nerado. Jokių pinigų iš išteisintojo nei už motociklą, nei už šalmą negavo. Aplinkybę, kad A. M. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį motociklą ir šalmą, ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytoja J. S., taip pat pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai D. L. bei A. L..
16. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104-105) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 151) liudytoja J. S. teigė, kad jai buvo žinoma, jog jos sūnus A. S. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo susitaręs susitikti su asmeniu, kuris atvažiuos apžiūrėti parduodamo motociklo. Tą pačią dieną po pietų sūnus jai paskambino ir informavo, kad motociklo nebėra, asmuo, atvažiavęs apžiūrėti motociklo, išvažiavo su motociklu iš namo kiemo ir nebegrįžo. Ji su sūnumi ieškojo motociklo važinėdami po apylinkes, tačiau motociklo nerado. Liudytojai A. L. ir D. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad matė jų namo kieme A. M., kuris išvažiavo su A. S. priklausančiu motociklu bei šalmu. Abu liudytojai tvirtino, kad išteisintasis jokių pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo (t. 3, b. l. 179-180). Čia taip pat pastebėtina, kad iš liudytojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 120-121, t. 3, b. l. 152), matyti, kad A. S. jam yra nurodęs, jog iš jo buvo pagrobtas motociklas. Motociklą galimai pagrobė asmuo, kuris prieš tai domėjosi galimybe įsigyti liudytojo motociklą. Iš liudytojo R. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 116-117, t. 3, b. l. 160), matyti, kad jis socialiniame tinkle pamatė informaciją, jog iš vieno asmens buvo pagrobtas motociklas. Bendraudamas su asmeniu, iš kurio buvo pagrobtas motociklas, liudytojas suprato, kad motociklą pagrobė asmuo, kuris prieš tai domėjosi galimybe įsigyti šio liudytojo parduodamą motociklą. Liudytojas L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 128-130, t. 4, b. l. 3) teigė, kad jam yra žinoma, jog iš A. S. buvo pagrobtas motociklas, kurį liudytojas buvo pardavęs nukentėjusiajam. Taigi aptarti liudytojų parodymai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti parodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. M. su nukentėjusiuoju už jam perduotus daiktus neatsiskaitė, kad nukentėjusiojo turtas iš tikrųjų buvo pagrobtas.
17. Iš liudytojų D. L. bei A. L. parodymų matyti, kad jie stebėjo ir matė, kas vyksta jų namo kieme, matė, kaip A. M. išvažiavo su A. S. priklausančiu motociklu bei šalmu, tačiau nematė, jog su nukentėjusiuoju būtų atsiskaityta. Vis tik šių liudytojų parodymų patikimumas kelia abejonių, nes jų parodymai dėl dalies nurodytų aplinkybių skiriasi. Liudytojas A. L. nurodė, kad tai, kas vyksta kieme, jis visą laiką stebėjo pro verandos langus. Motociklas stovėjo garaže, kuriame A. M. jį ir apžiūrėjo bei iš kurio motociklu išvažiavo (t. 3, b. l. 179). Liudytoja D. L. aiškino, kad A. S. ir A. M. susitikimas iki tol, kai išteisintasis išvažiavo su motociklu, vyko apie 15-20 minučių. Motociklas visą laiką buvo kieme. Jos sutuoktinis A. L., kas vyko kieme, stebėjo pro verandos langus, vėliau pro gyvenamojo kambario langus (t. 3, b. l. 179). Taigi akivaizdu, kad liudytojų parodymai skiriasi dalyje dėl vietos, kurioje buvo apžiūrimas motociklas, taip pat dėl vietos, iš kurios A. L. stebėjo įvykius. Pažymėtina, kad liudytojo A. L. parodymai nesutampa ir su nukentėjusiojo parodymais, kas taip pat verčia abejoti jų patikimumu. Liudytojas A. L. teigė, kad, A. M. išvažiavus, A. S. laukė prie sankryžos. Liudytojas priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė, kad motociklas pavogtas, tuomet A. S. paskambino policijai (t. 3, b. l. 179). Nukentėjusysis A. S. viso proceso metu aiškino, kad po to, kai A. M. išvažiavo ir nebegrįžo, jis paskambino savo motinai J. S. ir tik neradus išteisintojo bei motociklo buvo kreiptasi į policiją (t. 1, l. b. l. 19, t. 3, b. l. 161). Be to, nukentėjusysis nenurodė, kad iš karto po įvykio jis būtų bendravęs su liudytoju A. L..
