Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-478/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-05-21Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-12-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
1A-337-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00313-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Olegas Šibkovas
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Artūras Bauža
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-478/2015

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00313-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2; 1.2.18.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, išteisintajai M. J., jos gynėjui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. atiduota teismui kaltinant ją nusikaltimu, numatytu BK 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19, būdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Savanorių pr. 55, Kaunas, direktore, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent:

neišsaugojo pagal 2011-03-18 dokumentų priėmimo perdavimo aktą jai perduotų 2007-2011 m. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 punkto nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 punkto nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“, 2 punkto nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendyje konstatavo, kad neįrodyta, jog M. J. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl ji išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Laimonas Petreikis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 70 (septyniasdešimt) MGL dydžio (9100 litų/2635,54 eurų) baudą.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintinas, kadangi teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, jo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. J. padarė nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinama.

Skunde išdėstoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. kovo 22 d., o M. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktore paskirta 2007-02-09 vienintelio steigėjo steigiamuoju sprendimu (t. 1, b. 1. 114). Šios aplinkybės patvirtintos ir Kauno apskrities VMI 2013-05-21 raštu Nr. (8.2-03.l.l)-K-5357, kuriame nurodyta, kad Mokesčių mokėtojo registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19 (duomenys galiojo nuo 2007-03-22 iki 2013-02-21) buvo paskirta M. J. (t. 2, b. 1. 2-3).

Toliau nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu vienintelės akcininkės K. P. siūlymu, nutarta UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančiu direktoriaus pareigas, M. J. gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu, nuo 2009 m. sausio 6 d. paskirti T. R. (t. 1, b. 1. 91). UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 20 d. akcininko sprendimu vienintelis akcininkas D. M. nutarė UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančiu direktoriaus pareigas, M. J. gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu, nuo 2009 m. liepos 23 d. paskirti D. M. (t. 1, b. l. 138). UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 13 d. akcininko sprendimu vienintelis akcininkas D. M. nutarė UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančia direktoriaus pareigas paskirti A. Č. (t. 1, b. l. 152). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus surašytoje pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad M. J. paskaičiuota motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-06 iki 2009-05-25 ir motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį nuo 2009-05-26 iki 2011-03-17, nurodytas vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų laikotarpis nuo 2009-05-26 iki 2011-03-17, paskaičiuota ligos pašalpa nuo 2011-03-21 iki 2011-06-20 (t. 3, b. 1. 18-20). Pagal šį dokumentą matyti, kad M. J. gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2009-01-06 iki 2011-03-17, sirgo nuo 2011-03-21 iki 2011-06-20.

M. J. parodė, kad jai būnant vaiko priežiūros atostogose, jai paskambino A. Č. ir pasakė, kad nenori dirbti, nes pasikeitė akcininkas. M. J. sutarė su A. Č., kad ji grįš į darbą vienai dienai ir 2011 m. kovo 18 d. atvyko į darbą, iš kur nuvažiavo pas A. Č. į namus. Ten abi pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Perėmus dokumentus, M. J. juos peržvelgė ir grįžo į Kauną. Vėliau gydėsi. Kai grįžo po nedarbingumo, rado dokumentus. Paskambino bendrovės akcininkui (jo telefono numerį rado užrašytą kažkur tarp bendrovės dokumentų), kuriam pasakė, kad nori išeiti iš darbo. Telefonu atsiliepęs asmuo pasakė, kad yra akcininko įgaliotas asmuo, šio asmens nei vardo, nei pavardės neprisimena, jis pasakė, kad liepos 15 d. bus įformintas atleidimas. Liepos 15 d. į įmonės ofisą atvyko mergina, M. J. jokių įtarimų nekilo, nes atvyko sutartu laiku, šiai merginai ji ir perdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kuriuos buvo gavusi iš A. Č.. Tos merginos duomenų nesiteiravo, dokumentų netikrino, įgaliojimo nepaprašė. Ji buvo atvykusi automobiliu, bet mašinos numerio neįsidėmėjo.

A. Č. patvirtino aplinkybes, susijusias su jos paskyrimu laikinai eiti bendrovės direktorės pareigas M. J. vaiko priežiūros atostogų metu, taip pat patvirtino aplinkybes, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų perdavimu M. J., pastarajai grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų.

2011-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo perdavimo Aktu Nr. 03-18 užfiksuota, kad A. Č. perduoda, o M. J. priima UAB (duomenys neskelbtini) archyvą nuo 2007 metų iki 2010 metų bei einamuosius 2011 metų dokumentus – dokumentų aplanką „Pirkimo sąskaitos faktūros“ 2011 m., dokumentų aplanką „Pardavimų sąskaitos faktūros“ 2011 m., dokumentų aplanką „Sutartys“ 2011 m., dokumentų aplanką „Finansinė atskaitomybė“. M. J. pareigos UAB (duomenys neskelbtini) nuo įdarbinimo iki atleidimo nesikeitė, ji visą laikotarpį dirbo direktorės pareigose.

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/2 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė ir apskaita buvo tvarkoma, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai apskaitos dokumentai tyrimui pateikti nebuvo. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 punkto nuostatas, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, apskaitos registrai, negalima palyginti, ar teisingai buvo sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė už 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m., ir visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu (3 t., b. 1. 74).

