Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-1430-666/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2YT-1430-666/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00254-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
S. M.
Suinteresuotas asmuo
L. O., V. Z., Valstybės įmonei “Turto bankas”
Advokatai
Laimonas Strauka
Civilinė byla Nr.e2YT-1430-666/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00254-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 5.3.; 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M., atstovaujamo advokato Laimono Straukos, pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. O., V. Z. ir Valstybės įmonei “Turto bankas” dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) mirusios mamos J. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties perėmė visą jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Po J. M. M. mirties pareiškėjas faktiškai valdo mamai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,8000 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad mamos J. M. M. mirties dieną šio turto dar nebuvo, nes tik 2008 metais, t.y. praėjus 13 metų po pareiškėjo mamos J. M. M. mirties, jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl pareiškėjas negalėjo jo paveldėti. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvelis J. M. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi seseris L. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), o brolis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), buvo išsituokęs, santuokoje vaikų nebuvo susilaukęs, todėl brolio J. M. teisių perėmėjų nėra. Po brolio J. M. mirties dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla yra neužvesta. Pareiškėjas nurodo, kad po tėvelio J. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties jam priklausantį palikimą priėmė pareiškėjo sesuo L. O.. Po J. M. M. mirties dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla yra neužvesta. Pareiškėjas atsiradus palikimui iš karto atliko aktyvius veiksmus išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir kaip įstatyminis įpėdinis faktiškai priėmė mirusios mamos J. M. M. palikimą, paveldėta žeme rūpinosi, ją prižiūrėjo, valdė, naudojo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas” per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys L. O. ir V. Z. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai, prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M. M. Pareiškėjas S. M. po mamos J. M. M. mirties faktiškai valdo po jos mirties atsiradusį turtą. Iš Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo nustatyta, kad po J. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 2-ajame notaro biure vedama nebuvo. Palikėjos J. M. M. palikimas priimtas nebuvo. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. M. M. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Gyventojų registro duomenimis J. M. M. sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi seseris L. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis pareiškėjo brolis J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. M., gim. (duomenys neskelbtini), testamentų ir palikimo priėmimo faktų. 1996-12-02 Paveldėjimo teisės liudijimo, reg.Nr. 8291, duomenimis po tėvo J. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties jam priklausantį palikimą paveldėjo pareiškėjo sesuo L. O..

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis J. M. Mažonienės a.k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008-10-10 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 15712 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir 2008-10-10 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-7029-(1.3). Šie duomenys patvirtina, kad tik praėjus 13 metų po pareiškėjo mamos J. M. M. mirties, jos vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl pareiškėjas negalėjo šio turto paveldėti.

Pareiškėjas prideda ir duomenis iš gyventojų registro, gimimo įrašą liudijantį išrašą, žemės sklypo planą, piliečių, kuriems atkurta nuosavybės teisė į turėtą žemę (mišką) Kretingos rajone sąrašą, pažymą apie šeimos sudėtį bei tvirtina, kad paveldėta žeme rūpinosi, ją prižiūrėjo, valdė, naudojo. Suinteresuoti asmenys L. O. ir V. Z. atsiliepimais į pareiškimą, su S. M. pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjos J. M. M. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti turtą po mamos J. M. M. mirties, priėmė jos palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po mamos J. M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis