- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 1-11-314/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00116-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui, gynėjui Antanui Skomantui, nukentėjusiajai R. B., jos atstovui advokatui Vytautui Tučkui,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsimokslinimas vidurinis, darbo vieta A. V. įmonėje, pjūklininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., BK 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2009 m. birželio 20 d. apie 22 val., savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio ginčo metu smurtaudamas – mušdamas žmogų, savo žmoną R. B. nežymiai ją sužalojo, o būtent: tyčia ją paėmęs rankomis už kaklo smaugė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą įspyrė koja į sėdmenis ir sviedė į jos krūtinės sritį gėlių vazonėlį, ir tokiu būdu R. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį kraujosruva odoje kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairiame sėdmenyje.
Taip pat E. B. 2011 m. spalio 3 d. apie 16 val. 00 min., savo namo, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio ginčo metu nesunkiai sužalojo žmogų šeimos narį, savo žmoną R. B., o būtent: sudavė dešine ranka vieną smūgį jai į veidą, tokiu būdu R. B. padarė galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tuo nukentėjusiajai R. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sveikatą sutrikdė ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
E. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji R. B. yra jo sutuoktinė. 2009 m. vasarą buvo išvažiavęs į laidotuves, mirė darbdavio motina. Po laidotuvių grįžo apie 15 val., buvo kažkiek išgėręs, žmonos namuose nerado. Vakare apie 22 val. į namus grįžo nukentėjusioji, jos veidas buvo sukruvintas. Paklausus, atsakė, kad norėjo paglostyti kaimyno šunį, bet jam nepatiko, todėl sukandžiojo. Nukentėjusioji norėjo važiuoti pas motiną, jis neišleido. Suėmė už drabužių ir pargriovė ant lovos. Gal kokios dėmės ir liko ant kaklo, tačiau jai nespyrė ir gėlių vazonėlio nemetė. Pasakė, kad niekur iš namų neišleis, ryte išvažiuodamas į darbą užrakino duris. Grįžęs iš darbo pamatė, kad nukentėjusioji su visais daiktais išsikraustė gyventi pas motiną. Praėjus keliems mėnesiams su žmona susitaikė, kuri sugrįžo gyventi į namus. 2011 m. spalio mėn. pradžios su žmona vėl įvyko konfliktas. Nukentėjusioji virė burokėlių sriubą, paprašė, kad ji išvirtų kartu ir šoninės, nusivežti į darbą. Ji atsakė, kad nori pats virkis. Tada pasakė, kad dujos jo nupirktos ir užsuko dujų balioną. Žmona norėjo išeiti į kitą kambarį, bet atsistojęs jos neišleido, norėjo atsiprašyti. Žmona jį atstūmė, tada rankos delnu trenkė į veidą. Nuo smūgio nukentėjusiojo susmuko ant grindų, galvos niekur nesusitrenkė. Po kurio laiko atsistojo, užbėgo į antrą aukštą, paskambino motinai, paprašė atvažiuoti. Atvažiavo motina ir išsivežė nukentėjusiąją.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bylos medžiaga.
Nukentėjusioji R. B. parodė, kad santuoką su kaltinamuoju sudarė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Nesudarius santuokos su kaltinamuoju gyveno nuo 2003-2004 metų, bendrų vaikų neturi. Turi dukrą iš pirmosios santuokos G. S., kuri iki pilnametystės gyveno kartu su ja, dukrai šiuo metu 19 metų. Pradėjus su kaltinamuoju kartu gyventi tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau kartais E. B. elgdavosi grubiai jos atžvilgiu, prieš keletą metų pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, todėl būdamas girtas konfliktuodavo, vartodavo smurtą. Pirmasis sužalojimas įvyko 2009 m. birželio 20 d. apie 22 val. 00 min., namuose. Kaltinamasis buvo išvažiavęs į laidotuves. Pamačiusi kad sugrįžo išgėręs, nuėjo į dukros kambarį, kad nepriekabiautų ir neprasidėtų tarpusavio kivirčai. Kaltinamasis savo kambaryje miegojo apie valandą. Po to atsikėlė uždaryti dukros kambaryje lango, ji būdama tame pačiame kambaryje pasislėpė už kamino. Priėjęs prie lango kaltinamasis ją pamatė ir pradėjo kolioti. Kad nekiltų konfliktas norėjo išeiti iš kambario, bet kaltinamasis neleido, sugriebė už drabužių, suplėšė kelnes. Tada ji pradėjo rinktis daiktus, norėjo