Prokuroro nuomone, ištirtų įrodymų visuma pagrindžia M. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismo iškeltos tariamos abejonės (nenustatyta, kada M. J. grįžo iš vaiko auginimo atostogų, nenustatyta, kokiu pagrindu 2011-03-18 A. Č. M. J. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus) yra pilnai ištirtos ir išaiškintos. Skunde pažymima, jog M. J. ir A. Č. parodymai patvirtino, kad 2011-03-18 M. J. po vaiko priežiūros atostogų grįžo dirbti į savo ankstesnes UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, o jos atostogų metu laikinai ėjusi direktorės pareigas A. Č. toliau negalėjo eiti direktorės pareigų ir privalėjo dokumentus bei einamuosius darbus, susijusius su įmonės direktoriaus pareigų vykdymu, perduoti M. J.. Tam nėra būtinas atskiras rašytinis sprendimas, to neįpareigoja joks norminis aktas. Teismas, vertindamas bylos įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatyta, kada M. J. grįžo iš vaiko auginimo atostogų, nenustatyta, kokiu pagrindu 2011-03-18 A. Č. M. J. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Aprašomojoje išteisinamojo nuosprendžio dalyje tarp įrodymų įvertinimo motyvų taip pat nurodyta, kad pati A. Č. iš darbo buvo atleista tik 2011-07-07. Be to, nustatyta, kad ir po 2011-04-08, tai yra po dokumentų perdavimo akto pasirašymo, A. Č. vykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas. Šia teismo išvada negali būti grindžiamas išteisinamasis nuosprendis. Nėra galimybės nustatyti, ar A. Č. naujas skyrimas laikinai eiti direktorės pareigas M. J. ligos metu buvo tinkamai įformintas, ar ne, kadangi neišsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai (kuo ir kaltinama M. J.). Tačiau ir šios aplinkybės nepaneigtų teisme ištirtais įrodymais pagrįsto fakto, kad M. J. po vaiko priežiūros atostogų 2011-03-18 grįžusi į darbą iš A. Č. perėmė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos po ligos perdavė tariamai bendrovės akcininko atstovei, ir kurios nei asmens duomenys, nei atstovavimo bendrovės akcininkui pagrindai nėra žinomi.

Skunde tvirtinama, kad M. J., 2011-03-18 iš A. Č. gavusi bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, savo ligos laikotarpiu jų niekam neperdavė, visą laiką dokumentus turėjo savo žinioje ir buvo atsakinga už jų išsaugojimą. M. J. patvirtina, kad į darbą grįžusi po ligos dokumentus rado įmonės ofise ir tik vėliau juos perdavė nenustatytam asmeniui, tuo labiau, kad M. J. savo parodymuose nurodo, jog būtent ji atleido A. Č. iš darbo, o ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) realiu vadovu buvo būtent M. J., o ne A. Č..

Skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad kaltinime nurodyta data, jog M. J. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2007-02-09 yra neteisinga, nes UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota tik 2007 m. kovo 22 d., tačiau šis datų neatitikimas nekeičia kaltinimo esmės bei veikos kvalifikavimo ir teismas, manydamas, kad kaltinime nurodyta neteisinga data, nuosprendyje gali ją ištaisyti. Skunde teigiama, kad formuluojant kaltinimą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės M. J. darbo laikotarpis nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19 buvo nurodytas ne atsitiktinai – buvo remiamasi 2007-02-09 vienintelio steigėjo steigiamuoju sprendimu, kuriuo M. J. paskirta steigiamos bendrovės (duomenys neskelbtini) direktore bei Kauno apskrities VMI 2013-05-21 raštu Nr. (8.2-03.l.l)-K-5357, kuriame nurodyta, kad, Mokesčių mokėtojo registro duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19 buvo paskirta M. J.. Teismas, manydamas, kad kaltinime nurodyta 2007-02-09 data yra klaidinga, ją gali pakeisti į 2007-03-22.

Skunde prokuroras reiškia įsitikinimą, kad teisme ištirtų įrodymų visuma pilnai pagrindžia M. J. kaltę neišsaugojus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, todėl turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Laimonas Petreikis prašė apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Išteisintoji M. J. ir jos gynėjas advokatas Artūras Bauža prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog nenustatyta, kada M. J. grįžo iš vaiko auginimo atostogų ir pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, šių duomenų negalėjo pateikti ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas - UAB „Almina“, atstovaujantis D. L., taip pat nenustatyta, kokiu pagrindu 2011-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. Č. perdavė M. J. dokumentus: įmonės archyvą 2007-2011 metų (adresas Vilkpėdės g. 6, Vilnius), einamuosius 2011 metų dokumentus bei pasirašė dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, kokie dokumentai realiai buvo perduoti bei kas surašė perdavimo aktą, be to, nustatyta, kad A. Č. ir po akto pasirašymo vykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog M. J. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ji išteisintina BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apylinkės teismas nurodė, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visi neaiškumai ir abejonės tiriant įrodymus turi būti vertinamos teisiamojo naudai, teismas išnaudojo visas galimybes abejonėms pašalinti, bet jų pašalinti nepavyko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir pažymi, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, iš esmės sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįrodyta, kad M. J. padarė nusikalstamą veiką, turinčią BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, yra nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Beje, iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku, kuriuo pagrindu M. J. išteisinama – neįrodžius, kad ji padarė nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ar nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes viename sakinyje nurodyti abu šie pagrindai. Apylinkės teismui nepagrįstai konstatavus, kad M. J. veiksmuose nebuvo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, o apeliacinės instancijos teismui priėjus prie priešingos išvados, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 2 punktu, apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog M. J. laikotarpiu nuo 2007-03-26 iki 2011-07-15, būdama UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Savanorių pr. 55, Kaunas, direktore, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o būtent: neišsaugojo pagal 2011-03-18 dokumentų priėmimo perdavimo aktą jai perduotų 2007-2011 m. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 punkto nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 punkto nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“, 2 punkto nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-03-22 iki 2013-02-19, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