18. Liudytojos D. L. parodymai leidžia daryti išvadą, kad ji A. M. ir A. S. stebėjo ne visą laiką. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad tuo metu, kai ji grįžo iš darbo namo, nukentėjusysis ir išteisintasis jau bendravo, apie ką jie bendravo, liudytoja negirdėjo, ji kiemą stebėjo pro antro aukšto, į kurį dar turėjo užlipti, langą, nematė, kaip išteisintasis atsisėdo ant motociklo, buvo nukreipusi dėmesį ir į tuo metu rodytą televizijos serialą (t. 3, b. l. 179). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog ši liudytoja galėjo ir nematyti ar nepastebėti momento, kai A. M. nukentėjusiajam perdavė pinigus už motociklą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, liudytojas A. L. teigė, kad motociklas buvo apžiūrimas garaže. Liudytojos D. L. parodymai leidžia daryti išvadą, jog jis keitė įvykių stebėjimo vietą. Taigi neatmestina reali tikimybė, kad šis liudytojas taip pat galėjo nematyti ar nepastebėti pinigų perdavimo nukentėjusiajam momento. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek liudytojas A. L., tiek liudytoja D. L. (t. 3, b. l. 179) pirmosios instancijos teisme, priešingai nei tvirtino pats nukentėjusysis ir išteisintasis, aiškino, kad A. S. po 2019 m. rugsėjo 13 d. patirtos traumos motociklu nebevažinėjo. Taip pat liudytojas A. L. teigė, kad nukentėjusysis visą laiką buvo namuose ir laukė motociklo pirkėjo, nors byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. S. prieš susitikimą su išteisintuoju laiką leido važinėdamasis motociklu miškelyje. Įvertinęs tai, kad liudytojai A. L. ir D. L. yra A. S. seneliai, su juo gyvena viename name, minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje dėl dalies įvykio aplinkybių nesutampa, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie liudytojai galėjo nurodyti ne tai, ką jie iš tikrųjų matė ar galėjo matyti (nematyti) patys, o tik tai, kas jų subjektyviu įsitikinimu, sužinojus nukentėjusiojo įvykių versiją, atitiko objektyvią realybę.
19. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybė, jog liudytojai D. L. ir A. L., taip pat ir liudytoja J. S. (t. 1, b. l. 104-105) nurodė, kad nežinojo, jog A. S. ir po patirtos traumos važinėja motociklu, leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis sugeba nuo savo artimųjų nuslėpti faktus, dėl kurių gali susilaukti iš jų kritikos, nepasitenkinimo ar priekaištų. Taigi ir nagrinėjamu atveju neatmestina reali tikimybė, kad A. S. savo šeimos nariams, suvokęs, jog jo veiksmas galimai nebus pritarta, galėjo nurodyti išgalvotas motociklo perleidimo A. M. aplinkybes.
20. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nukentėjusiojo parodymus dėl to, kad jis jokių pinigų už parduodamą motociklą iš A. M. negavo, jo motociklas buvo pagrobtas iš dalies patvirtina ir liudytojų J. S., G. K., R. P. bei L. R. parodymai. Vis tik apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėti liudytojai įvykio tiesiogiai nematė ir jame nedalyvavo, o jo aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiojo. Liudytojos J. S. kaip ir nukentėjusiojo parodymų patikimumu verčia abejoti ir jų nurodytos aplinkybės apie motociklo ir išteisintojo paiešką. Pirmosios instancijos teisme buvo aiškinama, kad, ieškant išteisintojo bei motociklo, A. S. skambino A. M., tačiau išteisintojo telefonas buvo visą laiką išjungtas. Vis tik iš A. M. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 2, b. l. 183-184), priešingai nei nurodė nukentėjusysis bei liudytoja J. S., matyti, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 15.07 val. iki 2019 m. lapkričio 14 d. 04.37 val., t. y. po tariamo motociklo pagrobimo, iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) A. M. buvo rašomos tik trumposios SMS žinutės ir nebuvo skambinama, išteisintojo mobiliojo ryšio telefono numeris tapo nepasiekiamu 2019 m. lapkričio 14 d. 04.37 val. Taigi šios aplinkybės, jas vertinant su anksčiau aptartomis, kelia pagrįstų abejonių dėl paties nukentėjusiojo nurodomos įvykių versijos patikimumo, tuo pačiu abejonių kyla ir dėl jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymų patikimumo, nes, kaip jau buvo minėta, šių liudytojų parodymai yra grindžiami nukentėjusiojo jiems nurodytomis aplinkybėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 62-64), tiek pirmosios instancijos (t. 3, b. l. 162) bei apeliacinės instancijos (t. 4, b. l. 67) teismuose nuosekliai tvirtino, kad jis, važiuodamas motociklu, pametė turėtą mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Iš jau minėtos A. M. mobiliojo ryšio telefono išklotinės turinio matyti, kad šis mobiliojo ryšio telefono numeris nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 15.07 val. iki 2019 m. lapkričio 14 d. veikė vienoje ir toje pačioje vietoje, t. y. Antakalnio g. 60, Ukmergėje. Taigi šis faktas leidžia vadovautis išteisintojo versija, kad jis, važiuodamas motociklu, savo mobiliojo ryšio telefoną pametė ir negalėjo niekaip reaguoti į galimas nukentėjusiojo pretenzijas.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. versiją, jog jis A. S. sumokėjo už motociklą, iš dalies patvirtina nuoseklūs liudytojo V. D. parodymai. Liudytojas V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95-96), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 160) patvirtino, kad su A. M. važinėjo po įvairias vietas ir apžiūrinėjo parduodamas transporto priemones. A. M. miškelyje apžiūrėjo A. S. motociklą, klausė liudytojo nuomonės dėl motociklo pirkimo. Jis A. M. patarė daryti taip, kaip jis pats nori. A. M. apsisprendus įsigyti nukentėjusiojo motociklą, jis šį nuvežė iki nukentėjusiojo namų. Išteisintasis, eidamas pas nukentėjusįjį, pasiėmė piniginę. Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. D. nurodė, kad A. M., eidamas pas nukentėjusįjį, pasiėmė pinigus arba piniginę. Aptarti liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. M. ketino įsigyti nukentėjusiojo motociklą ir turėjo realias galimybes tai padaryti.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis A. S. pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 161-162) nurodė, kad tuo metu, kai A. M. miškelyje apžiūrinėjo motociklą, ant jo buvo registratorius. A. M. atvažiavus į nukentėjusiojo namus, jis nuėmė nuo motociklo registratorių, nes neketino jo parduoti. Taip pat kieme A. M. pasiūlė pirkti kolonėles. Taigi tokie nukentėjusiojo teiginiai, juos vertinant kartu su išteisintojo bei liudytojo V. D. parodymais, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ir išteisintasis iš tikrųjų miškelyje aptarė motociklo pirkimo-pardavimo sąlygas, nukentėjusysis A. M. vertino kaip potencialų motociklo pirkėją, kurį galėjo sudominti ir kitų nukentėjusiajam priklausančių daiktų įsigijimas.
24. Pastebėtina, kad nukentėjusysis A. S. akistatos su išteisintuoju metu parodė, jog 2019 m. lapkričio 15 d. jam paskambino išteisintasis ir pasakė „jei aš tau sumokėjau pinigus, ko tu dar nori“ (t. 3, b. l. 17-19). Tokias pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104-105) patvirtino ir liudytoja J. S.. Liudytoja nurodė, kad A. M. jos sūnui telefonu pasakė „pardavei motociklą pats“. Tokie teiginiai taip pat iš dalies leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų nukentėjusiajam pinigai už motociklą buvo sumokėti ir nukentėjusysis paprasčiausiai buvo nepatenkintas sandorio baigtimi, galimai persigalvojo dėl sandorio sudarymo.
25. Išteisintasis tvirtino, kad A. S. jų susitikimo metu pasiūlė motociklą įsigyti už 600 Eur, tačiau nurodė, jog tokia motociklo kaina galioja tik tą dieną. Būtent už tokią kainą tą pačią dieną motociklas ir buvo nupirktas iš nukentėjusiojo. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad A. M. žinojo, jog A. S. motociklą norėjo parduoti už 1500 Eur. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. M. susidariusioje situacijoje, siekiant pagrįsti atsiskaitymo su nukentėjusiuoju fakto egzistavimą, visiškai nebuvo jokio poreikio tvirtinti, kad jis motociklą įsigijo už 600 Eur, t. y. beveik už trigubai mažesnę kainą nei buvo skelbiama, kadangi jis galėjo nurodyti, jog iš tikrųjų motociklą įsigijo už tokią kainą, kurią nukentėjusysis nurodė skelbimuose. Tokia aplinkybė sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad iš tikrųjų A. M. nurodo tokias motociklo įsigijimo aplinkybes, kokios jos buvo iš tikrųjų.
26. Sutiktina su teiginiu, kad liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog važiuojančio motociklo įsigyti už 600 Eur neįmanoma, motociklas turėtų kainuoti apie 1500-2000 Eur (t. 3, b. l. 161). Vis tik tai yra tik liudytojo subjektyvi nuomonė, tuo pačiu liudytojas teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tai, kad motociklas galėtų kainuoti ir apie 1000 Eur. Čia pastebėtina, kad iš paties A. S., liudytojų J. S. bei A. L. parodymų matyti, jog nukentėjusysis motociklą įsigijo už 900 Eur bei turėjo išlaidų šio motociklo tvarkymui, o iš liudytojo L. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis nukentėjusiajam pardavė veikiantį motociklą, didelių investicijų į motociklo tvarkymą nereikėjo įdėti, jis buvo be matomų trūkumų. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad motociklą galima įsigyti ir už mažesnę kainą, nei mano prokuroras, o motociklo kainą konkrečiu metu lemia objektyvios aplinkybės (motociklo būklė, eksploatavimo galimybės ir pan.) bei subjektyvi pardavėjo ir (ar) pirkėjo valia, kuri ne visuomet turi būti pagrįsta visų reikšmingų aplinkybių įvertinimu ar aiškia logika, kas gali nulemti vienai iš sandorio šalių nenaudingo sprendimo priėmimą. Iš liudytojo R. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis pavasarį ar vasarą siūlė nukentėjusiajam už motociklą apie 1000 Eur, tačiau šis motociklo nesutiko parduoti už tokią sumą ir norėjo gauti daugiau pinigų (1400-1500 Eur (teisiamojo posėdžio garso įrašo laikas 20:30)) (t. 4, b. l. 3). Vis tik tokie liudytojo parodymai nepaneigia to, kad A. S. vėliau galėjo parduoti motociklą ir už mažesnę kainą. Čia pažymėtina, kad iš liudytojo R. S. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo motociklo įgijimu jis domėjosi pavasarį ar vasarą, o nagrinėjamu atveju motociklo įgijimas vyko rudens pabaigoje, t. y. tuo metu, kai paprastai susidomėjimas dviratėmis transporto priemonėmis yra sumažėjęs, šių priemonių panaudojimo galimybės dėl jų sezoniškumo kurį laiką yra ribotos. Be to, įvertintina ir tai, kad iš nukentėjusiojo A. S., liudytojos J. S. paaiškinimų matyti, jog motociklas buvo pardavinėjimas, nes labai reikėjo pinigų nukentėjusiojo gydymui po 2019 m. rugsėjo 13 d. patirtos traumos. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam reikėjo pinigų operacijai, nurodė ir liudytojas A. L.. Faktą, kad nukentėjusysis aiškino, jog jam labai reikia pinigų rankos bei kojos gydymui, nurodė ir išteisintasis. Taigi atsižvelgus į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad dėl susiklosčiusios gyvenimiškos situacijos nukentėjusysis galėjo nuspręsti motociklą parduoti ir už 600 Eur Tuo labiau, jog iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuo 2019 m. spalio mėnesio, kai buvo paskelbta apie parduodamą motociklą, A. M. buvo pirmasis realiau motociklo įsigijimu domėjęsis asmuo.
