Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui G.Šalaševičiui, L.Bingelienei, gynėjui A.Sakalauskui, nukentėjusiems K. A. ir A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, 7 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini)., anksčiau teistas: 1) 2003-01-09 Marijampolės miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo, pagal amnestijos aktą nuo neatliktos bausmės atleistas, 2) 2003-02-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 271 str. 2 d. -6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 3) 2003-09-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. - 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 4) 2004-06-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2004-11-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 63 str. - 2 metams laisvės atėmimo, 6) 2006-08-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimo, 7) 2007-02-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 64 str. - 11 mėn. laisvės atėmimo, 8) 2007-12-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 283 str. 1 d., 64 str. - 3 metams 20 d. laisvės atėmimo, 2011-01-14 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2011 m. balandžio 16 d. naktį, apie 00.05 vai., S. L. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svetimo turto užvaldymo tikslu ant žemės pargriovęs K. A. bei jį užspaudęs savo kūno svoriu, ir taip atimdamas galimybę pastarajam priešintis, taip pat grasindamas tuoj pat K. A. atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą - jį užmušti, pagrobė K. A. kelnių kišenėje buvusį nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung E181T", kurio vertė 100 litų, su jame buvusia išankstinio apmokėjimo kortele „Labas", kurios vertė 5 litai, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. A. bendrą 105 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. A. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo K. A. bei A. G. plėšimo neprisipažino. Patvirtino, jog kartu su nukentėjusiais gėrė alkoholinius gėrimus pas S. L., kur buvo dar keli asmenys. Jokio smurto ar grasinimų prieš nukentėjusius nenaudojo, jų mobilaus ryšio telefonų bei A. G. striukės negrobė. Kitą dieną sužinojęs, jog nukentėjusieji kreipėsi į policiją dėl daiktų vagystės, suprasdamas, jog įtarimas gali kilti ant jo, nenorėdamas turėti problemų, pats atidavė nukentėjusiems visai kitus mobilaus ryšio telefonus. Nukentėjusiojo A. G. striukę rado lauke po išgertuvių, kai jau A. G. buvo išvykęs. Ją per S. L. taip pat perdavė A. G.. Ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino, jog paėmė iš nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonus todėl, kad turėtų kaip pasiteisinti, kad jis gražino jiems du mobilaus ryšio telefonus, nors iš tikrųjų, jis iš nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonų nepaėmė.

Nukentėjęs K. A. patvirtino, jog kartu su A. G. tą vakarą girtavo, po ko nuvyko pas S. L. į jos sodybą, kur kartu su kaltinamuoju R. A., asmeniu prisistačiusiu „M.“, gėrė toliau. Pamena, kai buvo išėjęs į lauką, kažkas jį parmetė ant žemės, kažką kalbėjo apie telefoną, t.y., ar reikalavo atiduoti, ar jo prašė-gerai nepamena, dėl ko atidavė telefoną. Nurodė, jog tuo metu be jo, A. G., merginų, buvo „M.“, kaltinamasis R. A., galėjo būti dar du nepažįstami asmenys, kurie taip pat buvo pas S. L., tačiau vėliau išvyko. Nurodė, jog negali pasakyti, kas jį pargriovė, paėmė telefoną, nes lauke buvo tamsu ir to žmogaus nematė. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui nesakė, kad užpuolikas buvo „Marius“, t.y. R. A., nes „M.“ tai kitas asmuo, o ne kaltinamasis. Tyrėjui nesakė, kad jam grasino „užmušti“ Marius, t.y. R. A., nes pasirašė protokolą neskaitęs. Nurodė, jog kitą dieną jam A. G. taip pat sakė, kad dingo jo striukė bei telefonas, dėl ko abu kreipėsi į policiją. Vėliau jam A. G. perdavė kitą mobilaus ryšio telefoną, kurį kaip vėliau sužinojo, gavo iš R. A.. Kartu su A. G. buvo susitikę su R. A., sutarė, jog jie jam jokių pretenzijų neturi, nes A. G. taip pat gavo kitą telefoną bei jam buvo grąžinta ir striukė. Kaltinamasis jų neprašė keisti parodymų, apie jį nepasakoti. Teigė, jog jo pirminius parodymus tyrėjas ne taip surašė. Pripažino, jog po to, kai kreipėsi į policiją, kelis kartus galėjo bendrauti mobilaus ryšio telefonu su kaltinamuoju, bet nepamena apie ką.