išvažiuoti. Kaltinamasi dar labiau supyko, rankomis sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, po to staiga nustojo, koja spyrė į sėdmenis, o išeidamas metė į ją gėlės vazoną, kuris pataikė žemiau krūtinės, šonkaulių sritį. Norėjo išvažiuoti iš namų, bet kaltinamasis neleido, užrakindamas duris. Kitą dieną anksti ryte, kaltinamajam išvažiavus į darbą, norėjo išeiti iš namų, bet pamatė, kad turimu raktu atsirakinti durų negali. Suprato, kad spyna pakeista tam, kad neišvažiuotų iš namų. Paskambino motinai. Atvažiavus motinai, atsirakino kitas duris užstatytas baldais, kuriuos reikėjo nustumti vienai iš vidaus. Susirinko daiktus ir išvažiavo gyventi pas motiną. Praėjus dviems savaitėms atvažiavo kaltinamasis atsiprašė, prašė sugrįžti į namus. Praėjus dviems mėnesiams, po įkalbinėjimų sugrįžo į namus, tikėdama, kad smurto nepasikartos. Tačiau taip neįvyko 2011 m. spalio 3 d. apie 16 val. 00 min. į namus sugrįžo kaltinamasis, ji virtuvėje virė burokėlių sriubą. Tokia sriubą virėsi sau, gydytojai rekomendavo kraujo pagerinimui. Kaltinamasis pradėjo priekaištauti dėl maisto gaminimo. Ji, nenorėdama konfliktuoti, išeidinėjo iš virtuvės. Iš paskos kaltinamasis jos, jos dukros, motinos atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Ji atsisukusi norėjo kažką atsakyti, bet nespėjo, tuo momentu kaltinamasis rankos delnu smogė į įkairės pusės skruostą, arčiau smilkinio. Iš karto galvoj pajuto ūžimą ir susmuko ant medinių grindų. Galva į grindis ar kokį kitą paviršių neatsitrenkė. Po kokios minutės atgavo sąmonę, atsimerkė. Ausyse labai ūžė, svaigo galva, bėgo kraujas iš nosies. Kaltinamasis stovėjo ir žiūrėjo, sakė, kad pati prisiprašei. Susirado telefoną, paskambino motinai, paprašė atvažiuoti. Motinai atvažiavus vis dar svaigo galva. Tada nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą dėl sužalojimo. Tiek pirmo sumušimo atveju, tiek antro namuose buvo kartu su kaltinamuoju, dukros ar kitų pašalinių asmenų nebuvo. Nuo 2011 spalio mėn. su kaltinamuoju negyvena. Kadangi jai buvo padaryti ne tik sužalojimai, bet ir dvasinis sukrėtimas, buvo pažeminta, išgyveno įvairius nepatogumus, priversta išsikelti iš namų, kuriuos puoselėjo, todėl reiškia 7 000 Lt civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Liudytoja O. G. parodė, kad R. B. yra jos dukra. Iš pradžių dukra su vyru sugyveno gerai, jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Tarpusavio santykiai pablogėjo maždaug prieš 3 metus, kada E. B. pradėjo dažnai vartoti alkoholinius gėrimus. Iš pradžių dukra slėpė nesutarimus, vėliau ji pradėjo pasakoti atviriau. Prieš Jonines 2009 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, dukra paskambino ir pasakė, kad ji yra namuose ir kad negali išeiti, nes užrakinta. Kartu su vyru A. G. atvažiavo pas dukrą. Lauko durys buvo užrakintos. Dukra per langą padavė durų raktą, vyras atrakino kitas ne pagrindines duris. Be to dukra atstūmė sekciją iš vidaus užstatytas duris. Matėsi, kad dukra buvo sumušta. Ji pasakė, kad sumušė E. B.. Po šio įvykio apie 2 mėnesius gyveno pas ją. Po kurio laiko E. B. atsiprašė, ji atleido ir jie vėl pradėjo gyventi kartu. Vėliau 2011 m. spalio 3 d. apie 16-17 val., pasiskambino dukra ir pasakė, kad ją sumušė E. B., paprašė atvažiuoti. Vėl kartu su vyru atvažiavo. Matė sužalotą dukros veidą, skundėsi, kad svaigsta galva. Dėl sumušimo dukra buvo gydyta Druskininkų ligoninėje.
Liudytoja G. S. parodė, kad R. B. yra jos motina, o E. B. patėvis. Nuo 2011 m. vidurio ji kartu su motina negyvena, gyvena su savo tėvu G. S.. Kada gyveno pas motiną, kai E. B. būdavo girtas dažnai su motina tarpusavyje susipykdavo. Kada mama buvo sumušta, jos tada namuose nebuvo.
Iš 2009-06-22 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio medicinos specialisto išvados Nr. G 454/09 (06) matyti, kad R. B. padaryta kraujosruva odoje kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairiame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 36-37;).
Iš 2011-10-24 - 2011-11-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio medicinos specialisto išvados Nr. G 814/11 (06) matyti, kad R. B. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 38-39;).
