Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: prokurorei Editai Ročytei, kaltinamajam E. P., jo gynėjai advokatei Jovytai Pekienei, mažametės nukentėjusiosios E. P. atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, mažametės nukentėjusiosios E. P. įstatyminei atstovei V. P., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiam šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 29 d., apie 17 val., gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), sudrausmindamas mažametę dukrą E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), vieną kartą delnu sudavė jai į kairįjį petį, po to, sugriebęs už kairės rankos žasto, pakėlė ją ir, nunešęs į vaikų kambarį, įmetė į lovą, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai E. P..

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-11-29 vakare namuose buvo jis, sutuoktinė V. P. ir abi dukros E., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A., gimusi (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių, kai E., žaisdama, staigiai pribėgo ir įkando jam į ranką žasto lygyje. Ranką ji prakando iki kraujo. Viskas įvyko labai netikėtai, jis tiesiog pliaukštelėjo dukrai per ausį, po to pasiėmė už rankos ir nuvedė į vaikų kambarį, į lovelę. Jis buvo paėmęs dukrai už kairės rankos žasto lygyje, buvo suspaudęs jai ranką. Taip už rankos pakėlęs dukrą laikė tol, kol nunešė ją į vaikų kambarį. Jis pripažįsta, kad vaikas sutriko, išsigando. Duktė verkė, tikriausiai, kad jai skaudėjo. Mergaitė verkė gal dešimt minučių. Mama ją ramino, jis buvo susinervinęs, išėjo į kitą kambarį. Tuo metu jis buvo blaivas, alkoholio nevartoja jau septynis mėnesius. Jis nepateisina šitokio savo poelgio. Supranta, kad taip neturėtų būti, kad jo interesai būtų aukščiau už vaiko interesus, tiesiog tokia jo reakcija dėl netikėtumo. Ar tą vakarą, ar sekančią dieną kalbėjo su žmona dėl šito įvykio, jis neprisimena. Nei sekančią dieną, nei po to, kai žmona su vaikais grįžo namo, dukra jo nesibaido, bendrauja su vaikais kaip iki to įvykio. Daugiau tokių atvejų nebebuvo ir ateityje bendraujant su vaikais, tikrai taip nebebus. Tą dieną konflikto su žmona dėl to, kad jis smurtavo prieš dukrą, tikrai nebuvo. Santykiai jų šeimoje nuo įvykio iki šiol buvo komplikuoti, kadangi vyksta skyrybų procesas, žmona neužilgo po to įvykio išėjo gyventi pas mamą. Ji nesakė, kad kreipsis dėl jo elgesio į policiją. Kurį laiką po įvykio jis buvo namuose, bendravo ir su vaikais, ir su sutuoktine, o paskui ji laikinai išėjo su vaikais pas mamą pagyventi. Namuose jis vienas gyveno iki 2018-12-17, nes tada žmona su vaikais grįžo į namus, nes turbūt jos mama grįžo į savo namus. 2018-12-17 vakare, kai jis su vaikais žaidė kambaryje, į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jam paaiškino, kad būtent dėl 2018-11-29 įvykio jį sulaikė.

Mažametės nukentėjusiosios E. P. atstovė pagal įstatymą V. P. teismo posėdyje parodė, kad 2018-11-29 vakare namuose dukrytė E. žaidė ir, pribėgusi, įkando tėčiui, kuris tuo metu sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių, į žastą. Jis dukrai sudavė ranka į kairę ranką, į petį, bent jai taip atrodė, kad sudavė per petį. Po to jis E. sugriebė už rankos ir, pakėlęs nuo grindų, nunešė į kambarį ir įmetė į lovą. Lovytėje yra mediniai paaukštinimai su pertvara, kaip tvorelė, kad neiškristų vaikas iš lovytės. Vaikas labai verkė, ji apramino dukrą. Dukra nesakė, kad jai skauda, tik verkė. Kai ji apžiūrėjo vaiką, jokių mėlynių nebuvo. Buvo šiek tiek paraudimas ant kairiojo peties. Ant rankos, kuri buvo suspausta, jokių žymių nebuvo. Vėliau taip pat neišryškėjo mėlynes tose vietose. Su vyru apie tai, kas įvyko tą vakarą po įvykio nekalbėjo. Kitą rytą pusryčiaujant virtuvėje užėjo kalba apie vyro tokį elgesį ir ji pasakė vyrui: „Tai dar gražiau, tai vaiką dar per langą išmesk, jeigu tu taip elgiesi“. Jis i tada atsakė: „Jeigu reikės, ir išmesiu. Nėra gero vaiko, nereikia ir tokio“. Tada ji skambino advokatei, važiavo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, parašė pareiškimą dėl įvykio. 2018-12-01, šeštadienį ji su vaikais išvyko į mamos butą, nes mama turėjo išvykti ir joms užleido butą. Ji nusprendė išsikraustyti su vaikais iš namų todėl, kad jautėsi nesaugiai. Ji apsisprendė būtent tada išvykti iš buto, nes atsirado kur gyventi. Pirmą savaitę, kai jos išvyko iš namų, vyras buvo du kartus buvo atvažiavęs pas jas, o kitą savaitę vieną kartą atvažiavo aplankyti vaikų. Po įvykio, iki ji su vaikais išvyko į mamos butą, vyras bendravo su vaikais. Daugiau jokių išsišokimų iš vyro pusės nebuvo. Dukra po to įvykio nebijo tėvo. Po įvykio sekančią dieną dukra bendravo su tėčiu taip, kaip ir bendravusi iki tol. Nebuvo kažkokio santykių atšalimo, kad ji bijotų tėčio, jie visi kartu buvo virtuvėje tą dieną, pusryčiavo. Mažoji dukrai bėga pas tėtį, o didžioji – nelabai, bet ji mano, kad mergaitė tą įvykį yra pamiršusi. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2018-12-17 vyko posėdis dėl jų bendravimo su vaikais, būtent dėl to įvykio, dėl smurto prieš vaiką. Vyras tą vakarą buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Anksčiau sutuoktinis prieš ją ar vaikus nėra buvęs smurtavęs, tačiau jų tarpusavio santykiai blogi apie pusmetį, planuoja nutraukti santuoką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje atstovė Živilė Kontenienė teismo posėdyje parodė, kad 2018-12-03 į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą kreipėsi įstatyminė nepilnametės E. P. atstovė mama V. P., parašė pareiškimą dėl sutuoktinio pavartoto smurto mažametės dukros atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos skyrius privalo įvertinti grėsmės vaikui lygį pagal grėsmės vaikui lygio tvarkos aprašą. Įvertinus tai, kad buvo galimai panaudotas fizinis smurtas prieš mažametį vaiką, atsižvelgiant į jo amžių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šeimoje vyksta skyrybų procesas, buvo traktuojama, kad mama su savo mažamečiais vaikais buvo priversta išeiti iš savo gyvenamosios vietos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertino tai, kad yra kažkoks ginčas šeimoje, pačios mamos fizinę ir psichinę būseną, kadangi kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių po tam tikro laiko, tiesiog kilo abejonės, kodėl pati mama savarankiškai nesikreipė. Šiuo atveju buvo nustatytas I grėsmės vaikui lygis, o tai reiškia, kad yra inicijuojama pagalba šeimai – atvejo vadyba. Atvejo vadyba suorganizavo atvejo vadybos posėdį, kuriame dalyvavo vaiko tėvas, vaiko mama, buvo sprendžiama dėl pagalbos šeimai plano sudarymo. Atvejo vadyba nėra nutraukta, kadangi buvo nuspręsta būtent dėl vaiko teisių apsaugos kreiptis į policijos įstaigą, ir atvejo vadyba yra tęsiama, pagalbos planas šeimai yra sudaromas, atvejo vadybininkai turbūt paskirs šeimai tam tikrus įpareigojimus. Po atvejo vadybos posėdžio buvo surašytas pareiškimas teisėsaugos institucijoms ir kreiptasi dėl galimo smurto panaudojimo prieš mažametį. Iki 2018-11-29 įvykio, nei iki 2018 m. liepos 1 d., kai buvo vedama socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaita, P.šeima nebuvo žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Turimais duomenimis nei skundų, nei pareiškimų, nei dėl tėvų valdžios nepanaudojimo ar panaudojimo priešingai vaiko interesams skyrius nėra nagrinėjęs.

V. P. 2018-12-03 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktame prašyme užfiksuota, kad dukrai E. P., gimusiai 2016 m., įkandus tėčiui E. P. į ranką, E. P. trenkė jai per petį ir sučiupęs už rankos nutempė į vaiko kambarį bei įmetė į lovą (b. l. 3).

Iš 2018-12-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Tylioji g. 32-39, Mažeikių m., vaikų kambarys su baldais ir vaikiška lovele (b. l. 22-26).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų.

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje pripažino, kad už tai, kad nukentėjusioji mažametė jo dukra E. netikėtai įkando jam į ranką, jis staiga sudavė dukrai delnu per petį ir, suėmęs už rankos, nunešė dukrą į vaikų kambarį, neginčijamai sukėlė vaikui skausmą savo veiksmais, dukra verkė. Tokius jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis E. P. veikdamas tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą savo mažametei dukrai E. P., todėl jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė, kad, suduodamas ranka per petį ir stipriai suimdamas už rankos, sukelia skausmą mažametei dukrai nukentėjusiajai E. P. ir siekė taip veikti. Tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių- fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam vaikui yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

BK 140 straipsnio 3 dalis nurodo, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš kitą asmenį. Nusikaltimo motyvas buvo vaiko auklėjimas smurto pagalba. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas. E. P. nusikalto būdamas neteistu ( b. l. 48), administracine tvarka nebaustas ( b. l. 49), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-51), turi pastovias pajamas, kurių pakanka patenkinti jo šeimos poreikius.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, padarytas nusikaltimas ir kaltininkas nėra tokie pavojingi, nėra jokių ypatingų aplinkybių, kad būtų skiriama griežčiausia bausmė, laikantis bausmės teisingumo ir proporcingumo principų, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nei areštas neskirtini, o skirtina švelnesnė bausmė - bauda, kurios dydis nustatytinas ir atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis išlaiko du mažamečius vaikus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nes byla teisme buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo mažametę dukrą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2018-12-19 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. P. ir kartu su ja gyvenančios jos motinos V. P., įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir su ja kartu gyvenančia motina (b. l.84-85). Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis E. P. buvo laikinai sulaikytas 2018-12-17 21:59 val. (b. l. 58.), paleistas 2018-12-19 16:06 val. (b. l. 78-83, 84-85 ), todėl jo prabūtas laikiname sulaikyme laikas (2 dienos) įskaitytinas į bausmės laiką, sulaikymo laiką, prilyginant 4 MGL baudos.

Daiktinių įrodymų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateikė pažymą Nr. (2.19) NTP-7-242 dėl 97,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokatės Kristinos Adomavičienės suteiktos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai E. P., gim. 2016 m.. Valstybės naudai iš kaltinamojo E. P. priteistina 97,50 Eur dydžio išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303, 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir jam skirti 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti 40 (keturiasdešimt) MGL (2000 Eur ( dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti 2 (dvi) dienas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018-12-17 iki 2018-12-19, jas prilyginant 4 MGL baudos, ir laikyti, kad neatliktos bausmės dalis yra 36 MGL (1800 Eur ( vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per penkis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Priteisti valstybei iš E. P. 97,50 Eur ( devyniasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, skirtų nukentėjusiosios atstovei advokatei apmokėti.

E. P. išaiškinti, kad bauda jis turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801, nurodant įmokos paskirtį - bauda pagal nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-721/2019; jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą; jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188659752), įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtis-įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.