Nukentėjęs A. G. nurodė, kad apie tai, prie kokių aplinkybių dingo jo telefonas, striukė su pinigais bei kitais asmeniniais joje buvusiais daiktais, nepamena dėl savo girtumo. Šių daiktų pasigedo ryte. Ryte pamatė, jog paakyje turi mėlyne, tačiau nežino iš kur ji. Sutiktas ryte K. A. pasakė, kad iš jo mobilaus ryšio telefoną kažkas atėmė pas S. L.. Pamanęs, kas ir jis galėjo būti apiplėštas, kartu su K. A. kreipėsi į policiją. Patvirtino, jog po to, kai kreipėsi į policiją, jam kaltinamasis padavė su telefonus ir vien liepė perduoti K. A., ką vėliau ir padarė. Vėliau striukę jam atidavė S. L.. Kaltinamasis jų neprašė sakyti, kad jis nieko jiems nedarė. Tyrėjui vėliau pasakė, kad niekam pretenzijų neturi, nes daiktai gražinti. Gali būti, kad striukę pats paliko dėl girtumo sodyboje, o telefoną galėjo pats palikti ar atiduoti kam nors. Iš parodytų atpažinti asmenų atpažino kaltinamąjį kaip asmenį, kuris buvo kartu su jais ir gėrė, o ne kaip juos apiplėšusį asmenį. Ar kaltinamasis jiems tą vakarą prisistatė Mariumi, negali pasakyti, nes nepamena dėl girtumo.

Liudytoja S. L. patvirtino, jog 2011 04 15 vakarą su drauge Erika, kaltinamuoju bei išgėrusiais nukentėjusiais nuvyko į jos sodybą, kur vytai toliau gėrė. Pamena, jog kaltinamasis nukentėjusiems kažkodėl tai prisistatė „M.“. Pamena, jog vytai ėjo į lauką kelis kartus parūkyti. Buvo užsukę vienu metu dar du pažįstami vyrai-E. A. ir V. J., tačiau jie greitai išvyko ir jų jau nebuvo, kai kaltinamasis ir K. A. buvo išėję parūkyti, po ko, vidun grįžo vienas R. A., kuris pasakė, kad K. A. išėjo namo. Vėliau jie visiškai girtą A. G. parvežė namo. Nepamena ar A.G. išvežė su striuke ar be jos. Jokių konfliktų ar incidentų tarp kaltinamojo bei nukentėjusiųjų nematė namuose. Nurodė, kad kitą dieną K. A. jai parašė žinutę, jog kaltinamasis atiduotų telefoną, po ko apie tai pasiteiravo kaltinamojo, tačiau šis sakė nieko nežinąs apie telefoną. Po to K. A. parašė, jei neatiduos, tai jie eis į policiją. Kaip ir kokie telefonai buvo gražinti nukentėjusiems, nežino. Pamena, kad kaltinamasis jai padavė A. G. striukę ir liepė perduoti nukentėjusiajam, ką ir padarė. Nežino, kaip striukė atsidūrė pas kaltinamąją.

Liudytoja E. R. parodė, kad buvo kartu su S. L. jos namuose, kur nukentėję gėrė su kaltinamuoju, kuris prisistatė „Mariumi“. Buvo atvykęs dar vienas vaikinas, kuris po to išvyko. Pamena, jog vienu metu kaltinamasis ir K. A. išėjo į lauką parūkyti, po ko lauke išgirdo duslų garsą, lyg kas būtų kritęs. Netrukus į vidų abu grįžo ir jai pasirodė, kad K. A. kažko sunerimęs, bandė kelti A. G. ir siūlė eiti namo, tačiau šis dėl girtumo nesikėlė. Pamena, lyg dar kartą buvo kaltinamasis išėjęs į lauką su kaltinamuoju, po ko S. L. pasakė, kad K. A. jau išėjo namo ir visiems liepė skirstytis. Pamena, jog jie A. G. įsodino į automobilį ir parvežė namo, tačiau šis buvo be striukės. Kur ją padėjo-nematė.