M. J., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 31, t. 4), parodė, kad 2007 m. pavasarį įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), bendrovės adresas, Savanorių pr. 55, Kaunas, samdoma direktore. 2009 m. sausio 6 d. ji išėjo dekretinių atostogų, visus dokumentus perdavė ją pavaduojančiam tuo metu T. R.. Perduodant dokumentus buvo surašytas perdavimo aktas. 2010 m. sausio mėnesį, būdama vaiko priežiūros atostogose, pateko į autoįvykį, buvo sužalota, gydėsi, buvo prikaustyta invalido vežimėlyje. Nedarbingumo negavo, kadangi tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Turėjo grįžti į darbą vienai dienai, nes buvo numatyta operacija. 2011 m. kovo 18 d. vienai dienai buvo nuėjusi į darbą UAB (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovės adresu nieko nerado. Jai paskambino A. Č. ir pasakė, kad ji nenorinti dirbti, nes pasikeitė akcininkas, tuo laiku dokumentus pasirašinėjo A. Č.. Tą pačią dieną ji nuvyko pas ją į namus, adresu Alsakėlių k., Trakų rajone. A. Č. buvo parašiusi aktą dėl dokumentų perdavimo. Jos abi pasirašė aktą, ji pasiėmė dokumentus ir grįžo į Kauną. Dokumentus ji paliko bendrovės patalpose, adresu Savanorių pr. 55, Kaune. Dokumentuose buvo nurodyti pirkėjai, taip pat tuose dokumentuose ji rado akcininko, D. L., telefoną. Po to ji gydėsi. Kai grįžo 2011 m. birželio 28 d., rado dokumentus, paskambino akcininkui ir pasakė, kad negali dirbti, nėra pilnai pasveikusi po avarijos, nori išeiti iš darbo. Jai atsakė, kad jos atleidimas bus įformintas 2011 m. liepos 15 dieną. Minėtą 2011 m. liepos 15 d. į bendrovės patalpas atvyko mergina, ji suprato, kad mergina įgaliota akcininko. Atvykusios merginos įgaliojimo nepaprašė. Mergina buvo atvykusi automobiliu, bet mašinos numerio ji neįsidėmėjo. Merginai perdavė dokumentus, buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas, mergina pateikė darbo sutartį ir 2011 07 15 pažymą Nr. 2011-07-15/01 apie jos darbo bendrovėje pabaigą. Paskui du metus jos niekas neieškojo. Po dviejų metų gavo bankroto administratoriaus raštą, kad perduotų dokumentus. Informavo, kad viską yra perdavusi. Jos darbo metu bendrovėje buhaltere dirbo L. P.. Ji jai veždavo dokumentus. Jai išėjus į dekretą, buhalterė liko dirbti. Kai grįžo po dekreto vienai dienai, buhalterės nebuvo. Ji buvo grįžusi į direktorės pareigas vienai dienai. Ji matė D. L. pasirašytą dokumentą, kad jis į darbą priėmė A. Č.. Pati nematė įsakymo, kad po vaiko auginimo atostogų ji būtų gražinta į direktorės pareigas. Nuo 2009 m. iki 2011 m. direktore nedirbo. Kas tuo metu tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. 2011 m. liepos 15 d. ji dar gydėsi. Ją pavadavo T. R., kuriam buvo perdavusi visus dokumentus. 2011 m. liepos 15 d. buvo atleista iš darbo. Bankroto administratorius ją kaltino dėl nepateiktų dokumentų ir ji buvo nubausta 2000 Lt bauda, baudą sumokėjo.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu M. J. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 141-142 b. l.), kuriuose ji nurodė, kad A. Č. 2011-03-18 jai perdavė 5 segtuvus su UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais ir bendrovės ofiso Savanorių pr. 55, Kaune, durų raktus, grįžusi į ofisą Savanorių pr. 55, Kaune, peržiūrėjo dokumentus ir ten juos paliko. Kai perdavė dokumentus atvykusiai merginai, buvo surašiusi dokumentų perdavimo aktų 2 egz., tačiau juos abu paliko ofise ant stalo, sau egzemplioriaus nepasiėmė.

Nors M. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad ji kalta neprisipažįsta, tačiau ji iš esmės patvirtino visas jai kaltinime inkriminuotas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes: kad kaltinime nurodytu metu buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) direktore, 2011-03-18 dokumentų perdavimo aktu iš A. Č. gavo bendrovės dokumentus, juos paliko bendrovės ofise, grįžusi po gydymosi dokumentus turėjo ir juos 2011-07-15 atidavė nenustatytam asmeniui, t. y. jų neišsaugojo.

