Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. S., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl 2007-10-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš A. S. priteista 300 litų padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis, 2007-05-30, apie 12.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, slapta paėmė J. A. priklausančius buto raktus, apie 13 val. šiais raktais atrakino J. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į jį ir pagrobė J. A. priklausantį 300 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 2600“ su pakrovėju.

Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo šį nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Be to, pažymi, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis rūpinasi ir prižiūri savo neįgalią motiną pensininkę B. R.. Nors jis kreipėsi su prašymu, kad būtų išreikalautos pažymos iš Sodros, gydančio gydytojo ir socialinės rūpybos skyriaus, tačiau prokurorė R. M. neatsižvelgė į šį prašymą ir jį atmetė, todėl teismas, skirdamas bausmę, negalėjo atsižvelgti į BK 62 str. 2 d. 1 p. ir skyrė jam per griežtą bausmę.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusysis prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nuteistojo prašymas sušvelninti bausmę nepagrįstas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nustatė pagrįstą bei teisingą bausmę.

Apylinkės teismas skirdamas bausmę A. S. atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau daug kartų teistas už svetimo turto grobimus (9 apkaltinamieji nuosprendžiai), nusikalto teistumui neišnykus, todėl, vadovaujantis BK 27 str., laikytinas recidyvistu. Kadangi ankstesnis nuteisimas bei taikytos bausmės nesulaikė A. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl, remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis bei BK 56 str., pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdamas į tai, jog dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis nuoširdžiai galėjosi ir pripažino savo kaltę, teismas šią aplinkybę pripažino atsakomybę lengvinančia bei nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 178 str. 2 d., numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis rūpinasi ir prižiūri savo neįgalią motiną pensininkę B. R. ir, remiantis BK 62 str. 2 d. 1 p., nepaskyrė jam švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės. Šis nuteistojo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Remiantis BK 62 str. 2 d. 1 p., bausmė gali būti švelninama, jei yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (bent dvi); 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala (jei ji buvo padaryta); 3) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, yra tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. S. būtų bent iš dalies atlyginęs nukentėjusiajam žalą. Be to, pats A. S. pripažino, kad jis motinos neišlaikė. Pažymėtina A. S. niekur nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, kaip matosi iš byloje esančios pažymos ( b. l. 73 ), gali būti priklausomas nuo kelių narkotikų bei psichotropinių medžiagų, ir ta aplinkybė, kad iš pensininko nukentėjusiojo, atėjusio pas nuteistojo motiną į svečius ir besimatuojačio dėvėtus drabužius, slapta paėmė raktus ir iš jo buto pagrobė naują 300 Lt vertės mobilųjį telefoną su pakrovėju, iš karto pusvelčiui, kaip matosi iš nuteistojo parodymų ( Teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 134) ir pažymos ( b.l. 18) už 62 Lt, šiuos daiktus užstatė lombarde ir grįždamas namo nusipirko alaus, parodo, kad ne neįgalios motinos interesai buvo esminis faktorius, sąlygojantis jo gyvenimo būdą ir iš dalies patvirtina nukentėjusiojo J. A. parodymus, kad nukentėjusiojo motina buvo skriaudžiama nuteistojo, nes jis naudoja narkotikus, vagia iš namų pinigus ir vaistus ir ši nenori, kad jos sūnus būtų paleistas iš suėmimo, nes jo bijo. Byloje yra nuteistojo motinos B. R. parodymai, kad maistą jai nuperka ir atveža sesuo, nuteistasis padėdavo tik retkarčais (b. l. 61-62). Be to, kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nuteistasis netvirtino, kad jis išlaiko savo motiną, ja rūpinasi ir kad jį suėmus nebus kam jos prižiūrėti, jokių prašymų išreikalauti dokumentus apie motinos sveikatos būklę ir kt. neprašė, todėl teismas pagrįstai nesvarstė galimybės taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p. Be to, taikyti ar netaikyti BK 62 str. ir skirti ar neskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojnčius duomenis, kolegija laiko, kad net ir esant sąlygoms, numatytoms BK 62 str. 2 d. 1 p., skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.