27. Iš tikrųjų liudytojas R. P. (t. 3, b. l. 160) ir nukentėjusysis A. S. (t. 3, b. l. 162) pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. M. jiems sakė, jog yra iš Kėdainių. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pagrindas abejoti išteisintojo parodymais, tuo pačiu nėra pagrindas tvirtinti, kad išteisintasis ketino pagrobti ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b. l. 67) išteisintasis paaiškino, kad liudytojas R. P. bei nukentėjusysis jį galėjo neteisingai suprasti, kadangi jis jiems nurodė savo kelionės planą, t. y. nurodė, kur dar ketina važiuoti apžiūrėti parduodamų objektų, o ne miestą, kuriame gyvena. Be to, liudytojas V. D. pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 161) patvirtino, kad jis su A. M. namo ketino grįžti per Krekenavą bei Kėdainius.
28. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad yra neįtikinama, jog nukentėjusysis, parduodamas motociklą už ženkliai mažesnę kainą nei ketino, išteisintajam visiškai neatlygintinai būtų atidavęs pakankamai didelės vertės motociklininko šalmą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalmo vertė yra nustatyta tik subjektyviu nukentėjusiojo vertinimu. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog A. M. perduoto šalmo vertė iš tikrųjų yra tokia, kokią įsivaizduoja nukentėjusysis. Be to, iš viešai internetiniuose tinklapiuose skelbiamų duomenų matyti, jog ne naują motociklininko šalmą, priklausomai nuo jo būklės, galima įsigyti net ir už keliolika eurų.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykio metu A. M. buvo su savo mažamečiu vaiku, apžiūrėti motociklo atvyko liudytojo V. D. vairuojamu automobiliu, kurio savininkas gali būti nesudėtingai identifikuojamas pagal patį automobilį (markę, modelį, spalvą ir t. t.) bei (ar) jo valstybinį numerį, jis nurodė tikrąjį savo vardą (t. 3, b. l. 162). Policijos pareigūnams susisiekus su V. D., A. M. nesislėpė, liepė liudytojui perduoti policijos pareigūnams, kad su juo susiektų, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, atidavė motociklą, kurį laikė garaže, jo nebandė slėpti. Taigi aptartos aplinkybės iš dalies paneigia tai, kad išteisintasis turėjo tikslą pagrobti ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį motociklą.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje turi būti be jokių pagrįstų abejonių įrodytos kaltinime nurodytos aplinkybės (šioje byloje to nebuvo padaryta), o ne vien sukeltos abejonės dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens ar jam naudingus parodymus duodančių liudytojų nurodomų aplinkybių. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų padaryti išvadą, jog A. M. pagrobė svetimą turtą, visos galimybės išsiaiškinti objektyvią tiesą šio proceso metu buvo išnaudotos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame konstatavo, jog A. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
31. Nustačius, kad A. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.