Liudytojai V. V. bei A. Ž., atlikę ikiteisminį tyrimą byloje, patvirtino, kad pirminėje apklausoje nukentėjęs K. A. pasakojo, kad smurtą prieš jį vartojo, t.y., pargriovė ant žemės bei grasino, pagrobė mobilaus ryšio telefoną asmuo, vardu „M.“. Vėliau iš liudytojų S. L. bei E. R. parodymų nustatė, jog „M.“ yra kaltinamasis R. A.. A. G. apie striukės bei telefono praradimo aplinkybes nieko neprisiminė dėl girtumo. Nurodė, jog pirminius nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus surašė pagal jų žodžius, jie perskaitė bei pasirašė. Vėliau nukentėję pakeitė parodymus, teigdami, jog „Marius“-ne kaltinamasis R. A., aiškino, kad jie nežino, kaip prarado telefonus ir kas prieš K. A. vartojo smurtą ir atėmė telefoną. Papildomoje apklausoje nukentėjęs K. A. nurodė, jog atpažinimo ir fotonuotraukų metu atpažino kaltinamąją kaip asmenį, kuris naudojo prieš jį smurtą bei pagrobė mobilaus ryšio telefoną, tačiau jo neįvardino, nes buvo kaltinamojo paprašytas apie jį nieko nepasakoti.

Nukentėjęs K. A. su pareiškimu dėl mobilaus ryšio telefono pagrobimo, pavartojus smurtą asmeniui vardu „Marius“, kreipėsi iš karto po įvykio, t.y. 2011 04 18 ( b.l. 1, T.1).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad K. A. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nekvalifikuojamas. K. A. 2011-04-15 įvykusio įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą (b.1.9).

Specialisto išvadoje tvirtinama, kad A. G. konstatuota kraujosruva kairės akies obuolio išoriniame krašte buvo padaryta kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jos nukentėjusiojo sveikata sutriko neilgiau bei dešimt dienų laikotarpiui. Šis konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas 2011 m. balandžio 15 d. vienu poveikiu (b.1.24).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad A. G. konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti krisdamas ant žemės. A. G. konstatuotą kūno sužalojimą galėjo pasidaryti pats, pvz. paveikdamas kairės akies sritį kietu buku daiktu (b.1.26).

Tyrėjo A. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atlikus įtariamojo R. A. ir nukentėjusiųjų K. A. ir A. G. telefoninių skambučių ir SMS žinučių išklotinių analizę laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 15 d. iki 2011 m. balandžio 25 d. imtinai, nustatyta, kad įtariamasis R. A. ir K. A. 2011 m. balandžio 16 d. telefonu bendravo - 3 kartus, 2011 m. balandžio 20 d. - 10 kartų, 2011 m. balandžio 21 d. - 20 kartų ir 2011 m. balandžio 22 d. - 4 kartus (b.1.82).

2011-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis K. A. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH- X200 (b.1.12), kurį jam perdavė kaltinamasis.

2011-04-22 apžiūros protokole apžiūrėtas K. A. pateiktas mobilaus ryšio telefonas SGH-X200 , kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1.13-16).

2011-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad nukentėjusysis A. G. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 5220 ir striukę, kuriuos kaltinamasis perdavė per K. A. bei S. L. (b.1.31).

2011-04-22 apžiūros protokole apžiūrėtas A. G. pateiktas mobilaus ryšio telefonas Nokia 5220 bei striukė. Nustatyta, jog telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), striukė medžiaginė juodos spalvos (b.1.32-35).

Daiktiniai įrodymai byloje- mobilaus ryšio telefonas SGH-X200, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą grąžintas K. A. (b.l. 17), mobilaus ryšio telefonas Nokia 5220, telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei striukė-pagal pakvitavimą grąžinti A. G. (b.1.36), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami nukentėjusiems, o CD laikmena su R. A., K. A. ir A. G. telefoninių skambučių išklotinėmis - paliekami prie bylos.

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išėjęs į lauką parūkyti su nukentėjusiuoju K. A., tikslu pagrobti nukentėjusiojo turtą, pargriovė ant žemės K. A., užspaudęs savo kūno svoriu ir taip atimdamas galimybę pastarajam priešintis, pagrasinęs prieš jį panaudoti fizinį smurtą-jį užmušti, pagrobė K. A. mobilaus ryšio telefoną „Samsung E181T", kainuojantį 100 litų, su jame buvusia išankstinio apmokėjimo kortele „Labas", kurios vertė 5 litai, padarydamas K. A. bendrą 105 litų turtinę žalą. Teismas kaltinamojo aiškinimus, jog jis negrobė telefono iš nukentėjusiojo bei prieš jį smurto nevartojo, vertina kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, vadovavosi nukentėjusiųjų K. A., liudytojų S. L., E. R., tyrėjų policijos pareigūnų A. Ž. bei V. V. parodymais, nukentėjusiojo A. G. parodymais, iš kurių seka, jog tyrimo pradžioje pats nukentėjęs K. A. nurodė, kad prieš jį smurtą, t.y. pargriovė ant žemės, grasino, reikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną būtent kaltinamasis R. A., kuris buvo prisistatęs „Mariumi“. Aplinkybes, kad asmuo vardu „M.“ yra kaltinamasis R. A., patvirtino S. L., E. R., todėl K. A. vėliau tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje ( 168-170, T.1) ir teisme duoti parodymai, kad smurtą vartojo ne „M.“, t.y. ne kaltinamasis, o kažkoks galimai ten pat buvęs kitas asmuo, vertintini kaip žinomai melagingi, siekiant padėti R. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl ko teismas informuoja prokurorą atskira nutartimi. Nukentėjęs A. G. tyrimo pradžioje patvirtino, kad jam kitą dieną K. A. sakė, kad iš jo telefoną pagrobė būtent „marius“, t.y. R. A., dėl ko jie ir kreipėsi raštu į policiją dėl tyrimo pradėjimo. S. L. teisme patvirtino, jog prieš kreipdamasis į policiją jai žinutes rašė nukentėjęs K. A. ir liepė perduoti kaltinamajam, kad šis gražintų telefoną, nes priešingu atveju-kreipsis į teismą. Savo prašyme pradėti tyrimą K. A. taip pat nurodė, jog smurtą prieš jį vartojo būtent „Marius“, o ne kas kitas. Liudytojos S. L. bei E. R. patvirtino, jog tuo metu, kai kaltinamasis bei nukentėjęs K. A. ėjo į lauką parūkyti, po ko, sprendžiant iš jų parodymų, pirminių nukentėjusiojo K. A. parodymų, iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas, pavartojus smurtą, kitų dviejų asmenų jau nebuvo, o su nukentėjusiais buvo likęs tik kaltinamasis ir niekas kitas, išskyrus R. A., negalėjo pagrobti K. A. turto. Tai, kad kaltinamasis pagrobė iš K. A. mobilaus ryšio telefoną, patvirtina ir ta aplinkybė, jog po įvykio, sužinojęs apie tai, jog atliekamas tyrimas dėl daiktų pagrobimo, kaltinamasis susirado nukentėjusius ir jiems perdavė du mobilaus ryšio telefonus, tačiau tik jau kitus. Kaltinamojo tvirtinimas, jog jis nenorėjo problemų, dėl ko gražino telefonus, suprantamas kaip mėginimas padėti sau išvengti atsakomybės, nes suprato, kad jis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, dėl ko gresia realus laisvės atėmimas.

Teismas sprendžia, jog R. A. veika dėl K. A. plėšimo įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 180str.1d., nes teismas nustatė, kad kaltinamasis smurtą ir grasinimą pavartojo prieš nukentėjusįjį, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. mobilaus ryšio telefoną. Tai, jog ant nukentėjusiojo kūno neliko sužalojimų, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes šiuo atveju smurtas pasireiškė nukentėjusiojo pargriovimu, prispaudimu, kad atėmė galimybę jam priešintis. Be to, buvo panaudotas ir psichinis smurtas-grasinimas „užmušti“, jei neatiduos telefono.

Kaltinamasis R. A. buvo ikiteisminio tyrimo metu kaltinamas ir perduotas teismui teisti ir dėl A. G. turto plėšimo pagal LR BK 180str.1d. , t.y., jog, nenustatytu kietu buku daiktu sudavęs A. G. į galvą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė mobilaus ryšio telefoną, striukę bei 12,18 litų, viso pagrobdamas turto už 162,18 lt.

Kaltinamasis R. A. neigė padaręs šią jam inkriminuotą veiką. Pats nukentėjęs A. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo paaiškinti ir nurodyti aplinkybių, kaip, kur, kada ir kokiu būdu jis prarado šiuos savo daiktus. Į policiją kreipėsi tik dėl savo prarastų daiktų, sužinojęs iš K. A., kad tas buvo apiplėštas, pamanęs, kad ir iš jo galimai buvo pagrobti nurodyti daiktai. Teisme neneigė, jog konstatuotą sužalojimą veide galėjo pasidaryti ir pats, ar tai griūdamas, ar kitokiu būdu, telefoną galėjo pamesti ar kam duoti, striukę palikti. Liudytojos S. L. ir E. R. patvirtino tik tai, jog namo išvežė A. G. visiškai girtą. S. L. nurodė, jog kitą po įvykio dieną ar dar vėliau jai kaltinamasis padavė ir liepė perduoti A. G. striukę, bet nežino, iš kur kaltinamasis ją gavo. R. A. nurodė, jog striukę rado prie L. namų, dėl ko pasiėmė, tikslo jos pagrobti neturėjo, jokio striukėje telefono nematė ir neieškojo. Dėl to daroma išvada, jog nesurinkta jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių faktą, jog minėtus savo daiktus nukentėjęs A. G. prarado dėl R. A. ar kitų asmenų galimai nusikalstamų veikų, t.y. plėšimo ar turto vagystės. Esant šioms nustatytoms aplinkybės, kaltinamasis R. A. pagal LR BK 180str.1d. dėl A. G. plėšimo išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3str.1d.1p.; 303str.5d.1p.)

Kaltinamasis R. A. nusikalto ir teismo teisiamas jau net devintą kartą. Padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27str. yra nusikaltimų recidyvas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalto praėjus trumpam laikui po bausmės atlikimo( paleistas iš pataisos namų 2011 01 14 , o veiką padarė 2011 04 16 ), kas rodo jo nenorą taisytis, visuomenės normų nepaisymą. Metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (b.l. 131-132). Vadovaujantis LR BK 41str., 54str., 56str. ir 61str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog kaltinamajam turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus nusikaltimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad jokių sunkių pasekmių veika nesukėlė, jog kaltinamasis šiuo metu ketina sukurti naują šeimą, žada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, jog turi mažametį vaiką, skirtina mažesnė, nei bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307, 308 str.1d., teismas

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 180str.1d. ( dėl K. A. plėšimo ) ir nuteisti 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011 11 09.

Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2011 05 10 iki 2011 11 09.

Kardomąją priemonę suėmimą iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti.

R. A. pagal LR BK 180str.1d. ( dėl A. G. plėšimo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BK 303str.5d.1p.).

Daiktinius įrodymus: mobilaus ryšio telefoną SGH-X200, IMEI Nr. 358532002122075, pagal pakvitavimą grąžintą K. A., mobilaus ryšio telefoną Nokia 5220, telefono IMEI Nr. 355207030075842, bei striukę-pagal pakvitavimą grąžintus A. G. (b.1.36), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiems, o CD laikmeną su R. A., K. A. ir A. G. telefoninių skambučių išklotinėmis - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.