Liudytoja A. Č. , apklausiama pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 33-34, t. 4), parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 2010-04-08 iki 2010 m. birželio pradžios. Paskui pasikeitė akcininkas, juo tapo D. L., ir pasikeitė pavadinimas į UAB „Almina“. „Alminoje“ direktore ji dirbo nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011-03-18 d. Vėliau iš dekreto grįžo M. J.. M. J. atvažiavo pas ją į namus Trakų rajone, ten pasirašė perdavimo aktą ir ji M. J. perdavė dokumentus, kurie buvo penkiuose aplankaluose. Perdavimo aktą surašė M. J.. Kas buvo aplankaluose – nežino, juos jai atvežė kažkoks vyras, neprisimena, ar su juo pasirašė perdavimo aktą. Įmonė jai atlyginimą mokėjo per banką. Iš pradžių atlyginimą mokėjo kartą per mėnesį, paskui atlyginimo nemokėjo, todėl K. P. paprašė ją atleisti iš darbo. K. P. buvo jos šeimininkė, nebuvo įmonės darbuotoja, ji prižiūrėjo K. P. vaiką. Jos išsilavinimas vidurinis. D. L. prašė K. P. padėti tvarkyti dokumentus. Iš įmonės ji pati buvo atleista liepos mėn., M. J. jai pateikė įsakymą. Kokie santykiai sieja K. P. su UAB (duomenys neskelbtini) – nežino. Kai M. J. išėjo į dekretą, jai skambino vyriškis telefonu, prisistatė D. L. ir klausė, ar ji sutinka eiti laikinai direktoriaus pareigas UAB „Almina“. Ar su UAB „Almina“ ji pasirašė sutartį dėl įdarbinimo, neprisimena. Ji įmonėse nebuvo – dirbo namuose: lankstė lankstinukus, klijuodavo lipdukus. K. P. gyvena Skirgailos g. 14, Trakai. Darbą į namus jai atveždavo K. P.. Ji gaudavo atlyginimą iki 400 Lt, nes dirbo pusę etato. Kas pervesdavo pinigus, negali pasakyti. K. P. už vaiko priežiūrą pinigus mokėjo jai į rankas. M. J. yra K. P. sesuo. Dokumentuose jai liepė pasirašyti K. P.. Balansų ji nepasirašinėjo. Kas pateikdavo balansus mokesčiams, nežino. Ji nesikreipė į registrų centrą dėl įmonės pavadinimo pakeitimo. Niekur nesikreipė dėl antspaudų sunaikinimo, ar naujo antspaudo išdavimo. Ji antspaudo neturėjo, tik pasirašydavo, jei reikėdavo. Prie jai paliktų dokumentų antspaudo nebuvo, įmonės archyvo ji nematė. Kai ji buvo laikina direktore, nežino, kas tvarkė įmonės buhalteriją. Vilkpėdės g. 6, Vilnius, buvo kažkoks ofisas, ten vieno aukšto privatus namas. Ten ją buvo nuvežusi K. P.. K. P. dabar gyvena Amerikoje, išvyko prieš tris metus.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41-44, t. 1), kuriuose ji nurodė, kad į darbą UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio mėn. vadybininke ją priėmė D. M., kuris tuo metu laikinai ėjo direktoriaus pareigas, 2010 m. birželio mėn. savininku tapus D. L., nepasirašius sutarties, ji laikinai iki 2011-03-18 ėjo direktorės pareigas, nebuvo perėmusi bendrovės dokumentacijos, iš darbo ją 2011 m. liepos mėn. atleido M. J..

Liudytojas D. M., apklausiamas pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu (b. l. 34-35, t. 4) parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2010 m. ir dirbo nepilnai metus. Jį į darbą priėmė K. P.. Iš pradžių buvo įdarbintas projektų vadovu. Jis gyvena Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) ofisas buvo Vilniuje, Vytauto g., tikslaus adreso neprisimena. K. P. pasiūlė pirkti įmonės akcijas, ji pardavė akcijas, o jis nupirko, pinigų nemokėjo. Tapo vieninteliu akcininku. Registrų centre to fakto neregistravo. Įmonė buvo registruota Kaune, adreso neprisimena. Jis dirbo, darė pardavimus, stengėsi, kad įmonė dirbtų pelningai, bet visą laiką buvo K. P. kontrolė. Įmonėje vadybininku buvo įdarbintas G. M. ir pagalbinis darbininkas Gytis, kurio pavardės neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo laikinai einantis direktoriaus pareigas vietoje M. J., kuri tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose. Kai jis atėjo dirbti, M. J. jau buvo vaiko auginimo atostogose. Paskui jis pamatė, kad įmonėje pinigai vartojami ne pagal paskirtį, todėl K. P. pasiūlė, kad pasiimtų įmonę, arba jis parduos bet kam, nes nenori turėti problemų. K. P. nupirko įmonę, buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis. Registrų centre įregistravo save. Paskui įmonė buvo parduota UAB ,,Almina“. Sutartį pasirašė UAB ,,Almina“ direktorius, tai galėjo būti D. L.. A. Č. buvo paskirta laikina direktore. Kai jis buvo UAB (duomenys neskelbtini), Sodrai duomenis pateikdavo ir atlyginimus mokėjo jis, buhalterio nebuvo. Kai pirko įmonę ir kai pardavė, dokumentų perdavimo aktai nebuvo surašyti. Kai jis buvo direktoriumi, tai nebuvo kalbos apie buhalterinių dokumentų dingimą. Bendrovėje veikla buvo vykdoma, veikla - reklaminiai stendai, bukletai. Ofisas buvo Vilniuje, buvo nuomojamos patalpos. 2010 m. balanso jis nedarė ir niekam jo neteikė. D. L. tuo metu nebuvo matęs. A. Č. direktore buvo paskirta, kai jis išėjo iš darbo, pardavė įmonę. Visą nurodytą laiką antrus raktus nuo bendrovės turėjo K. P.. Visi dokumentai liko biure.

