Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. (toliau – A. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo, kuriuo A. Š. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimo buvo patenkintas iš dalies, pakeičiant skundžiamą nutarimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 (trisdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 28 d., 19.55 val., vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus kliūčiai nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio pusę, kirsdamas dvigubą ištisinę ženklinimo liniją ir susidūrė su apsisukinėjančia kita transporto priemone. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. Š. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2017 m. kovo 15 d. nutarimu jį patenkino iš dalies ir pakeitė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą (apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarime klaidingai nurodyta, jog keičiamas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas), A. Š. veiką iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir paskyrė jam 11 (vienuolikos) eurų baudą. Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti; nesant pagrindo administracinio nusižengimo bylos nutraukimui – jo atžvilgiu taikyti ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pareikšti žodinę pastabą. Apelianto teigimu, kaltu dėl vertinamo eismo įvykio šiuo atveju turėjo būti pripažintas ne jis, bet automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Darydamas šią išvadą A. Š. pažymi, kad analizuojamo įvykio metu automobiliu Škoda Octavia jis važiavo nuo Marijampolės pusės link Raudondvario pl. trečia eismo juosta, kai pastebėjo dešinėje pusėje – antroje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Mercedes Benz, ketinantį sukti į kairę pusę. Kadangi tuo metu apelianto automobilio priekis buvo tame pačiame lygmenyje kaip ir šalia važiavusio Mercedes Benz automobilio veidrodėlis, norėdamas išvengti susidūrimo, saugodamas kartu važiavusius keleivius, A. Š. pradėjo trauktis į kairę pusę, tikėdamasis, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas nusuks, bet ne apsisukinės. Mercedes Benz automobilio vairuotojui pradėjus apsisukimo manevrą, A. Š. trenkėsi į automobilio kairįjį priekinį kampą. Šių aplinkybių visumoje apeliantas mano, kad būtent Mercedes Benz vairuotojas neįsitikino, kad kairės pusės eismo juosta yra laisva, darydamas posūkį kairėn iš antros eismo juostos pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko ir kilo vertinamas eismo įvykis. Nesutikdamas su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. Š. pažymi ir tai, kad vertinamu atveju buvo nepagrįstai neatlikta autoįvykio ekspertizė bei nenustatyta, kurioje vietoje automobilis Mercedes Benz apsisukinėjo – t. y. ar leistinoje. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius ir S. G. pateikė atsiliepimus į A. Š. apeliacinį skundą, kuriais prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. Š. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, spręsdamas A. Š. kaltės klausimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (ATPK 127 straipsnio 2 dalį), rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ir nors apeliaciniu A. Š. skundu nesutinkama su jo veiksmų kvalifikavimu pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, teigiant, kad kaltas dėl vertinamo eismo įvykio analizuojamu atveju turėjo būti pripažintas ne jis, bet Mercedes Benz automobilio vairuotojas dėl jo neatsakingo manevravimo, tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu keisti/naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir padaryti priešingas išvadas, sprendžiant A. Š. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. Š. kaltę, yra išsamūs ir įtikinami.Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto S. G. parodymais, vertinamo įvykio metu jis važiavo link Raudondvario, t. y. leidosi nuo (duomenys neskelbtini) kelio link (duomenys neskelbtini), norėdamas apsisukti, rodė posūkius. Persirikiavo per juostas ir sustojo prie punktyrinės linijos, kur galima įsukti į (duomenys neskelbtini), kad galėtų praleisti kitus eismo dalyvius. Jam pradėjus manevrą, pravažiavus beveik visą priešpriešinę eismo juostą, pajuto smūgį, nuo kurio automobilis išsitiesino. Smūgis buvo į automobilio priekinį ratą. Iš esmės analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes S. G. išdėstė ir 2016 m. lapkričio 28 d. savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 13), jos atitinka eismo įvykio schemoje užfiksuotas aplinkybes (b. l. 26-27) bei abiem eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams nustatytų apgadinimų pobūdį ir mechanizmą, todėl vertinti aptartus S. G. parodymus kaip nepatikimus ar neobjektyvius ir nesiremti jais sprendžiant A. Š. kaltės klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad aptartų S. G. parodymų esminėse vertinamo eismo įvykio aplinkybėse apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės neneigė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š.. Jo teigimu, analizuojamo įvykio metu automobiliu Škoda Octavia jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) trečiąja eismo juosta, kai pastebėjo dešinėje pusėje – antrojoje eismo juostoje, ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Mercedes Benz, ketinantį sukti į kairę pusę. Kadangi tuo metu apelianto automobilio priekis buvo tame pačiame lygmenyje kaip ir šalia važiavusio Mercedes Benz automobilio veidrodėlis, norėdamas išvengti susidūrimo, A. Š. pradėjo trauktis į kairę pusę, t. y. priešpriešinę eismo juostą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir jis atsitrenkė į automobilio Mercedes Benz priekinį ratą. Jį kliudė dešiniu priekiniu savo automobilio kampu. Po susidūrimo jo automobilis pariedėjo į priekį. Iš esmės analogiškas komentuojamo eismo įvykio aplinkybes A. Š. išdėstė ir savo apeliaciniame skunde, tiek jame, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigdamas, kad siekdamas išvengti eismo įvykio jis traukėsi į priešpriešinę eismo juostą, nesutikdamas tik su tuo, jog būtent jo veiksmai analizuojamu atveju buvo susiję priežastiniu ryšiu su vertinamo eismo įvykio kilimu. Vertinant tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. parodymus, visų pirma pažymėtina, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Remiantis Kelių eismo taisyklių 127 punktu, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tuo tarpu pagal Kelių eismo taisyklių trečio priedo 1.3 punktą, dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis; šią liniją kirsti draudžiama. Aptarto teisinio reguliavimo vertinant aukščiau aptartų A. Š. veiksmų teisėtumą visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju S. G., nusileidęs iš Marijampolės kelio, važiavo link (duomenys neskelbtini), kur ketino sukti link (duomenys neskelbtini). Atlikinėdamas šį manevrą, jis rodė įspėjamuosius posūkio signalus (ką betarpiškai teismo posėdžio metu patvirtino ir A. Š., teigdamas, kad S. G. ketino sukti į kairę, dėl ko, jam teko staigiai trauktis į priešpriešinę eismo juostą siekiant išvengti susidūrimo), tokiu būdu kirsdamas kelias eismo juostas ir sustodamas prie punktyrinės kelio linijos, leidžiančios atlikti posūkio manevrą. Nors A. Š. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniu skundu teigia, jog S. G. manevras buvo staigus (sprendžiant iš to, kad, paties A. Š. teigimu, dėl tokių S. G. veiksmų, jam teko staigiai trauktis į priešpriešinę eismo juostą), atliktas skubotai, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, t. y. pažeidžiantis Kelių eismo taisykles, tačiau, įvertinus S. G. parodymus, jog jis dar spėjo sustoti prie punktyrinės linijos tam, kad galėtų praleisti kitus eismo dalyvius, ir tik tada pradėjo atlikinėti posūkio manevrą, o susidūrimas su A. Š. automobiliu įvyko S. G. jau beveik kirtus visą priešpriešinę eismo juostą, leidžia teismui pagrįstai abejoti tokiais A. Š. teiginiais ir pagrįstai spręsti, jog S. G. manevras vertinamu atveju vis tik buvo atliktas tinkamai, t. y. nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad analizuojamo eismo įvykio metu A. Š. vairuotas automobilis susidūrė su S. G. vertinamo eismo įvykio metu vairuoto automobilio Mercedes Benz priekiniu ratu. Šių duomenų kontekste vis tik pažymėtina, kad kirsti dvigubą ištisinę liniją (ką vertinamo eismo įvykio metu padarė A. Š., jo pateis teigimu, siekdamas išvengti susidūrimo su S. G. vairuotu automobiliu), sutinkamai su aukščiau aptartu Kelių eismo taisyklių trečio priedo 1.3 punktu, draudžiama. Jokios išimtys, kurių pagrindu galima būtų nesilaikyti šios taisyklės, t. y. kirsti dvigubą ištisinę liniją, Kelių eismo taisyklės nenumato, todėl netgi tikint A. Š. versija, jog trauktis į priešpriešinę eismo juostą jis pradėjo dėl neatsakingo S. G. manevravimo (rikiavosi iš antrosios eismo juostos į trečiąją neįsitikinęs, kad tai daryti saugu), tai nesudarė jam teisėto pagrindo pažeisti aptariamų Kelių eismo taisyklių nuostatų. Tokiu atveju, neviršydamas leistino greičio, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas vairuotojas, A. Š. privalėjo stabdyti savo transporto priemonę, arba persirikiuoti į antrąją eismo juostą (kurioje, jo paties teigimu, tuo metu jokių automobilių nebuvo ir to padaryti jam netrukdė). Juo labiau, jog jis matė S. G. rodomą kairiojo posūkio signalą ir galėjo pagrįstai tikėtis, jog šis asmuo suks į kairę pusę (nesvarbu ar apsisukinės, ar atlikinės kairio posūkio manevrą). Aptartų faktinių aplinkybių kontekste A. Š. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis negalėjo tikėtis, kad S. G. ketino atlikti apsisukimo manevrą, atmestini kaip deklaratyvūs. Tokiu būdu, abejoti A. Š. kalte sukėlus vertinamą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir A. Š. teiginiai, jog policijos pareigūnai nepagrįstai neatliko autoįvykio ekspertizės, neišsiaiškino, ar komentuojamą manevrą S. G. atliko tinkamai, t. y. leistinoje vietoje. Atsakant į šiuos apelianto teiginius vis tik pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, vis tik pagrįstai manytina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti A. Š. kaltumą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme. Atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip autoįvykio ekspertizė, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga. Analogiška išvada darytina įvertinus ir A. Š. apeliacinio skundo teiginius dėl vietos, kurioje automobilis Mercedes Benz apsisukinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju S. G. ketino sukti link Lampėdžių ir būtent ta kelio vieta yra paženklinta punktyrine linija (leidžianti atlikti kairio posūkio manevrą), abejoti tuo, jog būtent šioje vietoje S. G. atlikinėjo kairio posūkio (apsisukimo) manevrą, aukštesniajam teismui nekyla. Ši aplinkybė nustatyta aukščiau aptartais S. G. parodymais bei 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 9), kurių teisėtumu, objektyvumu ir patikimumu aukštesnysis teismas neabejoja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. A. Š. atžvilgiu taikyti ANK 12 straipsnį, pagal kurį, tais atvejais, kai padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, teisinio pagrindo taip pat nėra. Aukščiau aptartais bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad vertinamu atveju A. Š., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir priešpriešinėje eismo juostoje susidūrė su apsisukimo manevrą atlikinėjusiu automobiliu. Šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vertinti tokį A. Š. Kelių eismo taisyklių pažeidimą kaip mažai pavojingą, priešingai nei tai traktuojama A. Š. apeliaciniame skunde, nėra jokio juridinio pagrindo. Priešingas teismo sprendimas neatitiktų ir įstatymų leidėjo valios, kadangi Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas (ANK 417 straipsnio 1 dalis) bei draudimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą pažeidimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis), įvertinus atitinkamose ANK straipsnių sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydį bei pobūdį, neabejotinai traktuotinas kaip pavojingas, šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurio padarymą asmeniui gresia net specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (ANK 417 straipsnio 9 dalis, 420 straipsnio 5 dalis).

12.1. Remiantis išdėstytu, negalint bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties ir nesant dėl to apeliacinių skundų, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Sprendžiant A. Š. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovautasi atitinkamomis ANK nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

13. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog keičiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-79676499-16, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos minėtas nutarimas buvo priimtas ne 2016 m. lapkričio 8 d., o 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri ištaisytina, nutarimo priėmimo datą pakeičiant iš 2016 m. lapkričio 8 d. į 2016 m. gruodžio 7 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 638 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo priėmimo datą - 2016 m. lapkričio 8 d. į 2016 m. gruodžio 7 d.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.