- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-870-717/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės priešieškinį, S. U., R. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M., UAB „Būsto valda“, S. U.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,
ieškovei E. U., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Sonatai Žukauskienei, atstovaujančiai pagal 2010-03-24 atstovavimo sutartį t.2, b.l. 114,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Laimai Pušinskienei, atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą Nr. R3-208, išduotą 2010-10-05,
nedalyvaujant tretiesiems asmenims: UAB „Būsto valda“ ir S. U., a.k. (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims: UAB „Būsto valda“, S. U., R. M. dėl pripažinimo šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei E. U. ir atsakovams: S. U. ir R. M. dėl iškeldinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (t.1, b.l. 3-5) prašė pripažinti ją mirusiosios nuomininkės B. S. šeimos nare ir įpareigoti atsakovą sudaryti buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini); nuomos sutartį. Ieškovė taip pat prašė netenkinti atsakovo priešieškinio ir patikslinto priešieškinio.
Ieškovė nurodė, kad B. S. yra jos senelė – motinos mama. Atsakovas yra pripažinęs, jog B. S. yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); nuomininkė, nors su ja nėra sudaryta šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ji taip pat gimė ir gyveno šiame bute iki to laiko, kol 1976 m. ištekėjo už pirmojo vyro M.. Tuomet apie porą metų gyveno ir gyvenamąją vietą buvo deklaravusi pas vyro tėvus (duomenys neskelbtini);. Mirus sutuoktiniui M., iš jo tėvų ji išsikėlė ir vėl sugrįžo gyventi į butą (duomenys neskelbtini);, nors kurį laiką gyvenamąją vietą dar buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini);. Išsiregistravus iš buto (duomenys neskelbtini);, ji (duomenys neskelbtini); prisiregistruoti negalėjo, nes trūko kvadratūros. Nors po pirmojo vyro mirties buvo ištekėjusi dar du kartus, tačiau faktiškai visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini);. Po sugrįžimo iš pirmojo vyro tėvų, nuolatinai bute (duomenys neskelbtini); gyvena maždaug nuo 1993 metų. Bute (duomenys neskelbtini);. buvo registruota jos senelė B. S. ir sūnus, šios bylos trečiasis asmuo R. M.. Jie visi gyveno kaip viena šeima, visi kartu vedė bendrą šeimos ūkį. Visi šeimos nariai gautas lėšas naudojo bendrai, iš tų lėšų visi bendrai maitinosi, pirkosi būtinus asmeninio ir bendro naudojimo daiktus, mokėjo mokesčius, remontavo gyvenamąsias patalpas. Senelei susirgus, ji su sūnumi ja rūpinosi, slaugė, o senelei 2000 m. gegužės 12 d. mirus, ją palaidojo. Po senelės mirties liko ir toliau gyvena jos nuomotose gyvenamosiose patalpose, moka mokesčius, atliko šių patalpų remontą: pakeitė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, langus, duris, atliko kitus remonto darbus. Po senelės mirties iš karto kreipėsi žodžiu į atsakovo Būsto tvarkymo skyrių, kad su ja būtų sudaryta senelės nuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tačiau sutartis su ja nebuvo sudaryta. Dar senelei esant gyvai, jų šeima norėjo naudojamas gyvenamąsias patalpas privatizuoti, tačiau privatizavimo tarnyba to padaryti neleido, nes patalpos buvo įtrauktos į grąžintinų patalpų sąrašą. Maždaug prieš ketverius metus jos motiną ištiko insultas, todėl beveik metus laiko ji slaugė motiną, buvo su ja įvairiose gydymo įstaigose, reabilitacijos centre Palangoje. Šiuo laikotarpiu ji buvo paprašiusi, kad butą prižiūrėtų kaimynės dukra. Apžiūros metu kaimynės dukra su savo vaikinu ir buvo rasta jos namuose.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, o patenkinti jų patikslintą priešieškinį (t.2, b.l. 85-90), kuriuo prašo ieškovę, R. M. ir S. U. iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Atsakovo atstovė priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji su mirusiąja B. S. vedė bendrą šeimos ūkį, tačiau išnagrinėjus bylą iš esmės, šio pagrindo jau nenurodė. Atsakovo atstovė savo prašymą grindė ir tuo, kad ieškovė po B. S. mirties per dviejų mėnesių terminą nesikreipė į atsakovą, kad su ja būtų sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Nuo 2007 m. ieškovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Kauno miesto savivaldybėje. R. M. iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); taip pat buvo išregistruotas kai buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Nei ieškovė, nei jos sūnus R. M. niekada nebuvo įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti.
Tretysis asmuo R. M. prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti. Jis nurodė, kad ieškovė yra jo motina, S. U. – jo senelė, o B. S. – prosenelė. Praktiškai visą savo gyvenimą jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas prosenelę B. S. (duomenys neskelbtini);, o faktiškai pastoviai jis ten gyvena maždaug nuo 1990 metų. Iš šių patalpų buvo išregistruotas tik motinai pareiškus ieškinį teisme tuo metu, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu jis yra prisiregistravęs prie Kauno miesto savivaldybės. Jis visą laiką gyveno su prosenele, jinai juo rūpinosi, o maždaug nuo 1993 metų kartu su jais į (duomenys neskelbtini); grįžo ir pastoviai gyvena ir jo motina, šios bylos ieškovė. Jie visi kartu sudarė bendrą šeimą, kartu vedė bendrą šeimos ūkį, bendrai naudojo gaunamas lėšas, mokėjo mokesčius, remontavo nuomojamas patalpas.
UAB „Būsto valda“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 39) nurodė, kad jie iš ieškovės 5 mėnesiai nesulaukia mokesčių.
Trečiasis asmuo S. U. (o pagal priešieškinį atsakovė) į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jai yra pranešta. Atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys ir patikslintas priešieškinys atmestini.
Byloje nustatyta, kad B. S. yra ieškovės senelė (t.1, b.l. 20-32, t.2, b.l. 116, 128-131, 152-154, t.3, b.l. 9-11), o S. U. – motina, R. M. – ieškovės sūnus (t.1, b.l. 17).
B. S. mirė 2000 m. gegužės 12 d. (t.1, b.l. 16). Iki savo mirties ji gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini);. Tuo metu nuo 1994-10-24 (t.1, b.l. 11, 55) ten buvo registruotas ir R. M. (t.1, b.l. 9). Iš šių patalpų jis buvo išregistruotas 2009-10-27 (t.1, b.l. 92, 93). Buities tyrimo aktu (t.1, b.l. 10) konstatuota, kad 2009-08-19 bute (duomenys neskelbtini); buvo rasta gyvenanti E. U., kuri paaiškino, kad bute gyvena nuo pat gimimo, šiuo metu su ja gyvena didelių poreikių turinti jos motina S. U.. Šias aplinkybes patvirtino ir kaimynystėje gyvenantys asmenys: A. Z. ir S. S.. Ieškovė nėra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t.1, b.l. 12), savo vardu neturėjo ir neturi gyvenamųjų patalpų, valdomų nuosavybės teise.
2009 metais atsakovo Turto valdymo departamentas Socialinių reikalų departamentui atsakė, kad sudaryti gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); nuomos sutartį su R. M. nėra teisinio pagrindo (t.1, b.l. 14), tačiau R. M. neprieštarauja, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų sudaryta su jo motina – šios bylos ieškove (t.1, b.l. 15).
Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini); yra vieno kambario bendro 34,73 kv. m ploto, 18,29 kv. m gyvenamojo ploto butas, šildomas krosnimi ir priklauso atsakovui (t.1, b.l. 53-54). City Service 2008-10-20 atlikus patalpų patikrinimą, nustatyta, kad jose gyvena J. D. ir M. B. (t.1, b.l. 56), tačiau ieškovė nurodė, kad patalpas šie asmenys prižiūrėjo tuo metu, kai ji slaugė savo mamą po ištikusio insulto. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos: L. K., D. S.. Vėlesniais City Service duomenimis (2010-01-21 raštas t.2, b.l. 91) nurodyta, kad bute (duomenys neskelbtini); gyvena E. U. ir jos motina S. U.. Taip pat nurodoma, kad butas tvarkingas, jame atliktas remontas, pakeisti langai, grindų danga, atliktas sienų, lubų remontas, įrengtas dušas, pakeistos durys.
Atsakovas pateikė teismui šeimų ir asmenų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašą (t.1, b.l. 123-150, t.2, b.l. 1-66).
Už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); administravimą mokami mokesčiai, įsiskolinimų nekonstatuota (t.2, b.l. 99-100).
Atsakovas savo priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu bei atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad B. S. buvo gyvenamųjų patalpų nuomininke, nors su ja ir nebuvo sudaryta nuomos sutartis (CPK 187 straipsnis).
Teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodė: liudytoja D. S. – kad kaimynystėje su ieškove gyvena 16 metų. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini);. Iki mirties su ja gyveno močiutė B.. Močiutė, ieškovė ir trečiasis asmuo R. M. sudarė vieną šeimą, jie visą laiką vedė bendrą šeimos ūkį, vieni kitais rūpinosi. Senelei B. mirus, ieškovė ją palaidojo. Po B. S. mirties ji su ieškove kartu ėjo į savivaldybę dėl buto perrašymo ieškovės vardu. 2008 metais ieškovė pas kaimynus buvo paprašiusi, kad prižiūrėtų namus, nes ji buvo gydymo įstaigose su savo invalide motina. Liudytoja R. L. K. parodė, kad ji kaimynystėje su ieškove gyvena nuo 1993 metų. Ieškovė pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini);. ieškovė šiame bute gyveno su močiute ir sūnumi. Jie visi gyveno kaip viena šeima, vedė bendrą šeimos ūkį. Ieškovė iš buto (duomenys neskelbtini); laikinai buvo išvykusi, kai gydymo įstaigose turėjo prižiūrėti savo motiną po įvykusio insulto. Liudytoja D. K. parodė, kad ieškovę pažįsta apie 15 metų, gyvena kaimynystėje. Ji pažinojo ir kitus su ieškove gyvenusius asmenis: mamą, tetą, senelę. Senelė, gyvendama su ieškove, su ja sudarė bendrą šeimą. Ieškovė, senelė, ieškovės sūnus R. vedė bendrą šeimos ūkį. Senelei mirus, jie ją palaidojo. Tiek iki senelės mirties, tiek po jos mirties, ieškovė ir jos sūnus gyvena (duomenys neskelbtini);.
Byloje ištirtais objektyviais įrodymais nustatyta, kad B. S. buvo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); pagrindine nuomininke. Šios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui (t.1, b.l. 53). Ieškovė nuo 1993 metų gyveno kartu su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); nuomininke ir trečiuoju asmenim R. M., su jais sudarė bendrą šeimą, vedė bendrą šeimos ūkį iki pat nuomininkės B. S. mirties 2000 m. gegužės 12 d. Po nuomininkės mirties ieškovė žodžiu kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti su ja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau šis jos prašymas nebuvo sprendžiamas ir nebuvo patenkintas. Nurodytose patalpose ieškovė su sūnumi gyvena iki šio laiko, patalpas atremontavo, moka mokesčius.
Kadangi ieškovei ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai atsirado po senelės B. S. mirties 2000-05-12, šiems teisiniams santykiams taikytina teisė, galiojusi iki LR CK įsigaliojimo 2001-07-01 (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis). CK 329 straipsnio 3 dalis (1964 m. red.) nustatė, kad giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Šie teisiniai santykiai tęsiasi ir šiuo metu, todėl jie kvalifikuotini ir pagal CK 6.588 straipsnio nuostatas. Nurodytojo straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininko šeimos nariais pripažįstami nuomininko vaikaičiai, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį; 4-ji nurodytojo straipsnio dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jų šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais.
Ieškovė įrodė, kad ji, būdama buto nuomininkės B. S. vaikaite, artima giminaite su ja kartu gyveno ir vedė bendrą šeimos ūkį daugiau kaip vienerius metus laiko, todėl ji pripažintina šios nuomininkės šeimos nare.
Atmestinas atsakovo motyvas, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas dėl to, jog ieškovė po nuomininkės mirties per du mėnesius neinformavo atsakovo (CK 6.602 straipsnio 2 dalis) dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, nes pagrindinės nuomininkės mirties dieną 2000-05-12 ši įstatymo nuostata negaliojo. Ji pradėjo galioti tik nuo 2001-07-01, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994-03-16 ir 1994-04-21 nutarimais išaiškinta, kad civiliniai įstatymai atgal negalioja.
LR CK 6.589 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. LR CK 6.602 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Kaip kad buvo konstatuota, ginčo patalpos teisiniai nuomos santykiai ieškovei atsirado po 2000-05-12. Tuo metu galiojusios CK nuostatos sąlygos informuoti nuomotoją per du mėnesius po nuomininko mirties nebuvo. Nuomos santykiams tęsiantis nuo 2000-05-12, CK 6.602 straipsnio 2 dalies reikalavimas ieškovei informuoti nuomotoją apie buvusio nuomininko mirtį negalioja, nes 2001-07-01 įsigaliojus naujam Civiliniam Kodeksui, LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos nenustatė įpareigojimų nuomininkams apie tai nuomotojus informuoti pradėjus galioti naujam CK. Dėl to tenkintinas ir antrasis ieškovės reikalavimas – atsakovas įpareigotinas sudaryti su ja ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ginčo dėl to kas taps patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); nuomininku, tarp ieškovės dabartinių šeimos narių nėra. Su ja gyvenantis sūnus R. M. sutinka, kad nuomininke taptų ieškovė (t.1, b.l. 15). Ieškovės motina S. U. yra neįgali, ji su ieškove gyvena apie ketverius metus laiko, iki to nuosavybės teise turėjo gyvenamąsias patalpas.
Pilnai patenkinus ieškinį, nėra pagrindo tenkinti atsakovo ieškinio ir patikslinto priešieškinio, todėl jie atmestini.
Ieškovė ir jos atstovė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesvarstytinas.
Pilnai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai. Pripažinti ieškovę E. U., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios nuomininkės B. S., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nare ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę, į.k. 188764867 sudaryti buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini); nuomos sutartį.
Atmesti atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 188764867 valstybei 78,42 Lt (septyniasdešimt aštuoni Lt 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.