Liudytojas D. L. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje (b. l. 57-58, t. 4) parodė, jo įmonė UAB „Almina“ buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Jis buvo UAB „Almina“ akcininkas bei steigėjas. UAB „Almina“ buvo įsteigta 2009 m. Pažinojo K. P. ir Pugžlį. Jie prašė nupirkti įmonę, kurią paskui jie atpirks. Kiek žino, įmonė gamino reklamą, vizitines. Įmonės buveinė buvo Vilniuje, bet adreso nežino. Kad A. Č. buvo buhalterė, sužinojo iš bankroto administratoriaus. Sutartį atsivežė D. M.. Pas D. M. apie bendrovę nieko neklausė. Kadangi jis pažino Kristiną, negalvojo, kad gali būti kažkokie šalutiniai poveikiai. Direktorius buvo paskirtas, bet kas buvo direktoriumi, nežino, neprisimena. Jis neklausė, kiek įmonėje dirbo darbuotojų. Jis pirko įmonę, apie ją nesidomėjo. Neturėjo antspaudo su savo pavarde ir vardu. Jis nesikreipė į Registrų centrą dėl UAB (duomenys neskelbtini) savininko perregistravimo. Bankroto administratorė paprašė dokumentų, tačiau jis niekada jų neturėjo. Tapęs įmonės savininku nieko nedarė, nerašė įsakymų priimti ar atleisti iš darbo darbuotojus. Nežino, kas teikė metines ataskaitas, jis pats neteikė. Kodėl D. M. ant pirkimo pardavimo sutarties neuždėjo antspaudo, nežino. K. P. buvo davęs savo įmonės antspaudą, nes ja pasitikėjo. Nemano, kad yra pasirašęs ant tuščių blankų. K. P. nesakė, kad greičiau pasiimtų įmonę, nes ji dingo.

Liudytoja N. B., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 58, t. 4), patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 77-78, t. 1) ir parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį, tai galėjo būti 11 ar 12 diena, nes buvo pensijos mokėjimo diena, ji buvo nuvykusi pas L. J. į namus. Būdama svečiuose matė kieme M. J., kuri yra L. J. anūkė. Ji nuėjo į šalia esantį namelį, pasakiusi jai, kad atvažiavusi rašyti pareiškimo. Netrukus į tą patį namelį matė automobiliu atvykusią jai nepažįstamą moterį. Praėjus kuriam laikui iš namelio išėjusi M. J. pasakė, kad viskas baigta. M. J. išvažiavo automobiliu. Po to nepažįstama moteris išvažiavo automobiliu, kurio markės ir valstybinio numerio nežino, tačiau netrukus grįžo kartu su jaunu vaikinu. Jie abu iš minėto namelio nešė daiktus, dokumentus ir juos krovė į tos moteriškės automobilį.

Liudytoja L. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 58-59, t. 4) parodė, kad viskas vyko jos namo kieme, adresu Savanorių pr. 55A, Kaunas. Firma UAB (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta 2007 m. pavasarį, jos buveinė buvo įregistruota name, esančiame jos namo kieme. K. P. ir M. J., kurios yra jos anūkės, dirbo toje firmoje. Paskui M. J. išėjo į dekretą, tada Kristina pradėjo sakyti, kad firmą parduoda, vėliau pasakė, kad firma parduota. Tai buvo 2009 metais. 2010 m. sausio mėn. pabaigoje M. J. pateko į avariją, K. P. atvažiuodavo irgi rečiau. 2011 m. atėjusi Monika pasakė, kad atėjo pasirašyti, kad reikia parduoti firmą. Atvažiavo mašina su šviesia moterimi ir tamsiu vyriškiu. Monika sakė, kad pasirašys dokumentus, nes parduoda firmą. Paskui atvažiuodavo įvairios mašinos, kurios buvo iškraunamos, vėl pakraunamos. Paskutinį kartą matė, kad jie krovė išardytus baldus. Praėjus kelioms dienoms, ji atrakino firmos patalpas ir ten rado šiukšlių, kurias sutvarkė. K. P. gyvena Amerikoje.

Liudytoja Ž. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 32, t. 4) parodė, kad 2013-02-07 buvo iškelta bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini), ji buvo paskirta bankroto administratore. Iki šiol jai nepavyko perimti įmonės dokumentų ir turto. Kreipėsi į M. J., nes ji buvo nurodyta kaip direktorė, kuri paaiškino, kad vienintelis akcininkas ją atleido iš darbo 2011-07-17 d. Ji pateikė pažymą apie darbą įmonėje, tačiau dokumento originalo nepateikė, aiškino, kad dokumento originalą pateikė kažkuriai įmonei, kur reikalinga teikti originalus. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) balansas buvo pateiktas elektroniniu būdu, jame buvo nurodyta A. Č. pavardė. Kas buvo buhalteris, nepavyko nustatyti. UAB „Alminos“, kuri yra UAB (duomenys neskelbtini) akcijų valdytojas, prašė pateikti dokumentus, sprendimus, kuriais skyrė direktorius. UAB „Alminos“ direktorius buvo D. L.. Jis buvo atvykęs su advokatu, tačiau jie jokių dokumentų nepateikė. Paskui pateikė atsakymą raštu, kad nebuvo perėmęs jokių dokumentų ir M. J. iš darbo neatleido. Ji kreipėsi 2013-09-13 į Kauno apylinkės prokuratūrą dėl teismo nutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, tačiau turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. M. J. buvo pateikusi raštą, kad ji, kaip paskutinė vadovė, turinti pateikti dokumentus. M. J. jai pateikė dokumentą, kad ji atleista iš darbo. Pagal Registrų centro duomenis matyti, kad M. J. buvo paskutinė direktorė bendrovėje. Kilo ginčas, kas turi pateikti dokumentus bankroto administratoriui - M. J. ar UAB. Ji, kaip bankroto administratorė, parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad prokuratūra išsiaiškintų, kas turi perduoti dokumentus. Jei dokumentai ir turtas neperduoti, tai administratorius turi kreiptis dėl baudos paskyrimo. M. J. buvo paskirta bauda. Šios įmonės jai neperduotas nė vienas dokumentas. M. J. paaiškinime rašė, kad buvo vaiko auginimo atostogose. Pagal juridinių asmenų duomenis, laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo neregistruojamas. M. J. direktorės pareigas ėjo nuo 2007-02-07 iki 2013-02-19. Į įmonių Registrą duomenis turi teikti direktorius, už visą apskaitą atsako direktorius. Visus duomenis ji paėmė iš registrų centro, kreipėsi į Sodrą ir gavo atsakymą. Ji perėmė įmonę visiškai tuščią, vykdo bankrotą už savo lėšas.

