Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nevedęs, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, 2008-10-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teistas: 1) 2009-01-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2010-11-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pastarąją atlikęs 2011-09-05, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 284 straipsnio 1 dalį;

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) 2013-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais viešųjų darbų, 2014-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 39 MGL (5070 Lt) dydžio bauda; 2) 2016-02-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. Š., 2013-01-17 apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilės neblaivumas) pasiėmęs peilį grasino padegti butą, nužudyti savo motiną G. G. ir patėvį A. G., šiems užsidarius kambaryje, L. Š. peiliu subadė kambario duris, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Taip pat, kaltinamasis L. Š., 2013-08-17 apie 4.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,71 promilės neblaivumas), sukėlė konfliktų, kurio metu grasino patėviui A. G. fiziniu susidorojimu, grasino, kad jį papjaus, išdaužys langus ir sudegins butą, pasiėmęs peiliuką, jį demonstravo A. G., o vėliau sulaužė, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

L. Š. ir M. M., 2013-04-18 apie 17 val., būdami viešoje vietoje, prie P. Vileišio g. 25, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, užpuolė ir sumušė T. A., t. y. L. Š. vieną kartą kumščiu trenkė T. A. į veidą, o nuo gauto smūgio T. A. parkritus ant žemės, L. Š. kartu su M. M. pradėjo spardyti T. A. kojomis į galvos sritį ir kitas kūno vietas, bendrai suduodami ne mažiau kaip 10 smūgių, taip padarydami T. A. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, sprando srityje, pakaušio kairėje pusėje, rankose, krūtinėje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. A. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nurodė, jog dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. Š. ir M. M. visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų A. G., G. G., T. A. parodymais, liudytojų V. M., S. J., K. R. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2013-01-17)

Kaltinamasis L. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2013-01-17 susiginčijo su patėviu A. G., apsipyko ir nutarė jį pagąsdinti. Sakė, kad eis paimti peilio, tada patėvis su motina nubėgo ir užsidarė kambaryje, o jis porą kartų bakstelėjo į duris peiliu, patėvis iškvietė policiją. Tą dieną jis – kaltinamasis, buvo išgėręs, o patėvis ir motina tuo metu buvo blaivūs. Tiksliai nepamena, ką tada sakė, bet pripažįsta, kad galėjo sakyti, jog padegs. Jį policija išvežė, buvo paskirtas suėmimas, o po to Utenoje atliko teismo psichiatrinę ekspertizę, pragulėjo apie mėnesį.

Nukentėjusysis A. G. pateikė pareiškimų, kuriame nurodė, kad 2013-01-17 apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsūnis L. Š., paėmęs atlenkiamą peilį, grasino nužudyti. Kol L. Š. virtuvėje ieškojo peilio, A. G. su žmona užsirakino savo kambaryje. Tuomet L. Š. grįžo, pradėjo trankyti duris, badė jas peiliu, reikalavo atidaryti. Jie durų neatidarė, tuomet L. Š. pagrasino padegti butą, tokiu būdu juos išvilioti iš kambario ir tuomet papjauti. Dėl tokio L. Š. poelgio jis su žmona jautėsi nesaugiai dėl savo gyvybės ir sveikatos (t. 1, b. l. 16, 17).

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su G. G. ir įsūniu L. Š. gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-01-17 įsūnis L. Š. į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio ir grįžęs pradėjo elgtis agresyviai. Tuo metu A. G. miegojo, tačiau nuo triukšmo pabudo. L. Š. pradėjo grasinti, kad pasiims peilį ir nužudys A. G. ir jo sutuoktinę G. G.. Tada A. G. su žmona užsidarė kambaryje. Įsūnis tuo metu nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, pradėjo peiliu badyti duris, reikalavo atidaryti. Tuomet jis iškvietė policiją. Kol policija vyko, pas juos buvo atėjęs kaimynas, kuriam L. Š. irgi grasino, tuomet kaimynas išėjo. Atvykus policijos pareigūnams A. G. su sutuoktine išėjo iš kambario. Atvykus policijos pareigūnams L. Š. elgėsi labai agresyviai, nevykdė pareigūnų reikalavimų (t. 1, b. l. 30-32).