Iš 2012-06-22 – 2012-06-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio medicinos specialisto išvados Nr. pG 65-814/11/12 (06) matyti, kad 2011-10-24 apžiūrint nukentėjusiąją R. B. išorinių sužalojimo žymių nerasta, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neparašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai, ekspertas neturi galimybės. Nesant objektyvių medicininių duomenų konkrečiai atsakyti, koks būtent R. B. sužalojimo mechanizmas, ekspertas neturi galimybės (b.l. 42-44;).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų (b.l. 83-86;) matyti, kad kaltinamasis nurodyto gyvenamojo namo patalpas kuriose buvo vartotas smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu tiek 2009-06-20, tiek 2011-10-03.
Iš VšĮ Druskininkų PSPC 2013-03-25 pažymos Nr. G-347 matyti, kad nukentėjusiąją buvo sukandžiojęs šuo, tačiau ne kaltinamojo nurodytu metu, bet vėliau 2009-10-15 dieną.
Kaltinamojo parodymus dalyje – kad 2009-06-20 į namus grįžo nukentėjusioji su sukruvintu veidu, kurį sukandžiojo šuo; kad nukentėjusiosios rankomis nesmaugė, bet buvo suėmęs už drabužių; kad į sėdmenis nespyrė, gėlių vazonėlio nemetė; kad 2011-10-03 namuose žmona jį pastūmė, todėl nestipriai rankos delnu trenkė į veidą; - teismas vertina kritiškai ir atmeta, nes tokie parodymai nesutampa ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis smaugė rankomis, spyrė į sėdmenis ir metė vazoną, kuris pataikė į krūtinės sritį, kad suduotas rankos delnu smūgis buvo tuo momentu kai atsisuko į kaltinamąjį. Tokie nukentėjusiosios parodymai atitinka ir sutampa su teismo medicinos specialisto išvada, liudytojos O. G. parodymais, kita bylos medžiaga, netikėti jais nėra pagrindo, todėl teismas duotus parodymus priima.
Tokiu būdu teismas laiko nustatyta, kad E. B. 2009 m. birželio 20 d. apie 22 val., savo namuose, tarpusavio ginčo metu tyčia paėmęs R. B. rankomis už kaklo smaugė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą įspyrė koja į sėdmenis ir sviedė į jos krūtinės sritį gėlių vazonėlį, ir tuo padarė kraujosruvą odoje kaklo dešinėje pusėje, krūtinės dešinėje pusėje ir kairiame sėdmenyje. Veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka BK 140 str. 1 d., nes E. B. mušdamas žmogų, savo žmoną R. B. nežymiai ją sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat teismas laiko nustatytu, kad E. B. 2011 m. spalio 3 d. apie 16 val. 00 min., savo namuose, tarpusavio ginčo metu tyčia R. B. sudavė dešine ranka vieną smūgį į veidą, tuo padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tuo jai nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sveikatą sutrikdė ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka BK 138 str. 2 d. 3 p., nes E. B. mušdamas, nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, žmoną R. B..
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 1 549,87 Lt, tai yra gydymo įstaigai sumokėtą sumą už nukentėjusiosios gydymą (b. l. 46-49;). Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nes dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė sužalojimą, dėl kurio buvo gydoma gydymo įstaigoje (CK 6.263 str., 6.280 str.).
Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusioji sužalota savo namuose, šeimos nario - sutuoktinio, smurtas vartotas dėl tarpusavio šeimyninių nesutarimų, po smurtinių veiksmų atliktų 2009-06-20 šalys po susitaikymo ir toliau gyveno kartu iki 2011-10-03, smurtui pasikartojus, nukentėjusioji paisydama saugumo buvo priversta išsikelti iš namų, iki šiol gyvena atskirai. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji patyrė stresą, jai teko kęsti fizinį skausmą, ilgalaikį nepatogumą dėl taikyto gydymo. Sužalojimo pasekmės lydi iki šiol, nes jaučia galvos skausmus, negali ramiai miegoti, privalo nuolat lankotis pas psichologą. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes). Tyčinius smurtinius veiksmus kaltinamasis padarė šeimos nariui sutuoktinei savo namuose, dėl tokių veiksmų nesunkiai ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau yra sveikas, brandaus amžiaus, kuris dirbdamas ateityje, galės atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, realią galimybę atlyginti ieškinį bei teismų praktiką iš kaltinamojo priteistina 2 000 Lt dydžio neturtinė žala.
Sutinkamai su BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas 2013 m. kovo 10 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 707752, patvirtinantis 1 400 Lt sumokėjimą advokatui už atstovavimą, dokumentų suruošimą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos pagrįstos, todėl jos priteitinos iš kaltinamojo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, turinį, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. B. skirtina bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis, kurios vykdymas atidėtinas, nes aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1,2 dalys). Be to, E. B. paskirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. pagrindu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį 1 metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- iki nuosprendis įsiteisės palikti nepakeistas.
Priteisti iš E. B. Valstybinei ligonių kasai 1 549,87 Lt R. B. gydymo išlaidoms atlyginti (Įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000).
Priteisti iš E. B. 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1 400 Lt turėtų išlaidų advokatui už atstovavimo paslaugas, tokiu būdu viso 3 400 Lt nukentėjusiajai R. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.