Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 40 parų areštas;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant ir prie apimtos bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir E. M. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. M. skirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta E. M. iš dalies atlikta bausmė pagal 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį bei laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.

Bausmės pradžia E. M. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. lapkričio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent, 2015 m. rugsėjo 6 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo vienuolikto aukšto koridoriuje, iš fotelyje miegančio A. L. (A. L.), pagrobė ant fotelio padėtą 208 € vertės mobiliojo ryšio telefoną „LG Spirit“ bei ant fotelio padėtoje piniginėje buvusius 10 €, tuo nukentėjusiajam A. L. padarydamas turtinę 218 € žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 7.00 val. iki 2015 m. lapkričio 14 d. 12.00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, priklausančios M. L., sandėliuke, susiradęs kirvį, juo išdaužė gyvenamojo namo langų stiklus, taip per langą pateko į namo vidų, iš ten pagrobė nukentėjusiajam M. L. priklausantį turtą: vieną 100 eurų vertės paveikslą, , 7 vnt. paveikslų, kurių vieno vertė 15 eurų, 50 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 70 eurų vertės kampinį šlifuoklį, 40 eurų vertės vyrišką striukę, 15 eurų vertės sieninį laikrodį, televizoriaus staliuko stalčiuje buvusius pinigus – 400 eurų, taip pat iš namo išnešė ir kieme susidėjo bei pasiruošė išsigabenti šiuos nukentėjusiojo daiktus: 110 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 2 kelioninius lagaminus, kurių vieno vertė 60 eurų, bei į juos sukrautus 30 eurų vertės vyriškus marškinius, 100 eurų vertės vyrišką švarką, 30 eurų vertės krištolinę vazą, 50 eurų vertės krištolinę lėkštę, 50 eurų vertės pietų servizą 6 asmenims, 50 eurų vertės stalo įrankių komplektą, taip pagrobė nukentėjusiajam M. L. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 1320 eurų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 7.00 val. iki 2015 m. lapkričio 14 d. 12.00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, priklausančios M. L., sandėliuke, susiradęs kirvį, juo išdaužė gyvenamojo namo virtuvės tris langų stiklus bei sulaužė lango rėmą, kurių bendra vertė 100 eurų, išdaužė vonios kambario du langų stiklus ir sulaužė lango rėmą, kurių bendra vertė 100 eurų, bei išdaužė du verandos langų stiklus, kurių bendra vertė 100 eurų, kirviu sukapojo šarvuotas lauko duris ir sugadino durų spyną, taip padarydamas 200 eurų turtinę žalą, tyčia sulaužė virtuvėje buvusį 30 eurų vertės stalą, sudaužė vonios kambario sienų plyteles, kurių vertė 50 eurų, sulaužė verandoje buvusį pufą, kurio vertė 30 eurų, sulaužė 6 vnt. nuotraukų rėmelių, kurių vienų rėmelių vertė 5 eurai, taip tyčia sugadino nukentėjusiajam M. L. priklausantį turtą, kurio vertė – 640 eurų.

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 7.00 val. iki 2015 m. lapkričio 14 d. 12.00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį M. L. gyvenamąjį namą ir iš vyriškos rankinės pagrobė svetimas, nukentėjusiajam M. L. išduotas elektroninės mokėjimo priemones – „(duomenys neskelbtini)“ AB mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei AB (duomenys neskelbtini) bankas mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 2016-01-08, kol pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui.

Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas viena svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent: 2015 m. lapkričio 15 d. 14.26 val. bei 14.27 val. AB (duomenys neskelbtini) bankas bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įdėjęs į bankomatą iš M. L. namų pagrobtą AB (duomenys neskelbtini) bankas išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus neteisingai surinko PIN kodą, dėl to finansinių operacijų nepavyko atlikti.

Be to, jis nuteistas už tai, kad pagrobė fizinio asmens dokumentus, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. 7.00 val. iki 2015 m. lapkričio 14 d. 12.00 val., tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, per langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir iš vyriškos rankinės pagrobė svetimus, nukentėjusiajam M. L. priklausančius dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės bei Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2010 m. birželio 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė E. M. skundą dėl bausmės sušvelninimo tenkinti, atkreipė dėmesį į tai, kad jo ginamasis, neigdamas kaltę dėl jam inkriminuoto turto sugadinimo, konkrečiai nenurodo, ką jis ginčija. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš nuteistojo E. M. apeliacinio skundo galima spręsti, jog jis nesutinka su teismo sprendimu pripažinti ji kaltu už kai kurio, nenurodydamas konkrečiai, kurio, kaltinime nurodyto svetimo turto sunaikinimą, taip pat apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis teismą įpareigoja apeliacinio bylos proceso metu bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas įstatymų reikalavimų laikėsi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tyrė nešališkai, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo E. M. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta, skundžiamu nuosprendžiu veikos tinkamai kvalifikuotos ir bausmės už jas paskirtos teisingai.

Apie nukentėjusiojo namuose buvusių daiktų sugadinimo įrodytumą apylinkės teismas pakankamai išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Naujų aplinkybių, paneigiančių apylinkės teismo motyvus dėl šios dalies, apeliaciniame skunde E. M. nenurodė, neišvardijo daiktų, kurių, kaip jis pats teigia, nesugadino, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, išreiškiančiais jo nesutikimą su apylinkės teismo nustatyta jo veikos (svetimo turto sugadinimo) apimtimi. Nors nuteistasis nesutinka, kad jis M. L. priklausančioje sodyboje sugadino visus kaltinime nurodytus daiktus, kolegija mano, kad E. M., tai tvirtindamas, siekia sušvelninti savo atsakomybę. Šie nuteistojo teiginiai atmetami, kadangi juos paneigia byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo M. L. nuoseklūs parodymai, kuriuose jis nurodė, kokie daiktai buvo sudaužyti ir kas buvo sugadinta, nurodė daiktų vertes (1 t., 60–61, 63–64 b. l.), 2015-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos fotolentelės, kur užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), su sugadintais daiktais (1 t., 37–50 b. l.), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada 2016-01-19 Nr. 140-(146)-ISI-325, iš kurios matyti, kad trijų tamponų su nuoplovomis ir maišelio, paimto 2015-11-14 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su E. M. genotipu (1 t., 96–97 b. 1.).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo M. L. parodymų, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad įsibrovimo į jo namą metu buvo išdaužti 3 pirmame aukšte esančių langų stiklai, išdaužti 2 vonios kambario langų stiklai ir sulaužytas lango rėmas, išdaužti 2 verandos langų stiklai, išlaužtos šarvuotos durys, sulaužytas virtuvės stalas, sudaužytos vonios sienoje suklijuotos plytelės, sulaužytas pufas, sulaužyti 6 fotonuotraukų rėmeliai, dėl to M. L. patyrė 640 eurų žalą (1 t., 60–61, 63–64 b. l.). Netikėti šiais nukentėjusiojo M. L. parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi jie ne tik nuoseklūs, bet ir pagrįsti ir kita bylos medžiaga. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis išsamiai apibūdino sugadintą turtą kiekiniais bei rūšiniais požymiais, sugadintas turtas užfiksuotas ir fotolentelėse. Nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis turėjo ar turi kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus, juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos tyrimo metu M. L. su E. M. susitaikė ir jam jokių pretenzijų neturi (3 t., 46 b. l.).

Taigi, nors nuteistasis E. M. neigia sugadinęs visus kaltinime nurodytus daiktus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. M. kaltės pagal BK 187 str. 1 d.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su nuteistojo E. M. apeliacinio skundo teiginiais, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro bendrą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

E. M. padarė šešis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du priskiriami nesunkių (BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 11 str. 3 d.) ir keturi apysunkių (BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimų kategorijai. E. M. anksčiau teistas 5 kartus, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., 137–142 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 152–154 b. l.). Be to, jis niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje (1 t., 174, 176 b. l.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. M. padarė nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

E. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo teismas pripažino tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., byloje teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas, skirdamas už atskirus nusikaltimus žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei šių nusikaltimų sankcijose įtvirtinti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšimis bei jų dydžiais, kurios, kolegijos manymu, bus pakankamai efektyvios norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi, nors nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta subendrinta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta subendrinta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas nuteistajam bendrindamas bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, taikė nuteistajam palankesnius bausmių bendrinimo būdus – bausmių apėmimą ir jų dalinį sudėjimą, o iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 80 parų arešto bausmės prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik 1 mėnesį, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio atmesti.