Nukentėjusioji G. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013-01-17 apie 23 val. jos sūnus L. Š. grįžo namo labai girtas, elgėsi neadekvačiai, pradėjo rėkti, staugti. Ji matė, kad viskas gali geruoju nesibaigti, bandė užglaistyti situaciją pakviesdama jį vakarienei. Tačiau jis nesutiko, nuėjo į virtuvę, įsidėjo į kišenę skustuką ir atėjo į jos kambarį, atsistojo tarpduryje. Pamatęs, kad jos vyras A. miega, šiek tiek sutriko. Tada ji sūnaus paprašė ją praleisti neva i tualetą. Jis ją praleido ir nuėjo į virtuvę sakydamas, kad paims peili. Ji tuomet kuo greičiau užsidarė savo kambaryje. L. priėjo prie kambario durų ir pradėjo šaukti, daužyti ir badyti peiliu duris. Reikalavo duris atidaryti. Sūnus keikdamasis grasino. Ji labai išsigando. Tada iškvietė policiją. Iškvietus policiją, į duris paskambino kaimynas. L. jam atidarė duris. Kaimynas pasakė, kad jeigu jie neapramins L., kaimynas jį pats apramins. Vyras kaimynui pasakė, kad jau iškviesta policija ir kad jis neprasidėtų su Luku. Tada kaimynas išėjo. Netrukus atvažiavo policija ir L. atidarė jiems duris (t. 1, b. l. 34, 35).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad prie 2013-01-18 dienos tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje papildomai pasakyti, jog 2013-01-17 apie 22.58 val., dirbant su patruliu S. J., iš budėtojo gavo pranešimą, kad posūnis L. Š., nori nužudyti A. G., daužo kambario duris, triukšmauja. Atvykę į įvykio vietą, pamatė agresyvų vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo – L. Š.. Tuomet pamatė, kaip iš kambario išėjo A. ir G. G.. Jie paaiškino, kad L. agresyvus, jiems grasino, kad nužudys. Kambario, kuriame buvo užsidarę tėvai, durys buvo subadytos peiliu. Prie policijos pareigūnų L. pradėjo grasinti tėvams, kam jie iškvietė policiją. Patėvis atsakė, kad nebegali kentėti L. nervinių priepuolių ir isterijų. L. bandė paveikti savo motiną nerašyti pareiškimo. Paprašius L. apsirengti, jis tai daryti atsisakė. L. pradėjo muistytis, šūkauti, mojuoti rankomis tam, kad išvengtų sulaikymo, taip sukeldamas pavojų jiems ir aplinkinių gyvybei. Buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Išvedant L. iš buto, jis šaukė, kad su jais susidoros, kad tai turės įtakos jų tarnybai, taip pat jis sakė pasistengs juos apkaltinti sumušimu. Vaikinas stengėsi visokiais būdais kuo daugiau trankytis į laiptinės sienas, turėklus, lauko duris, lauke buvo nugriuvęs taip siekdamas save sužaloti. L. Š. taip pat sakė, kad žino, kaip išvengti atsakomybės, kad apsimes kvaileliu, nieko tyrėjai nesakys ir byla vėl bus nutraukta (t. 1, b. l. 41, 42).

Liudytoju apklaustas S. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tokias pat aplinkybes, kaip ir V. M. (t. 1, b. l. 43, 44).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kambario medinių durų matyti pažeidimai, padaryti aštriu daiktu (t. 1, b. l. 24, 25).

Apžiūros protokole užfiksuota peilio, paimto įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matyti jog peilis yra 19 cm ilgio, peilio geležtė nulūžusi (t. 1, b. l. 26, 28).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2013-01-08 0.26 val. L. Š. nustatytas 2,24 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 97).

Teismas mano, kad kaltinamojo L. Š. grasinimai padegti butą, nužudyti patėvį ir motiną buvo realūs, jis naudojo peilį, badė duris, už kurių buvo pasislėpę nukentėjusieji, todėl nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo L. Š. veiksmai su peiliu akivaizdžiai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiesiems siekdamas juos įbauginti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

Kaltinamasis L. Š. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2013-04-18 įvyko konfliktas su T. A.. Mušė T. A. dviese su M. M.. Mantas skundėsi, jog iš jo T. A. pavogė grandinėlę, bandė pavogti Manto draugės telefoną, todėl jie ir suplanavo T. A. pamokyti. Įvykis buvo paupyje ant suoliukų, netoli Vileišio g. 25, Vilniuje. Kiek smūgių sudavė – neskaičiavo. Tą dieną buvo šiek tiek išgėręs, bet ne per daugiausiai. Ar T. A. bėgo kraujas – nepamena, nes kai močiutės ėmė šūkauti, jie pasišalino. Daugiausia T. A. spardė kojomis. T. A. pažinojo iš anksčiau, jis su juo susipažino per Mantą, nes M. M. yra jo – kaltinamojo, draugas. Su T. A. civiliniu ieškinius sutinka, tik mano, jog prašoma suma yra per didelė.