Valstybinės įmonės registrų centro Kauno filialo duomenimis, 2007 02 08 K. P. kreipėsi su prašymu laikinai įtraukti į juridinių asmenų registrą pavadinimą UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas, Savanorių pr. 55, Kaunas, registruoti juridinių asmenų registre, juridinio asmens organai - vienasmenis, pavadinimas - direktorius. Vienintelio steigėjo steigiamuoju sprendimu steigiamosios bendrovės vadovu - direktoriumi paskirta M. S., 2007 02 09 sprendimas pasirašytas K. P.. Įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) Įstatai (b. l. 109-136, t. 1). Bendrovės (duomenys neskelbtini) įstatų 7.6 – 7.8 str. numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų visuotinis akcininkų susirinkimas. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro tvarkytojui.

UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. kovo 22 d. (Juridinio asmens registravimo pažymėjimas, b. l. 137, t. 1).

Kauno apskrities VMI 2013-05-21 raštu Nr. (8.2-03.1.1)-K-5357 (b. l. 2-3, t. 2) nustatyta, kad Mokesčių mokėtojo registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19 (duomenys galiojo nuo 2007-03-22 iki 2013-02- 21) buvo paskirta M. J..

Pranešimais apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir valstybinio socialinio draudimo pabaigą (b. l. 7,8, t. 3), pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 18-20, t. 3), Sodros duomenimis (b. l. 117, t. 3) nustatyta, kad M. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2007-03-26 iki 2011-07-15.

Akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi (b. l. 5-6, t. 1) nustatyta, kad 2010 m. birželio 3 d. D. M. ir UAB „Almina“, atstovaujama direktoriaus D. L., sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria D. M. pardavė UAB (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas Savanorių pr. 55, Kaunas, kurios įstatinis kapitalas 10 000 litų ir yra padalytas į 100 paprastų vardinių akcijų, UAB ,,Almina“.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 45-49, t. 1) nustatyta, kad A. Č. pateikė 2010 04 08 darbo sutarties Nr. 11 kopiją, kuria nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) adresas Vytauto g. 28, Vilnius, l. e. p. direktorius D. M. priėmė į darbą UAB (duomenys neskelbtini) A. Č. vadybininke bei 2011 m. kovo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 03-18.

2011-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų priėmimo perdavimo Aktu Nr. 03-18 (b. l. 49, t. 1) užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. Č. perduoda, o M. J. priima UAB (duomenys neskelbtini) archyvą nuo 2007 metų iki 2010 metų bei einamuosius 2011 metų dokumentus - dokumentų aplanką „Pirkimo sąskaitos faktūros“ 2011 m., dokumentų aplanką „Pardavimų sąskaitos faktūros“ 2011 m., dokumentų aplanką „Sutartys“ 2011 m., dokumentų aplanką „Finansinė atskaitomybė“.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymu (b. l. 7, t. 1) nustatyta, kad bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administratorė Ž. J. 2013-02-27 kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) akcininkę UAB ,,Almina“, prašydama perduoti UAB (duomenys neskelbtini) turtą pagal finansinę atskaitomybę, kreditorių ir skolininkų sąrašus ir visus dokumentus iki 2013-03-01.

Raštu (b. l. 8, t. 1) nustatyta, kad UAB ,,Almina“ direktorius D. L. informavo bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administratorę Ž. J. apie tai, kad UAB ,,Almina“ UAB (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų neturi ir niekada minėtas turtas ir dokumentai jai nebuvo perduoti.

UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu vienintelės akcininkės K. P. siūlymu, nutarta UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančiu direktoriaus pareigas, M. J. gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu, nuo 2009 m. sausio 6 d. paskirti T. R. (b. l. 91, t. 1).

UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos 20 d. akcininko sprendimu vienintelis akcininkas D. M. nutarė UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančiu direktoriaus pareigas, M. J. gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu nuo 2009 m. liepos 23 d paskirti D. M. (b. l. 138, t. 1). 2009-07-27 D. M. kreipėsi prašymu registruoti juridinių asmenų registre duomenis apie pasikeitusį UAB (duomenys neskelbtini) akcininką. Duomenų pakeitimas buvo įregistruotas juridinių asmenų registre 2009 m. liepos 31 d. (b. l. 139-144, t. 1).

UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. balandžio 13 d. akcininko sprendimu vienintelis akcininkas D. M. nutarė UAB (duomenys neskelbtini) laikinai einančia direktoriaus pareigas paskirti A. Č. (b. l. 152, t. 1). 2010-08-A. Č. kreipėsi prašymu registruoti juridinių asmenų registre duomenis apie pasikeitusį UAB (duomenys neskelbtini) akcininką. Duomenų pakeitimas buvo įregistruotas juridinių asmenų registre 2010 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 145-151, t. 1).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 53-57, t. 1) nustatyta, kad I. A. pateikė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2010/11, sudarytą 2010 04 01 tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. Č. ir UAB „Apskaitos grupė“, atstovaujamos R. A., dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės sudarymo, atstovavimo mokesčių administratoriaus institucijose ir Valstybinėje socialinio fondo draudimo valdyboje (SODRA) bei šios sutarties 2010-09-01 priedą. Tiek sutartis, tiek priedas yra pasirašyti A. Č. parašu ir patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tačiau, palyginus šiuose dokumentuose ir teismo priesaikos dokumente (b. l. 29, t. 4) esantį A. Č. parašą matyti, kad jie akivaizdžiai skiriasi.

UAB „Apskaitos grupė“ pranešimu (b. l. 61, t. 1) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė apskaita buvo vykdoma iki 2011 03 31.

Ne varžytinėse parduodamo turto pirkimo-pardavimo 2009 12 23 sutartimi Nr. 1 (b. l. 95, t. 1) nustatyta, kad UAB „Tosto“ bankroto administratorius Asociacija Intekta, atstovaujama G. Č., pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) pirko automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis pasirašyta, patvirtinta įmonių antspaudais.

Įgaliojimu (b. l. 96, t. 1) nustatyta, kad 2010 m. sausio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. M. įgaliojo G. V. priregistruoti automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2010-01-06 kreipėsi prašymu į VĮ „Regitra“ įregistruoti šį automobilį UAB (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 94, t. 1).

Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi (b. l. 104, t. 1) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Č., 2011-04-08 pardavė tą patį automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos piliečiui.

Įgaliojimu (b. l. 105, t. 1) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. Č. 2011-04-08 įgaliojo K. P. parduoti ir išregistruoti įmonės automobilį Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Bendru K. P. ir naujojo automobilio savininko prašymu (b. l. 102-103, t. 1) buvo išduoti kiti šio automobilio numeriai, registravimo liudijimas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi (b. l. 156, t. 1) Uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta Ž. J..

Prašymu (b. l. 157-164, t. 1) nustatyta, kad 2013-02-19 Ž. J. kreipėsi registruoti juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) teisinio statuso bei administratoriaus pakeitimus. Juridinių asmenų registro tvarkytojo 2013-02-21 sprendimu bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas Registre įregistruotas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus surašytoje pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad M. J. paskaičiuota motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2009-01-06 iki 2009-05-25 ir motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2009-05-26 iki 2011-03-17, nurodytas vaiko priežiūros arba tėvystės atostogų laikotarpis nuo 2009-05-26 iki 2011-03-17, paskaičiuota ligos pašalpa nuo 2011-03-21 iki 2011-06-20 (3 t., 18-20 b.l.) Pagal šį dokumentą matyti, kad M. J. gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2009-01-06 iki 2011-03-17, sirgo nuo 2011-03-21 iki 2011-06-20.

Specialisto išvada Nr. 5-2/2 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (b. l. 29-80, t. 3) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė ir apskaita buvo tvarkoma, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai apskaitos dokumentai tyrimui pateikti nebuvo. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 punkto nuostatas, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pirminiai dokumentai, apskaitos registrai, negalima palyginti, ar teisingai buvo sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė už 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. Dėl tyrimui nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu.

Informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2011-01-01 iki 2011-07-12 (b. l. 132-133, t. 3) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-03-21 iki 2011-03-25 M. J. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos, laikotarpiu nuo 2011-03-28 iki 2011-06-06 nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl nelaimingo atsitikimo buityje, laikotarpiu nuo 2011-06-07 iki 2011-06-27 nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dėl ligos.

Išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 144, 145, t. 3) patvirtina, kad 2010-01-26 M. J. buvo sužalota eismo įvykio metu, dėl to 2010-01-26 - 2010-02-10 laikotarpiu ir 2011-03-28 - 2011-04-05 laikotarpiu gydyta KMUK stacionare.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-25 įsiteisėjusia nutartimi (b. l. 146-147, t. 3) nustatyta, kad M. J., būdama atsakinga už įmonės dokumentų išsaugojimą bei jų pateikimą kitiems įmonės organams ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, nutraukusi darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), privalėjo perduoti šios įmonės dokumentus bendrovės valdymo organui, šiuo atveju – vieninteliam įmonės akcininkui. M. J. teiginiai, kad ji perdavė dokumentus ir raktus akcininko UAB ,,Almina“ įgaliotam asmeniui bei pasirašė dokumentų perdavimo aktą, neatitinka faktinių aplinkybių. Nesant įrodymų, jog M. J. (buvusi paskutinė įmonės direktorė) tinkamai atliko savo pareigą perduoti atsakovo dokumentus ir turtą kitam įgaliotam atsakovo valdymo organui, apygardos teismas neturėjo pagrindo panaikinti paskirtą baudą už paminėtų teismo įpareigojimų nevykdymą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog apylinkės teismo nuosprendyje iškeltos tariamos abejonės yra pilnai ištirtos ir išaiškintos. Tiek pačios M. J. parodymais, tiek ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktore dirbo nuo 2007-03-26 iki 2011-07-15, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogos jai buvo suteiktos nuo 2009-01-06 iki 2009-05-25 ir nuo 2009-05-26 iki 2011-03-17, 2011-03-18 M. J. grįžo į savo pareigas po vaiko priežiūros atostogų, tą pačią dieną iš laikinai ėjusios direktorės pareigas A. Č. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu priėmė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, nuo 2011-03-21 iki 2011-06-27 buvo laikinai nedarbinga, 2011-06-28 grįžo į darbą ir 2011-07-15 buvo atleista, visu šiuo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo savo žinioje, niekam nebuvo perdavusi ir buvo atsakinga už jų išsaugojimą. Atleidimo dieną turėtus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus perdavė tariamai bendrovės akcininko atstovei, ir kurios nei asmens duomenys, nei atstovavimo bendrovės akcininkui pagrindai nėra žinomi, t. y. jų neišsaugojo, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-03-22 iki 2013-02-19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad nenustatyta, kokiu pagrindu 2011-03-18 UAB (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktorė A. Č. perdavė M. J. dokumentus: įmonės archyvą 2007-2011 metų (adresas Vilkpėdės g. 6, Vilnius) (akte b. l. 49, t. 1, nurodyta 2007-2010), einamuosius 2011 metų dokumentus bei pasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, paneigtos byloje ištirtais įrodymais: tiek M. J., tiek A. Č. parodymais nustatyta, kad grįžus į darbą direktorei M. J. (kurios pareigos jos atostogų metu nebuvo pakeistos), laikinai ėjusi direktorės pareigas A. Č. perdavė jai įmonės dokumentus, susijusius su bendrovės direktorės pareigų vykdymu, kurie buvo surašyti akte ir kurių buvo 5 aplankalai, jos abi pasirašė dokumentų priėmimo perdavimo aktą. Kokie dokumentai realiai buvo perduoti, byloje nėra nustatyta, tačiau M. J. pripažįsta, kad tuos dokumentus ji peržvelgė, kad tuose aplankaluose būtų kokie dokumentai, nesusiję su bendrovės veikla, M. J. nenurodė. Ta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad A. Č. M. J. ligos laikotarpiu po bendrovės dokumentų perdavimo atliko kažkokius veiksmus, susijusius su bendrovės turtu, nepaneigia byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, kad bendrovės dokumentai M. J. buvo perduoti ir ji jų neišsaugojo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymių. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, kurie patvirtina, jog M. J., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, neišsaugojo pagal 2011-03-18 dokumentų priėmimo perdavimo aktą jai perduotų 2007-2011 m. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, taip aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007-03-22 iki 2013-02-19, šiais veiksmais padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 punkte nustatyta, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, o 21 straipsnio 2 punktas reglamentuoja, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Kaip jau minėta ankščiau, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. 5-2/2 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė ir apskaita buvo tvarkoma, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai apskaitos dokumentai tyrimui pateikti nebuvo, todėl negalima palyginti, ar teisingai buvo sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė už 2007 m., 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. Dėl tyrimui nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju, M. J., būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, taigi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 punktą būdama atsakinga už bendrovės dokumentų saugojimą, turėdama savo žinioje 2011-03-18 dokumentų priėmimo perdavimo aktu jai perduotus dokumentus, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl visiškai nebuvo galima nustatyti įmonės veikos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tarp tokios M. J. veikos ir kilusių padarinių yra aiškus priežastinis ryšys. Bendrovėje tinkamai neįforminus buhalterinių dokumentų perdavimo-priėmimo, nėra galimybės nustatyti, kokie konkrečiai ir kokiam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti, o tai iš esmės lėmė kilusius padarinius – negalėjimą visiškai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, tokia M. J. nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. J. kaltė – neatsargumas, pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes ji žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jas vykdė netinkamai, neišsaugojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl visiškai negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir nors nenumatė, kad dėl jos nerūpestingumo, t. y. apskaitos dokumentų perdavimo nenustatytam asmeniui gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Tačiau kolegija sprendžia, kad kaltinime M. J. suklysta nurodant tiek jos buvimo direktore laikotarpį, tiek UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpį, todėl šios klaidos ištaisytinos. Kaltinime nurodyta, kad M. J. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktore nuo 2007-02-09 iki 2013-02-19. Nors vienintelio steigėjo 2007-02-09 steigiamuoju sprendimu steigiamosios bendrovės vadovu - direktoriumi paskirta M. S. (dabar Janulienė), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 7.7 str. numatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis, o byloje esančiai rašytiniais įrodymais nustatyta, kad darbo sutartis su M. J. buvo sudaryta 2007-03-26 iki 2007-07-15, todėl būtent šiuo laikotarpiu ji ėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimu nustatyta, kad bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2007-03-22, todėl ji tik nuo šios dienos galėjo vykdyti savo veiklą. Taigi, konstatuotina, kad M. J. UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo nuo 2007-03-26 iki 2007-07-15, o UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima visiškai nustatyti nuo 2007-03-22 iki 2013-02-19, ir šioje dalyje kaltinimas M. J. patikslintinas.

Teisėjų kolegija, skiriant bausmę M. J., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Viena iš principinių baudžiamųjų įstatymų nuostatų yra ta, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga tik tokia bausmė, kuri yra griežtai individualizuota atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo, pripažinus M. J. kalta, paskirti jai bausmę – 70 (septyniasdešimt) MGL dydžio (9100 litų/2635,54 eurų) baudą. Kolegijos nuomone, tokia prokuroro siūloma bausmė nėra adekvati šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis M. J. padarytai nusikalstamai veikai ir pačios kaltinamosios asmenybei. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. J.BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, ji anksčiau nebuvo nusikaltusi ir yra teisiama pirmą kartą (b. l. 153, t. 3), nusikalstamos veikos laikotarpiu nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 162, t. 3), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl darytina išvada, kad jai nėra būdinga pažeisti įstatymus ar daryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad M. J., nors psichologiškai ir nepripažindama, jog padarė nusikalstamą veiką, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino visas jai kaltinime inkriminuotas esmines faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savo veiksmų neneigė, davė išsamius ir nekintančius parodymus, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. J. išlaiko mažametį vaiką, dirba, todėl mano, kad jai skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

M. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant M. J. per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Olegas ŠibkovasAlgirdas Remeika