Kaltinamasis M. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tiksliai įvykio nepamena. Tačiau atsimena, kad atėjo T. A., o L. Š. jam sudavė smūgį. T. A. nukrito, dar porą sykių jam spyrė ir tada pabėgo. Konfliktas buvo dėl jo sidabrinės grandinėlės. Jie norėjo T. A. pamokyti. Pašaliniai praeiviai pamatė ir tada jie pabėgo. Negali nurodyto kiek sudavė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis viską nurodė teisingai. Savo elgesį vertina neigiamai. Kartais pasitaiko, kad pasimuša. Įvykio metu buvo išgėręs. Nemano, kad jie padarė T. A. tokią žalą, kokią jis prašo atlyginti, be to, negalėtų sumokėti tokios sumos. Sutinka, kad žala T. A. buvo padaryta.

Nukentėjusysis T. A. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2013-04-18 apie 17 val., viešoje vietoje, prie P. Vileišio g. 25, Vilniuje, jis buvo sumuštas iš matymo pažįstamų asmenų (t. 1, b. l. 62).

Nukentėjusysis T. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013-04-18 apie 16 val. jis paskambino E. D., susitarė susitikti. E. buvo kartu su M. M.. Susiliko apie 17 val. prie P. Vileišio g. 25, Vilniuje. Kartu su E. ir M. atėjo L. ir K.. Kai T. A. priėjo prie kompanijos, jis pasisveikino su E. rankos paspaudimu ir iš karto gavo smūgi ranka į veidą nuo L.. Jis nukrito, trumpam prarado sąmonę. Po to atsimena, kad jį gulintį spardė L., E. ir M.. Daugiausiai smūgių buvo suduota į galvą (t. 1, b. l. 69).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. A. paaiškino, kad eidamas į susitikimą net neįtarė, jog vaikinai jį gali mušti, prieš tai jokių konfliktų nebuvo. Neatsimena, ar vaikinai ką nors sakė, kai jį mušė, bent jau jis nieko nesuprato. L. ir M. tiksliai prieš jį naudojo fizinį smurtą. L. sudavė į veidą iš karto, kai jis tik atėjo. Nuo smūgio jis nukrito ir akimirkai prarado sąmonę. Atsigavęs, prisimena, kad vaikinai jį spardė į galvą ir šonus. Kiek buvo smūgių ir kas sudavė, tiksliai pasakyti negali (bendrai gal buvo apie 10 smūgių). Tiksliai matė, kad spardė M. ir L.. Vienu momentu jam pasirodė, kad ir E. spyrė, tačiau to nematė, todėl teigti, kad E. prieš jį naudojo smurtą, negali. Po įvykio M. jam buvo paskambinęs telefonu ir tik tuomet pasakė, kad jį mušė dėl kažkokio nesusipratimo su telefonu. Pažymi, kad įvykio metu nesuvokė, kad yra mušamas dėl to (t. 1, b. l. 70, 71).

Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog P. Vileišio g. 27, Vilniuje, jis matė, kaip L. sudavė T. į veidą, , o jam nukritus ant žemės, L. ir M. spardė T. (t. 1, b. l. 74, 75).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad T. A. padalyta muštinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, sprando srityje, pakaušio kairėje pusėje, rankose, krūtinėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 79, 80).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra už P. Vileišio g. 25, Vilniuje esančio namo, arčiau upės, netoli medinio suoliuko (t. 1, b. l. 67, 68).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės bylos Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012).

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl smurto panaudojimo viešoje vietoje – matant liudytojams, kaip nurodė patys kaltinamieji – juos išgąsdino pro šalį ėjusios močiutės, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jie viešoje vietoje – mieste, prie upės, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fiziniu smurtu prieš T. A., sutrikdė visuomenės rimtį, ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo (2013-08-17)

Kaltinamasis L. Š. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tais metais dažnai konfliktavo su patėviu. 2013-08-17 naktį grįžo iš tolimo rajono su taksi, atėjo prašyti iš patėvio pinigų, nes reikėjo susimokėti už taksi, o jis pinigų neturėjo. Patėvis kaip visada pradėjo jį erzinti, todėl jį ir pagąsdino. Ką tiksliai sakė – nepamena, bet patėvis iškvietė policiją. Tada peiliuko neturėjo, nors gal ir į virtuvę ėjo paimti. Patėvis visada kviečia policiją, jei jam kažkas nepatinka. Su juo nesimuša, tik pagąsdino kelis kartus. Paskutiniu metu santykiai su patėviu geri. Buvo laikotarpiai, kai jis – kaltinamasis, negerdavo, o po to vėl gerdavo, baustas administracine tvarka. Patėvis visą laiką kartu su jais gyvena. Gailisi dėl savo veiksmų. Galvojo bandyti užsikoduoti. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Geria slopinančius vaistus nuo hiperaktyvumo. Buvo dienų, kai vartojo vaistus ir alkoholį, bet stengdavosi nevartoti jų kartu. Kai yra neišgėręs – neprisidirba.

Nukentėjusysis A. G. pateikė pareiškimą, kad 2013-08-17 apie 4.15 val. girtas posūnis L. Š. grasino jį nužudyti, grasinimai buvo realūs (t. 1, b. l. 139).

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013-08-17 4.15 val. į namus grižo girtas posūnis L. Š. ir pradėjo reikalauti pinigų už taksi. Jis atsisakė duoti pinigų, tuomet L. pradėjo jam grasinti, kad jį užmuš, kad ramiai nemiegotų ir lauktų iš kalėjimo grįžtančio asmens, kuris jį nužudys, L. teigė, kad ir pats jį užmuštų ir už tai nebijotų sėsti į kalėjimų. Žmonai L. negrasino, tik įžeidinėjo ir keikė. Mano, kad grasinimai realūs. Jis ir žmona bijo L., kuris nuolatos įžeidinėja, keikia necenzūriniais žodžiais ir buvo paėmęs peilį, juo grasino. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimų, nes žmona jo bijo, pareiškimo niekada nerašė ir teigia, kad nerašys. Jam atrodo, kad posūnis yra psichopatas, jis neprognozuojamas. Visas konfliktas vyko namuose (duomenys neskelbtini). Posūnis teigė, kad jei jam neduos pinigų, jis pradės daužyti langus ir sudegins butų, tada paėmė ir sulaužė stalo peiliuką, kuris yra bevertis (t. 1, b. l. 143, 144).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2013-08-17 4.56 val. L. Š. nustatytas 1,71 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 150).

Teismas mano, kad kaltinamojo L. Š. grasinimai susidoroti su patėviu, sudeginti butą, nužudyti patėvį – papjauti, buvo realūs, jis naudojo peilį, buvo neblaivus, agresyvus, todėl nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Tiek kaltinamojo L. Š. veiksmai, tiek ir jo paaiškinimai apie norą pagąsdinti, akivaizdžiai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajam, siekdamas jį įbauginti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dvi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 3 nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 174-182), nedirba (t. 1, b. l. 185), darbo biržoje neregistruotas, gydytas dėl mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nedirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurių dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, nėra duomenų, jog po 2013-08-17 būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam L. Š. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, paskiriant teismo įpareigojimus.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas 2 kartus už tokio paties pobūdžio nusikaltimus – chuliganizmus, tačiau šioje byloja tiriamas nusikaltimas buvo padarytas M. M. dar esant neteistam, trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 174-182), dirba (t. 1, b. l. 185), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta 1 kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, dirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, dirba teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam M. M. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, paskiriant teismo įpareigojimus.

Kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jų atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtosios bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Nukentėjusysis T. A. baudžiamojoje byloje pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį dėl 3600 € neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu T. A. nurodė, jog jam po šio įvykio atsirado baimė bendrauti su žmonėmis, nepasitikėjimas jais, nustatytas invalidumas, depresija. Nuo praeitų metų jis pragulėjo daugiau nei metus ligoninėje dėl problemų su stuburu. Viskas prasidėjo dėl to, kad buvo vidinė trauma ir išsivystė sepsis, abscesas ir galėjo lūžti stuburas, jis negalėjo judėti. Daktarai įtaria, kad buvo pažeistas stuburas prieš kelis metus, jam buvo stuburo išvaržos. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pakrauna ir iškrauna krovinines mašinas. Ten dirba nuo 2013 m., bet dirbti pradėjo vėliau nei buvo sumuštas. Po įvykio jį apžiūrėjo, bet stuburo nežiūrėjo, nors ir sakė, kad jam jį skauda. Vėliau darant tyrimus viskas paaiškėjo. Jam leidžia dirbti kroviku, nes toje firmoje kitokio pobūdžio darbo nėra. Jam taip pat buvo diagnozuota depresija po kurio laiko – 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje, kai gulėjo ligoninėje.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje yra nesunki, tyčinė, baigta, nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajam – jam buvo nustatytas tik nežymus sužalojimas. Netrukus po įvykio – 2013-04-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas atliko tyrimą, apžiūrėjo patį nukentėjusįjį, kuris stuburo skausmais nesiskundė, jokių stuburo sužalojimų nustatyta nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, jog turi invalidumą dėl problemų su stuburu, tačiau iš jo pateikto pažymėjimo matyti, kad neįgalumas jam nustatytas tik 2015-05-09, t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po sumušimo, kaip nurodė pats nukentėjusysis jis nuo 2013 m. dirba sunkų darbą – kroviko, o depresija jam atsirado, po to, kai jis ilgai pragulėjo ligoninėje besigydydamas stuburo problemas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog problemos su stuburo nukentėjusiajam atsirado dėl kitų priežasčių – ne nuo traumų, patirtų 2013-04-18. Kokių nors konkrečių dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, jog problemos su stuburu nukentėjusiajam atsirado būtent dėl jo sumušimo 2013-04-18, nukentėjusysis nepateikė. Jo nurodytos aplinkybės, jog jis dabar bijo bendrauti su žmonėmis, yra abstrakčios ir vertintinos kaip deklaratyvios. Be abejonės teismas pripažįsta, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Kaltinamųjų netikėtas smurtinis elgesys, smūgių sudavimai, išgąsdino nukentėjusįjį, sukėlė jam skausmą, teko gydytis sumušimu, kraujosruvas, daugybinius nubrozdinimus. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį kitas aplinkybes ir daro išvadą, jog jo prašoma priteisti 3600 € neturtinė žala remiantis teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra neadekvati. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, daro išvadą, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. nukentėjusiajam T. A. atlygintina 500 €.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 508,79 Lt (147,36 €) civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi civilinis ieškovas patyrė išlaidas gydant nukentėjusiojo T. A. nusikaltimo metu patirtus sužalojimus, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 88, 89), todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

L. Š. laikino sulaikymo, suėmimo ir psichiatrinės ekspertizės atlikimo laiko nuo 2013-01-17 iki 2013-02-04 (devyniolika dienų, t. 1, b l. 46, 55, 56, 57), 2013-08-17 (viena diena, t. 1, b. l. 148, 149) ir nuo 2015-10-21 iki 2015-11-16 (dvidešimt septynios dienos, t. 2, b. l. 43-48) klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje, 141 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.

Peilis, patalpintas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 straipsnis) ir sunaikintinas.

M. M. 2016-02-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, bausmės neatlikęs, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su minėtu nuosprendžiu skirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai) ir 284 straipsnio 1 dalyje bei jį nubausti:

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už 2013-01-17 įvykdytą nusikaltimą) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už 2013-08-17 įvykdytą nusikaltimą) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Š. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti L. Š. laikino sulaikymo, suėmimo laiką nuo 2013-01-17 iki 2013-02-04 (devyniolika dienų), 2013-08-17 (viena diena) ir laiką išbūtą ekspertizės atlikimo įstaigoje nuo 2015-10-21 iki 2015-11-16 (dvidešimt septynios dienos).

Bausmės pradžią L. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje bei jį nubausti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2016-02-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant M. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir tęsti darbą.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į skirtą bausmės laiką įskaityti bausmę, M. M. atliktą pagal 2016-02-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.

M. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

T. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. Š. bei M. M. solidariai priteisti T. A. 500 € nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš L. Š. bei M. M. solidariai priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 147,36 € nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, patalpintą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą